Įvadas
Tomas Vaisieta (1933-2018) - iškili asmenybė Lietuvos teatro ir kino pasaulyje, aktorius, skaitovas, pedagogas ir bajoras, palikęs ryškų pėdsaką kultūros istorijoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo gyvenimo kelionė, kūrybinė veikla bei indėlis į Lietuvos kultūrą ir bajorijos tradicijas.
Ankstyvieji Metai ir Studijos
Tomas Vaisieta gimė 1933 m. rugsėjo 22 d. Varėnos rajone, Norulių kaime. 1940-1944 m. mokėsi Perlojos pradinėje mokykloje. Baigęs Nedzingės gimnaziją 1954 m., pasirinko aktorystės studijas.
Karjera Teatre ir Kine
Nuo 1958 m. iki 1990 m. T. Vaisieta buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorius. Jis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, tarp kurių:
- Pauga (sukilėlių vadas) B. Sruogos dramoje „Apyaušrio Dalia“ (rež. R. Juknevičius)
- Sergėjus - A. Arbuzovo „Tai buvo Irkutske“ (rež. J. Rudzinskas)
- Horacijus - V. Šekspyro „Hamlete“
- Islajevas - I. Turgenevo „Mėnuo kaime“
- Grafas Lesteris F. Šilerio - „Marija Stiuart“
- Nepažįstamasis - M. Lermontovo „Maskarade“
- Skirgaila - V. Krėvės „Skirgailoje“
- Švitrigaila - B. Sruogos „Milžino paunksmėje“
- Jokobas - J. Sobolio „Getas“
Be to, jis vaidino spektakliuose pagal M. Sluckio, M. Gorkio, K. Sajos, Just. Marcinkevičiaus, J. Žemaitės, V. Krėvės, Ž.
Skaitovo Darbas ir Pedagoginė Veikla
Nuo 1958 m. T. Vaisieta aktyviai dirbo kaip aktorius-skaitovas. 1964-1966 m. dėstė sceninę kalbą Vilniaus kultūros mokykloje ir Vilniaus universiteto Estetikos ir meninio lavinimo katedroje, 1969-1972 m. - Vilniaus Pedagoginiame institute, 1994-2003 m. T. Vaisieta režisavo ir personifikavo radijo spektaklį pagal K.
Taip pat skaitykite: Almanto Vaišnio karjera
Jis parengė daugybę autorinių literatūrinių programų - rečitalių, įskaitant:
- „Ai būdavo, būdavo…“ - pagal A. Baranausko „Anykščių šilelį“
- „Kad vaikų vaikai atmintų“ - pagal V. Krėvės kūrinius
- „Rex“ - skirtą M.K. Čiurlionio 100-osioms metinėms
- „Stebuklingas žiburys“ - drauge su aktore Joana Valančiene - Jono Biliūno 100-osioms metinėms
- „Jeigu mes susitiksim…“ - pagal poeto A. Drilingos kūrybą
- Literatūrines programas „Nusilenk savo žemei“, „Visais šventais šventa“ ir kt. - pagal lietuvių klasikų ir šiuolaikinių autorių: K. Donelaičio, V. Krėvės, A Baranausko, J.T. Vaižganto, Maironio, A. Strazdo, S. Nėries, P. Širvio, P. Cvirkos, B. Brazdžionio, K. Bradūno, Just. Marcinkevičiaus, V. Bložės, V. Bubnio, M. Martinaičio, J. Strielkūno, K. Gritaitytės ir kt.
Per daugiau kaip 50 kūrybinės veiklos metų T.
Veikla Lietuvai Pagražinti Draugijoje
Kunigas mons. Kazimieras Vasiliauskas, 1995 metais inicijavęs Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimą, į jos valdybą pakvietė ir Tomą Vaisietą. Šios draugijos veikloje T.
