Įvadas
Aidas Giniotis - žymus Lietuvos teatro ir kino kūrėjas: režisierius, aktorius, kompozitorius, pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas. Jo kūrybinis kelias apima įvairius žanrus ir formas - nuo spektaklių vaikams iki operų ir miuziklų. A. Giniotis yra vienas iš Keistuolių teatro įkūrėjų, teatro laboratorijos „Atviras ratas“ įkūrėjas ir ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytojas. Šis straipsnis siekia išsamiai apžvelgti Aido Giniočio biografiją, kūrybinę veiklą, įvertinimus ir asmeninio gyvenimo bruožus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Aidas Giniotis gimė 1964 m. lapkričio 17 d. Šiauliuose, pedagogo Vytauto Giniočio ir pedagogės Juozapos Ginotienės šeimoje. Jo brolis Juvitas Giniotis taip pat pasirinko pedagogo kelią. Aido tėvai užsiėmė menine veikla: motina jaunystėje vaidino Šiaulių dramos teatre ir vesdavo filharmonijos koncertus bei dainų šventes, o tėvas buvo choreografas. Brolio Juvito dėka Aidas anksti išmoko skaityti, gavo naudingų knygų rekomendacijų ir pamilo muziką.
Studijos ir Pedagoginė Veikla
1986 m. Aidas Giniotis baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), įgydamas aktoriaus meistriškumo specialybę (kurso vadovė Irena Vaišytė). 2005 m. jis baigė režisūros magistro studijas, vadovaujamas Jono Vaitkaus.
Pedagoginę veiklą A. Giniotis pradėjo 1986-1989 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o nuo 2003 m. tęsia LMTA. 2009-2016 m. jis buvo šios akademijos Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas, o 2014 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Keistuolių Teatro Įkūrimas ir Veikla
1989 m. Aidas Giniotis kartu su bendraminčiais Vilniuje įkūrė Keistuolių teatrą, kuris tapo vienu iš pirmųjų nepriklausomų teatrų Lietuvoje. Šiame teatre A. Giniotis vaidina, režisuoja ir kuria spektaklių muziką. Per 20 gyvavimo metų Keistuolių teatras sukūrė apie 50 spektaklių, 5 vaizdo filmus vaikams ir 3 suaugusiesiems, išleido 10 muzikinių albumų. Kasmet teatras parodo apie 200 vaidinimų Lietuvoje ir užsienyje.
Taip pat skaitykite: Apie Aido Jurevičių
A. Giniotis prisimena, kad karjeros pradžioje Keistuolių teatras lengvai rasdavo kalbą su jauniausia auditorija. Vyresnės kartos žiūrovai atsimena TV laidą „Labanakt, vaikučiai“, kurioje Aidas Giniotis (Keistukas) kartu su Ilona Balsyte (Keistutė) ir Sigučiu Jačėnu (Keistulis) žavėjo jaunatviška vaidyba ir originaliomis dainelėmis pagal Donaldo Biseto pasakas. Aido užsispyrimo dėka buvo išreikalauta, kad prieš televizijos įrašą būtų galima pasidaryti fonogramą, o tai buvo negirdėtas dalykas vaikų laidai.
Teatro Laboratorija „Atviras Ratas“
2006 m. Aidas Giniotis Vilniuje įkūrė teatro laboratoriją „Atviras ratas“, kurioje sukūrė keletą spektaklių. Ši teatro laboratorija išaugo iš LMTA aktorinio meistriškumo magistrantų kurso, kuriam vadovavo A. Giniotis. „Atviras ratas“ siekia ieškoti naujų teatro formų, improvizuoti ir bendrauti su žiūrovais.
Pirmaisiais magistrantūros studijų metais aktoriai kartu su režisieriumi Aidu Giniočiu sukūrė muzikinę improvizaciją ne tik vaikams „Senelės pasaka“ (pagal to paties pavadinimo Salomėjos Nėries poetinę pasaką). Šio spektaklio kūrybinė grupė 2007 metais buvo apdovanota garbingiausiu teatriniu apdovanojimu - Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią 2006/2007 metų teatrinio sezono pastatymą vaikams.
2007-ųjų metų pavasarį teatro laboratorija „Atviras ratas“ LMTA dėstytojams, o vėliau ir savo teatro žiūrovams pristatė dar du spektaklius - „Sparnuotąjį Matą“ ir „PRA“. „Sparnuotasis Matas“ - tai linksma ir šmaikšti Aido Giniočio režisuota lietuvių maištaujančio klasiko Kazio Binkio satyrinės poemos versija. 2008 metais šis spektaklis buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui nominacijoje „Nacionalinės dramaturgijos pastatymas“. Toje pačioje nominacijoje šiais metais Auksiniam scenos kryžiui buvo nominuotas ir spektaklis „PRA“ - „Atviro rato“ aktoriaus Justo Tertelio monospektaklis pagal jo paties sukurtą pjesę „PRA. Vienos dalies vieno aktoriaus prasidėjimas“.
