Kraujo Spaudimas Vaikams ir Motinoms: Normos, Sutrikimai ir Priežastys

Kraujo spaudimas yra svarbus rodiklis, atspindintis širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Jis kinta visą parą: dieną dažniausiai pakyla, o naktį - sumažėja, reaguodamas į įprastą veiklą, pavyzdžiui, miegą ir judėjimą. Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60. Suaugusiems žmonėms normalus kraujo spaudimas įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos. Šiame straipsnyje aptarsime kraujo spaudimo ypatumus vaikams ir motinoms, galimus sutrikimus bei jų priežastis.

Žemas Kraujo Spaudimas (Hipotenzija)

Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija. Žemas kraujospūdis kartais gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą.

Priežastys

Žemą kraujo spaudimą gali sukelti įvairios priežastys:

• Nėštumas: Dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio.
• Sutrikusi kraujotaka: Sukelta širdies sutrikimo, pvz., širdies priepuolio.
• Dehidratacija.
• Endokrininės sistemos sutrikimai: Pvz., diabetas, skydliaukės ligos.
• Ilgalaikis gulimas rėžimas.
• Didelis kraujo netekimas: Dėl traumos.
• Kraujo infekcijos.

Simptomai

Žemo kraujo spaudimo simptomai gali būti:

• Nuovargis arba energijos trūkumas.
• Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimo pojūtis, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite.
• Liūdesys, prasta nuotaika.
• Matymas „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas.

Gydymas

Hipotenzijos gydymo planas priklausys nuo to, kas sukelia hipotenziją. Gali būti tokie būdai kaip:

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

• Gyvenimo būdo pokyčiai: Kartais pakeitus tam tikrus įpročius gali sumažėti kraujospūdis.
• Papildomas vandens suvartojimas: Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte hipotenzijos, kuri gali įvykti dėl dehidratacijos, ypač jei vemiate ar viduriuojate. Suvartokite pakankamai skysčių treniruotės metu ir kai esate karštoje vietoje. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti padidinti elektrolitų suvartojimą, kad padidėtų kraujospūdis.
• Daugiau judėkite: Jei ilgą laiką stovėdami jaučiate, kad jums nukrito kraujo spaudimas, pabandykite pajudėti vietoje. Esant galimybei, padarykite pertrauką ir atsisėskite.
• Pakeiskite savo mitybos įpročius: Jei pavalgius pajutote nukritusį kraujospūdį, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio.
• Pasitelkite medicininį gydymą: Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.

Mityba esant žemam kraujo spaudimui

Valgydami tam tikrų rūšių maistą galite padidinti kraujospūdį.

Aukštas Kraujo Spaudimas (Hipertenzija)

Siauros kraujagyslės, t. y. arterijos, sukuria didesnį pasipriešinimą kraujotakai. Kuo siauresnės jūsų arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis bus jūsų kraujospūdis. Ilgainiui padidėjęs slėgis gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas. Hipertenzija yra gana dažnas sveikatos sutrikimas. Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai jūs nepastebite jokių simptomų. Tačiau net ir be simptomų aukštas kraujospūdis gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir organams, ypač smegenims, širdžiai, akims ir inkstams. Svarbus yra ankstyvas aptikimas. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti pastebėti bet kokius pokyčius, ypač kai jus kamuoja šokinėjantis kraujo spaudimas. Hipertenzijos gydymas apima tiek receptinius vaistus, tiek sveikos gyvensenos pokyčius. Jei problema nėra sprendžiama, ilgainiui tai gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą.

Kraujospūdžio Normos Suaugusiems

Kraujospūdžio normą rodo du skaičiai:

• Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius): Rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują.
• Diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius): Yra slėgio arterijose rodmuo tarp širdies plakimų.

Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:

• Žemas normalus: Sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
• Normalus: Normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
• Aukštas normalus: Sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg. Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.
• I laipsnio hipertenzija: Sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
• II laipsnio hipertenzija: Sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
• Hipertenzinė krizė: Sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg. Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.

Žalingų įpročių apribojimas

Jei rūkote ir jums diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas tikriausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles. Taip pat jau minėjome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti kraujospūdį.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Aukšto kraujo spaudimo poveikis organizmui

Kadangi hipertenzija dažnai yra nepastebima būklė, ji gali kenkti jūsų kūnui daugelį metų, kol simptomai taps akivaizdūs.

Kaip išlaikyti normalų kraujo spaudimą?

Siekiantiems kontroliuoti kraujo spaudimo svyravimus, J. Metlovienė pataria atkreipti dėmesį į savo mitybą: per parą neviršyti 5 gramų druskos, vengti greitojo ir riebaus maisto, vartoti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Anot jos, pakankamas fizinis aktyvumas ir normalaus kūno svorio išlaikymas taip pat gali prisidėti prie aukšto kraujo spaudimo mažinimo - reguliari fizinė veikla gali sustiprinti širdį, pagerinti kraujagyslių elastingumą, sumažinti kraujospūdį.

