Arterinė hipertenzija (AH) - tai liga, kuriai vis dar reikia skirti didelį dėmesį, nes tai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Šiame straipsnyje aptarsime arterinio kraujospūdžio (AKS) normas vaikams, ankstyvosios prevencijos svarbą ir kaip užtikrinti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemos vystymąsi nuo pat vaikystės.
Arterinė hipertenzija: problema, kuri prasideda vaikystėje
Nors apie AH dažniausiai kalbama kontekste su suaugusiaisiais, naujausi literatūros duomenys rodo, kad apie AH reikia galvoti jau nuo vaikystės. Profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, - perspektyviausia priemonė mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą, sukeltą širdies ir kraujagyslių ligų.
Yra nuomonių, kad vaikui, pradedant nuo 3 m. amžiaus, kartą per metus reikėtų pamatuoti arterinį kraujo spaudimą. Taip vykdytume vaikų AKS stebėseną ir AH profilaktiką. Yra sudarytos specialios lentelės, kuriose pagal vaiko amžių, lytį, ūgį ir svorį nurodytos išvestinės AKS normos. AKS apie 130/80 mmHg jauniems asmenims beveik visada yra patologinis.
Arterinio kraujospūdžio svarba ir jo svyravimai
Kraujospūdis - tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles, kuris nuolat kinta priklausomai nuo širdies darbo ciklo. Tam, kad deguonimi prisotintas kraujas pasiektų vidaus organus, širdis turi jį išstumti su tam tikru spaudimu. Kraujospūdis nėra pastovus, nes jį nuolat veikia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Sveiko žmogaus kraujospūdžio svyravimas yra natūralus procesas, kai kraujospūdis pakyla fizinės ar emocinės įtampos metu ir sumažėja atsipalaidavus ar miegant. Esant normaliai reguliavimo sistemų veiklai, tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujospūdis greitai grįžta į įprastas ribas. Tačiau kai šie mechanizmai sutrinka, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgesnį laiką.
Arterinį kraujospūdį lemia keli pagrindiniai veiksniai: širdies išstumiamo kraujo tūris, aortos elastingumas, kraujagyslių pasipriešinimas bei kraujo klampumas. Pirmasis, aukštesnis kraujospūdžio rodmuo, žymi širdies susitraukimo metu susidarantį spaudimą arterijose ir yra vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu. Antrasis, mažesnis skaičius, parodo kraujospūdį širdžiai atsipalaidavus - tai diastolinis spaudimas. Skirtumas tarp šių dviejų rodmenų vadinamas pulsiniu spaudimu (sistolinis minus diastolinis). Normalus pulsinis spaudimas neturėtų viršyti 40-50 mm Hg.
Taip pat skaitykite: Sveikas nėštumas: vitaminų rekomendacijos
Suaugusio žmogaus normalus sistolinis kraujospūdis yra 86-139 mmHg, o diastolinis - 60-89 mmHg ribose. Su amžiumi kraujospūdis natūraliai didėja. Kraujospūdis laikomas padidėjusiu tada, kai rodmenys siekia 140/90 mmHg ar daugiau. Jei padidėja tik sistolinis spaudimas, o diastolinis išlieka normalus ar net sumažėjęs, diagnozuojama izoliuota sistolinė hipertenzija. Šią būklę dažniausiai sukelia stambiųjų arterijų sustandėjimas ir sumažėjęs jų elastingumas. Tokiais atvejais padidėja ne tik sistolinis, bet ir pulsinis kraujospūdis.
Kraujospūdžio normos vaikams pagal amžių
Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti dėl arterijų sienelių standumo, įvairių organizmo pokyčių ir gyvenimo būdo.
- Vaikų kraujo spaudimas: Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg.
- Paauglių kraujo spaudimas: Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
- Kūdikių ir mažų vaikų kraujo spaudimas: Normalus kraujo spaudimas kūdikiams svyruoja nuo 50/30 mmHg iki 100/60 mmHg. Vaikų, kurių amžius yra 6-12 metų, kraujo spaudimo normos gali svyruoti nuo 90/50 mmHg iki 110/70 mmHg. Paauglių kraujo spaudimo normos paprastai svyruoja nuo 110/70 mmHg iki 120/80 mmHg.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą vaikams?