Kūrybiniai Darbai
Aidas Giniotis yra sukūręs ir režisavęs daugiau nei 40 spektaklių, dalyvavęs kuriant 6 televizijos filmus. Jo kūryba apima įvairius žanrus:
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
- Spektakliai vaikams: „Smaragdo miesto burtininkas“ (1992 m.), „Jonas kareivis“ (1993 m.), „Marius ir Miglė“ (2002 m.).
- Operos: „Žaiskime operą!“ (B. Britteno, 2000 m., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre).
- Miuziklai: „Cabaret“ (J. Kanderio, 2004 m.), „Bučiuok mane, Keit“ (C. Porterio, 2007 m., abu Kauno muzikiniame teatre).
- Spektakliai teatro laboratorijoje „Atviras ratas“: „Atviras ratas“ (2005 m.), „Sparnuotasis Matas“ (2007 m.), „Lietaus žemė“ (2011 m.), „Meilė trims apelsinams“ (C. Gozzi, 2013 m.), „Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“ (2014 m.), „Juoda balta“ (2020 m.), „Karantino dienoraščiai“ (2020 m.).
- Kiti spektakliai: „Liūdnojo vaizdo riteris“ (1997 m.), „Karalius Elnias“ (2000 m.), „Taisyklė Nr. 1, arba Sapnuoti Vilnių draudžiama“ (2001 m.), „Ožys“ (2001 m.), „Juzė Dykaduonis“ (2004 m.), „Džonas Kanderis“ (2004 m.), „Meilė ir mirtis Veronoje“ (2005 m.), „Princesė Turandot“ (2006 m.), „Juozapas ir jo svajonių apsiaustas“ (2008 m.).
A. Giniočio spektakliams būdinga improvizacija, žaismė, ieškoma naujoviškų bendravimo su žiūrovais formų.
Įvertinimai ir Apdovanojimai
Aido Giniočio kūrybiniai nuopelnai įvertinti įvairiais apdovanojimais:
- Auksinis scenos kryžius (2005 m. už spektaklius „Atviras ratas“ ir „Juzė Dykaduonis“).
- Auksinis scenos kryžius (2008 m. už miuziklą „Bučiuok mane, Keit“).
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2010 m.).
- Auksinis scenos kryžius (2007 m. už spektaklį vaikams „Senelės pasaka“).
- Režisierius Aidas Giniotis apdovanotas už sceninę kultūrą ir pagarbą lietuvių kalbai satyrinėje agitacijoje „Sparnuotasis Matas“, pagal Kazio Binkio kūrybą.
- Monospektaklis „PRA“ pripažintas geriausiu spektakliu mažojoje scenoje.
Asmeninis Gyvenimas
Aidas Giniotis gimė Juozapatos ir Vytauto Giniočių šeimoje, kurioje kūrėjo genas ėjo iš kartos į kartą. Režisierius prisipažįsta, kad nėra šeimos žmogus tradiciniu standartu ir nėra santuokos šalininkas. Jis teigia, kad visada pirmiausiai pažvelgia į moters akis. Jo gyvenime, kaip ir kiekvieno jausmingo menininko, „mūzos” užėmė svarbią vietą. Apie jaunystės šėliones A. Giniotis pasakoja šypsodamasis: „Šiokia tokia gėda liko, na, bet yra, ką prisiminti“.
Artimas A. Giniočio bičiulis, humoristas ir televizijos prodiuseris Haroldas Mackevičius patvirtino, kad režisieriaus gyvenime figūravo ne viena moteris: „Visos jo moterys, kiek aš pažinojau, yra labai skirtingos. Žinokit, negaliu įvardinti bendro vardiklio, Jėzau, čia neįmanoma! Tų moterų tiek daug!“
Aidas Giniotis turi sūnų Igną Antaną Ginįtį, kuris taip pat pasirodo scenoje kartu su tėčiu. Aidas teigia, kad nežino sūnaus polinkių ir negali pasakyti, ar vaikas pasuks tėvo pėdomis.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
A. Giniočio atgaiva - sodyba Širvintų rajone, kurioje jis atsijungia nuo mobiliųjų telefonų ir miesto triukšmo. Jis tikina, kad niekur nenori važiuoti iš Lietuvos.
Aido Giniočio Požiūris į Teatrą ir Kūrybą
Aidas Giniotis teigia, kad jam patinka būti režisieriumi, nes gali įgyvendinti savo sumanymus. Jis pabrėžia, kad „Keistuolių teatras“ nėra Aido Giniočio teatras, bet bendras kūrinys, kuriame sprendimus priima Meno taryba. Režisierius teigia, kad jam svarbu kalbėti su jauniausiu žiūrovu ir atplėšti vaikus nuo kompiuterių.
A. Giniotis teigia, kad jam svarbiausia - kūryba, o ne apdovanojimai. Jis tikina, kad tokie apdovanojimai yra ne tik džiaugsmas ir garbė, bet ir didžiulis įpareigojimas.