Labai svarbu mažinti arba visiškai atsisakyti žalingų įpročių. Per didelis alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą, gali pažeisti širdies raumenį, o rūkant siaurėja kraujagyslės, vystosi uždegiminiai procesai. Žalingi įpročiai neretai būna susiję ir su padidėjusiu streso lygiu, o stresas pats savaime kenkia organizmui. Rekomenduočiau išbandyti meditaciją, ramius pasivaikščiojimus, jogą, propaguoti tinkamą miego higieną. Nusiraminti gali padėti įvairūs preparatai su melisa, magniu, apyniais, valerijonu. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant išgrynintas omega-3 riebiąsias rūgštis, gali tapti lengviau kontroliuoti patiriamą emocinę įtampą, nes omega-3 rūgštys gali padėti sumažinto streso hormono kortizolio lygį organizme.

Kraujo Spaudimas Vaikams

Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti dėl arterijų sienelių standumo, įvairių organizmo pokyčių ir gyvenimo būdo.

Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais

• Vaikų kraujo spaudimas. Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.
• Paauglių kraujo spaudimas. Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.

Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi

Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

• Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
• Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
• Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.

Vaikų Arterinė Hipertenzija

Šių dienų realijos - kad vis daugiau ligų „persikelia“ į vaikų amžių. Ne išimtis ir tokia kadaise vien pagyvenusių žmonių laikyta liga, kaip arterinė hipertenzija. Manoma, kad genai ir intrauterinis (vaisiaus vystymosi) periodas turi įtakos hipertenzijos ir kitoms širdies ir kraujagyslių ligoms rastis. Mažas naujagimio svoris, kiti nenormalaus vystymosi gimdoje požymiai gali turėti įtakos hipertenzijai, gliukozės tolerancijos sutrikimui ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių atsiradimui vyresniame amžiuje. Toks ryšys tarp vaisiaus vystymosi periodo ir hipertenzijos įrodytas atlikus tyrimus ir stebint vaikus nuo gimimo iki 6 metų. Nustatyta, kad vaikams, kuriems buvo raidos sutrikimų intrauteriniu periodu, padidėjęs kraujo spaudimas diagnozuojamas dažniau (24 proc.), palyginti su tais vaikais, kuriems tokių vystymosi sutrikimų nebuvo (atitinkamai 16 proc.). Be to, aukštesnis kraujo spaudimas vaikystėje susijęs su aukštesniu kraujo spaudimu suaugus. Tai vėlgi įrodyta atlikus tyrimus. Jų metu nustatyta, kad vaikai, kuriuos vargino aukštas kraujo spaudimas, hipertenzija serga ir suaugę. Vaikų arterinė hipertenzija, kaip ir suaugusiųjų, skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai veiksniai ir gausybė išorinių veiksnių, ir antinę - sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.).

Hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pastebimas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresniems vaikams hipertenzija sukelia panašius, kaip ir suaugusiesiems, simptomus: galvos skausmą, nuovargį, mirgėjimą akyse, kraujavimą iš nosies, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją. Be to, simptomai gali skirtis ir atsižvelgiant į tai, pirmine ar antrine hipertenzija serga vaikas. Pavyzdžiui, sergantiesiems pirmine hipertenzija dažniau nustatomas nutukimas, vargina galvos skausmai, nuovargis, tachikardija (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis). Tačiau vaikai, kurių kraujo spaudimas aukštas, kenčia ne tik dėl sveikatos negalavimų. Jiems sunkiau sekasi mokytis, spręsti užduotis, juos vargina atminties sutrikimai, sudėtingiau planuoti nei sveikiems bendraamžiams. Tyrimų duomenimis, apie 10 proc. nutukusių vaikų serga hipertenzija. O žinant, kad nutukusių vaikų daugėja, galima spėti, kad daugėja ir daugės segančiųjų hipertenzija. Nutukimas - svarbus hipertenzijos rizikos veiksnys, kuris aktualus ir vaikams, ir suaugusiems. Užtat kiti rizikos veiksniai, tokie kaip lėtinės ligos, žalingi įpročiai, provokuojantys suaugusiųjų hipertenziją, vaikams dar nėra svarbūs. Nors, kalbant apie paauglių hipertenziją, jau galima kalbėti ir apie alkoholio bei tabako žalą kraujagyslėms, širdžiai ir kartu kraujo spaudimui.