Norint gauti tikslius duomenis, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Patalpoje turi būti ~20°C temperatūra, rami aplinka, be pašalinių blaškančių dirgiklių.
- Prieš matuojant AKS ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
- Pacientas turi sėdėti, o matuojamą ranką laikyti širdies lygyje.
- Kraujospūdžio aparato manžetė turi atitikti paciento kūno sudėjimą - ji turi apimti 2/3 žasto.
- Manžetė turi būti uždedama 2-3 cm virš alkūnės linkio.
- Oro išleidimo iš manžetės greitis - 2-3 mmHg/s.
- Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais.
- Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu.
- AKS rekomenduojama matuoti kelis kartus su 1-2 minučių pertrauka. Privalu pamatuoti abi rankas (leistinas skirtumas - 10 mm Hg, o kai skirtumas didesnis - įvertinti kraujagyslių būklę). Be to, reikia įvertinti ir kokius vaistus pacientas vartoja šiuo metu.
- Pirmą kartą diagnozuojant nedidelę AH reikia įsitikinti, kad AKS padidėjimas nėra atsitiktinis. Neteisinga diagnozuoti nedidelę AH pagal vienkartinio AKS matavimo rezultatus. Kraujospūdis matuojamas bent du kartus pirmojo vizito metu ir paskiriami 2-3 pakartotiniai vizitai kas 2-4 savaites.
Rizikos veiksniai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius
Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.
- Genetiniai veiksniai ir paveldimumas: Genetika yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
- Gyvenimo būdas: Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
- Ligos: Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.
Prevencija ir sveikos gyvensenos įpročiai
Gydant AH svarbi vieta atitenka gyvensenos korekcijai. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas - bendrieji sveikos gyvensenos principai, kurių vertėtų laikytis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikių maitinimą mišiniais
- Druskos ribojimas: Kalbant apie druskos reikšmę, reikia pabrėžti, kad daugiausia druskos suvalgome ne sūdydami maistą, o pirkdami gatavus maisto produktus. Druskos yra visur: duonos, mėsos gaminiuose, varškėje ir t.t. Taip kad svarbūs ne tik šeimos mitybos įpročiai, bet ir maisto gamybos kultūra. Reikėtų propaguoti sveiką maistą, tačiau mūsų šalyje liesesnis, mažiau konservantų turintis maistas brangesnis.
- Fizinis aktyvumas: Fizinio aktyvumo stoka yra nepriklausomas rizikos veiksnys, didinantis mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, net ir tada, kai kraujospūdis atitinka normos ribas. Dėl to pacientams rekomenduojama reguliariai mankštintis: bent 30-45 minutes kasdien, atliekant vidutinio intensyvumo fizinius pratimus. Labiausiai tinka ištvermę lavinantys užsiėmimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, lengvas bėgimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu.
- Svorio kontrolė: Moksliniai tyrimai rodo, kad kūno svoris glaudžiai susijęs su kraujospūdžiu - didėjant kūno riebalų masei, dažnai didėja ir kraujospūdis. Atitinkamai svorio mažėjimas prisideda prie kraujospūdžio normalizavimo. Antsvorį turintiems asmenims, sumažinus kūno svorį, taip pat mažėja hiperglikemijos ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika.
- Žalingų įpročių vengimas: Rūkymas sukelia ūmų kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, kuris gali išlikti ilgiau nei 15 minučių po vienos surūkytos cigaretės. Šis poveikis atsiranda dėl simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimo tiek centrinėje nervų sistemoje, tiek periferinėse nervų galūnėse. Rūkymo nutraukimas - viena veiksmingiausių priemonių, leidžiančių sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant miokardo infarktą ir insultą. Tarp alkoholio vartojimo, kraujospūdžio padidėjimo ir arterinės hipertenzijos paplitimo egzistuoja tiesioginis, linijinis ryšys.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.
Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.
Kraujospūdžio matuokliai: kaip išsirinkti tinkamą?
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.
- Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai: Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais.
- Automatiniai matuokliai: Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu.
- Pusiau automatiniai matuokliai: Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane.
Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į naudojimo dažnumą ir tikslumą, matavimo istorijos saugojimo galimybę, ekrano dydį ir duomenų aiškumą, papildomas funkcijas, kainą ir patikimumą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kraujo tyrimų normos