Bajorystė ir Giminės Istorija
Anot P. Vaisietos, istorikai pastebėjo, kad žmonės dažniausiai pradeda domėtis savo kilme, giminės istorija, sulaukę maždaug 40 metų. "Dabar greičiau sukasi gyvenimo ratas, žmonės anksčiau subręsta, tad nelaukime to 40-mečio - skirkime laiko sau, savo giminės keliui tyrinėti. Pasak jo, šiandien oficialiai patvirtintų - legitimuotų - bajorų Lietuvoje yra per 4 tūkst. iš maždaug 600 skirtingų giminių. Iš tiesų tai labai nedidelis procentas, palyginti, pavyzdžiui, su Lenkija. Taip pat ir lyginant su ankstesne - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų - Lietuva. Istorikai mano, kad LDK laikais apie 3-5 proc. Lietuvos gyventojų priklausė bajorų luomui. Kodėl bajorų palikuonių mūsų šalyje tiek mažai? P.Vaisieta svarsto, kad kai kurie gal nesidomėjo savo giminės istorija ir nežino, jog jų protėviai buvo bajorai. Kitiems reikia papildomos motyvacijos ir pastangų, kad įteisintų savo bajorystę. Kai kurie žmonės, anot pašnekovo, žino turintys bajoriško kraujo, yra girdėję, kad jų proseneliai ar proproseneliai buvo kilmingi, bet jų bajoriška kilmė nėra įrodyta dokumentais - jie ar pradingę, ar sudeginti, ar karo metais kažkur paslėpti ir neberasti. "Kažkada dalyvavę LDK valstybės politiniame valdyme, dabar bajorų palikuonys yra truputį nuošaly, - sako P.Vaisieta. - Žinoma, yra ir sąjungoje žymių žmonių, politikų, turime ir buvusių LR Seimo, LR Vyriausybės narių, kultūros, meno, mokslo, verslo žmonių. Vieni mūsų organizacijos nariai yra gana aktyvūs visuomeninėje - bajoriškoje veikloje, kiti dėl įvairių priežasčių lieka šiek tiek nuošalyje. Ar žinia apie bajoriškąjį kraują paskatino daugiau domėtis istorija? P.Vaisietos teigimu, visi atradimai motyvuoja pažinti dar daugiau. Apskritai, jeigu esi smalsus, tai ir kapstai giliau - ką reiškia šitas giminės herbas, kokia yra jo kilmės istorija? Kyla daugybė klausimų, kurie priverčia tave labiau domėtis ne tik giminės, bet visos LDK istorija. "Mano proseneliai bajorai nebuvo turtuoliai, nors daug kam bajorystė asocijuojasi būtent su turtais. Tai neteisingas supratimas, - sako P.Vaisieta. - Reikėtų padaryti takoskyrą tarp dvarininko ir bajoro. Nuo Vytauto Didžiojo laikų bajorai buvo pirmiausia kariai, tie, kurie ėjo tėvynės ginti. Jeigu reikėdavo - atiduodavo savo geriausią žirgą, apginkluodavo raitelį, jį paruošdavo kovai. Pagal istorikų vertinimus, tam, kad apginkluotų raitelį ir žirgą mūšiui, šių dienų standartais, reikėtų visai neblogą namą parduoti. Tiesa, bajoriška privilegija, anot istorikų, suteikdavo daugiau pareigų, nei teisių. Viena pagrindinių privilegijų - atleisti bajorus nuo mokesčių ir suteikti jiems teisę dalyvauti valstybės valdyme. Iš kitos pusės, tai buvo ir didžiulė atsakomybė.