Kraujo Spaudimo Normos Vaikams

Vaikų arterinis kraujo spaudimas vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam tikslui sukurtos specialios vaikų kraujospūdžio norminės lentelės, pagal kurias spaudimas vertinamas atsižvelgiant į amžių, ūgį ir lytį. Vaikų spaudimas vertinamas procentilėmis. Šešerių metų amžiaus mergaičių ir berniukų normalus kraujo spaudimas yra maždaug vienodas, 6-15 m. amžiaus vaikų grupėje kiek didesnis būna mergaičių normalus kraujospūdis, o vyresnių kaip 16 m. - berniukų. Jei vaiko kraujo spaudimas didesnis nei 90 procentilės, jis laikomas padidėjusiu, jei mažesnis nei 10 - sumažėjusiu. Labai svarbu žinoti, kad vaikų spaudimo svyravimų negalima vertinti pagal panašius, bet galbūt šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų kriterijus. Tai reiškia, kad suaugusiesiems kraujo spaudimo padidėjimas 10 mmHg virš normos dažnai rimtų pasekmių nesukelia, užtat vaikui ar kūdikiui toks spaudimo pokytis gali reikšti labai rimtą ligą. Viena didžiausių civilizacijos blogybių, kuriai pasiduoda ir vaikai, - sumažėjęs fizinis aktyvumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, hipertenzijos taip pat. Tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujo spaudimą.

Hipertenzijos Prevencija

Kadangi vaikų hipertenzija - nėra reta liga, svarbiu uždaviniu tampa ligos prevencija. Tuo tikslu gydytojai rekomenduoja kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus pamatuoti kraujo spaudimą. Vėliau matuoti kartą per metus. Rizikos grupei sirgti hipertenzija priskiriami vaikai, kurie gimė neišnešioti, kuriems nustatytas psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, kurių šeimoje yra sergančiųjų šia liga, kurių šeimoje vyrauja žalingos gyvensenos įpročiai ir kt. Tokiems vaikams kraujo spaudimas turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t. y. Taip pat būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius, kaip gretutinės ligos, cholesterolio kiekis, gliukozės koncentracija, medžiagų apykaitos sutrikimai (ypač jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu), nutukimas, miego sutrikimai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos

Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės - ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija - gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.

Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą - vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.

Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Kraujospūdžio matuoklių tipai

• Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai. Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus. Tokiu atveju jums tinkamesnis bus automatinis kraujospūdžio aparatas. Bet jei visgi mokate naudoti mechaninį spaudimo matuoklį, galite įsigyti B.WELL MED-63 matuoklį.

• Automatiniai matuokliai. Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:

  • Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
  • Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą. Itin patogus pasirinkimas gali būti OMRON RS4, automatinis riešinis kraujospūdžio matuoklis.

• Pusiau automatiniai matuokliai. Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.

Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:

• Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
• Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
• Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
• Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą. Puikus pasirinkimas gali būti Omron kraujospūdžio matuoklis.
• Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau. Žinoma, visuomet galite pasidomėti ir kitų vartotojų atsiliepimais apie skirtingus modelius, kad pasirinkti būtų lengviau. Bet visgi, koks geriausias kraujospūdžio matuoklis bus būtent jums, priklauso nuo individualių poreikių.

Pulso rodiklis

Vaistininkė paaiškina, kad sveiko suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti 60-80 kartų per minutę. Tačiau tai, kas atrodo įprasta vienam žmogui, nebūtinai bus normalu kitam - pulsas gali keistis, jį taip pat lemia tokie faktoriai kaip amžius ir bendra sveikatos būklė, žalingi įpročiai. Pulsas laikomas per žemu, kada širdis per minutę suplaka mažiau nei 60 kartų, o per aukštu - jei viršija 100. Sportuojant pulsas gali pakilti iki 130-150 kartų per minutę.

Padidėjęs, sumažėjęs ar nereguliarus pulsas gali rodyti mineralų, tokių kaip kalis, magnis ar kalcis, trūkumą. Širdies susitraukimų dažnį padidinti gali ir jaučiamas stresas bei nerimas, kadangi adrenalinas ir kortizolis aktyvina simpatinę nervų sistemą. Kava, energetiniai ar kiti kofeino turintys gėrimai, nikotino produktai vėlgi skatina širdies susitraukimų dažnio didėjimą. Jei sergame hipertiroze, anemija ar karščiavimą sukeliančiomis infekcijomis, širdis taip pat gali plakti greičiau. Su tuo galime susidurti ir vartojant per mažai vandens bei susiduriant su skysčių organizme trūkumu. Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, dekongestantai - vaistai nuo slogos, taip pat gali paveikti pulsą.

Širdies funkcijas stiprinti gali padėti omega-3 riebiosios rūgštys esančios žuvų taukuose, gudobelės ir ginkmedžio ekstraktų preparatai, kalis ir magnis, kofermentas Q10. Kontroliuojant pulsą, kaip ir aukštą kraujo spaudimą, svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, kadangi treniruočių metu yra stiprinamas širdies raumuo. Taip pat patariama per parą išgerti ir bent 1,5-2 litrus vandens.

Kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą ir pulsą?

Vaistininkė J. Metlovienė įspėja, kad prieš kraujo spaudimo matavimą rekomenduojama bent 5 minutes praleisti ramybėje, valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą, ranka turėtų būti širdies lygyje. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais. Manžetė uždedama ant žasto, 2-3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas. Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę. Pulsas - tai trečias žymuo, rodomas kraujo spaudimo matuoklio ekrane.

Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo ar pulso rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

tags: #aksidentas #vienodas #vaiko #ir #motinos