Posūkis: po mamos Birutės Vaisietienės mirties nusprendęs sužinoti savo šaknis, P. Vaisieta išsiaiškino esąs žemaičių bajorų palikuonis. Nuo 2009-ųjų-legitimuotas LBKS bajoras.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai auginant daugiavaikę šeimą
Lietuvos Bajorų Karališkoji Sąjunga
"Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vienas pagrindinių veiklos tikslų - istorinio protėvių atminimo įamžinimas, - sako pašnekovas. - Todėl kai 2010 m. buvo minimos 600-osios Žalgirio mūšio metinės, LBKS iniciatyva Griunvaldo muziejuje šalia Jogailos biusto buvo pastatytas Vytauto Didžiojo biustas, kurį sukūrė ir pagamino šviesaus atminimo skulptorius prof. Konstantinas Bogdanas, mūsų garbės bajoras. Dvejus metus iniciatyvos autoriai derino, mynė kelius dėl šio paminklo leidimo. Pagaliau praėjusiais metais Olštyne, Lenkijoje, buvo pasirašyta sutartis dėl statybos leidimo tarp projekto organizatorių ir Lenkijos valstybinių institucijų. Įamžino: už aukotojų pinigus Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos iniciatyva sukurtas paminklinis akmuo Lietuvos kariams, kovojusiems Žalgirio mūšyje, bus pastatytas Griunvalde. Reikiamo dydžio ir gabaritų akmenį iniciatoriai surado Adomynės kaime Kupiškio rajone - jie dėkoja akmenį dovanojusiam ūkininkui Alfredui Aidukui. Vytis ant jo jau iškaltas (autorius - liaudies menininkas Valentinas Šimonėlis). Gegužės 30-ąją akmenį buvo numatyta vežti į Lenkiją, Žalgirio mūšio lauką Griunvalde. "Deja, pandemija perbraukė mūsų pastangas dėl platesnio visuomenės įtraukimo į šį projektą, - apgailestauja P.Vaisieta. - Tačiau, nepaisant išorinių veiksnių, mes vis tiek šį paminklinį akmenį planuojame pastatyti Griunvalde, o oficialios iškilmės, tikėtina, įvyks vėliau - planuojama, liepos 15 d.
P.Vaisieta pasakoja, kad Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų. Pati bajorijos pradžia, kilmingųjų luomo atsiradimas Lenkijoje, šiek tiek vėliau - LDK, siekia XIV a. - įstatymu patvirtinta bajorijos pradžia galima būtų įvardyti 1387 m. Jogailos pasirašytą privilegiją. Karalius Vytautas Didysis suformavo LDK profesionalių karių - bajorų - kariuomenę, kuri kartu su savo sąjungininkais - lenkų kariais - šventė didžiąją Žalgirio mūšio pergalę. Galima drąsiai sakyti, kad savotiškas Lietuvos bajorijos luomo atsiradimo krikštas ir šiuolaikinių bajorų palikuonių didysis postūmis įvyko 1413 m. spalio 2 d. Už ypatingą LDK indėlį į pergalę per Žalgirio mūšį ir siekiant kurti lygiateise partneryste paremtus dviejų valstybių santykius, LDK bajorams šios unijos metu buvo suteikti net 47 bajorų herbai. Vienas žymiausių Syrokomla giminės herbo bajorų buvo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Valstiečių vaikas, kuris negimė jokiu bajoru. Bet už nuopelnus tėvynei (kaip architektas, pastatęs Vilniaus katedrą ir rotušę, kaip karvedys, vadovavęs Vilniaus gynybai 1794 m.
Atminimo Įamžinimas
Pasak P.Vaisietos, istorikai pastebėjo, kad žmonės dažniausiai pradeda domėtis savo kilme, giminės istorija, sulaukę maždaug 40 metų.
"Jeigu mes pasižiūrėtume vien į 1831-1863 m. sukilimus, visiems jiems vadovavo bajorai: Emilija Pliaterytė, Tadas Kosciuška, Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas ir daugybė kitų, - pasakoja Bajorų sąjungos vadovas. Neabejotinas faktas, kad bajorai buvo tam tikras ir intelektualinis elitas - juk per bajorystę į Lietuvą atėjo visa kultūra iš Europos: nuo bajoriškos virtuvės iki Vilniaus katedros. Bajorai, be privalomo karybos ugdymo, išleisdavo savo vaikus į mokslus, stengdavosi, kad jų vaikai muzikuotų, pieštų, šoktų, dainuotų.
Tačiau ne titulai lemia žmogaus atliktų darbų prasmę, įsitikinęs pašnekovas. Dėl to jis teigia gerbiantis tuos žmones, kurie lieka bajorais savo veiksmais, nors ir oficialiai neįteisinę bajorystės legitimumo, kurie dirba savo kasdienius darbus.
Taip pat skaitykite: Hulko Hogano karjera
Apdovanojimai ir Įvertinimas
2003 m. už nuopelnus Lietuvai T.
2010 m.
Mirtis
Tomas Vaisieta mirė 2018 m. lapkričio 21 d.