Nukritus lapams ir niūriam lapkričiui užleidus vietą paskutiniam metų mėnesiui - gruodžiui, prasideda ypatingas laikotarpis, kupinas laukimo ir pasikeitimų. Vaikams gruodis asocijuojasi su Kalėdų laukimu ir dovanomis. Tačiau šios keturios savaitės iki Kalėdų turi savo pavadinimą - Adventas. Adventas - tai susikaupimo, ramybės, gerumo sklaidos ir susitaikymo metas.
Advento Laikotarpis ir Jo Reikšmė
Advento laikas trunka keturias savaites iki Kalėdų, prasidedantį sekmadienį tarp lapkričio 27-osios ir gruodžio 3 d. Senovėje per adventą buvo laikomasi rimties, vengiant trankių darbų, negražių žodžių ir didelių linksmybių. Šis laikotarpis - tai niūriausias gamtos metas, kai pasaulį apgaubia tamsus sąstingis. Svarbiausi laukų darbai jau būdavo pabaigti, tad žemdirbys galėdavo atsikvėpti.
Susitelkimas ir gyvųjų ryšių atstatymas bei stiprinimas yra didžioji Advento prasmė. Jau dega pirmoji advento žvakė, ir taip vaikai visas 4 savaites savo grupėse uždegs po vieną. Ir kaip žvakių neliks ir jos visos sudegs, ateis… Kalėdos. Šis laikotarpis apima advento pradžią, skelbiančią Šv. Andriejaus dieną, adventą, Kūčias, Kalėdas, šventvakarius (laiką nuo Kalėdų iki Trijų Karalių), Naujuosius metus ir Trijų Karalių šventę.
Tautiniai Papročiai Advento Laikotarpiu
Tautiniai papročiai tarsi savaime įsiterpia į adventą. Tamsiais advento vakarais kaimynai draugėn susieidavo ir drauge vakarodavo, bendrai ką nors dirbdavo. O kad nebūtų nuobodu: mįsles mindavo, atlikdavo įvairias apeigas, burtus, darydavo advento kalendorius, dainas dainuodavo. Tose dainose yra specialūs žodžiai leliumai, žolynai ar dainelės apie žvėrelius (kiškius, laputaites gudrias, vilkus turinčius daug jėgų, meškas geras, o gal ir ne?). Tačiau reikėtų atsiminti, kad daina dainai nelygu. Visas šias dainas vadina advento arba kalėdinėmis. Jas dainuodavo per visą adventą, o neretai ir iki Trijų Karalių. Advento metu būdavo žaidžiami advento žaidimai ir šokami rateliai.
Senieji kalendoriniai advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai iki mūsų dienų geriausiai išliko Dzūkijoje. Ilgais žiemos vakarais į didesnę pirkią susirinkęs jaunimas ir senimas vakarodavo, drauge dirbdami įvairius darbus, Dzūkijoje dainuodamas advento dainas, žaisdamas specialius santūrius žaidimus, kurių bažnyčia nedrausdavo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vaikiškas daineles
Advento Vainikas: Simbolika ir Tradicijos
Nuo senų senų laikų, pirmąją advento dieną, žmonės pindavo vainikus. Advento vainiko pynimas turėjo ypatingą reikšmę. Vainikas primena apskritimą, o apskritimas simbolizuoja tobulybę ir amžinumą. Keturios žvakės reiškia 4 Advento savaites. Pirma žvakė vadinama - Pranašų, antra - Betliejaus, trečia - Piemenų, ketvirta - Angelų. Žvakės liepsna reiškia taiką, šviesą, ramybę ir džiaugsmą.
Tradicija, kuri Lietuvoje išpopuliarėjo po 1990 m. ir į mūsų šalį atėjo iš Vakarų Europos, kaip vokiškosios kultūros dalis. Spėjama, kad evangelikų pastorius Johanas Hinrichas Vichernas 1839 m. nupynė pirmą advento vainiką. Tai padaryti jį paskatino vaikai, nuolat klausinėjantys, kada ateis šv. Kalėdos. Keturios vainike esančios žvakės, uždegamos kiekvieną sekmadienį, turėjo vaikams padėti, skaičiuojant iki šv. Kalėdų likusias dienas. Remiantis etnologiniais šaltiniais, būdavo svarbu ir žvakių spalvos - ant vainiko degti reikėdavo tris violetines ir vieną rožinę žvakę. Džiaugsmą simbolizuojanti rožinė, kuri uždegama turėdavo būti trečiąjį advento sekmadienį.
Tradicija seniau advento vainiko žvakė buvo degama visai šeimai susėdus prie stalo. Degimo laikotarpis tapdavo proga aptarti dienos darbus, pasikalbėti, kartu pasimelsti.
Kūčios: Advento Pabaiga ir Šeimos Šventė
Adventas baigiasi Kūčių vakaru. Kūčios - visos šeimos šventė. Kūčių naktis - tai nepaprasta naktis, o stebuklų naktis, tačiau tai būna tik labai trumpą akimirką. Kūčių diena, anot mitologo Norberto Vėliaus, yra viena svarbiausių mūsų tradicinių šeimos švenčių.
Kūčių pavadinimas, kaip įrodė kalbininkas Kazys Būga, yra pas mus atėjęs XII a. iš slavų, kurie savo ruožtu jį perėmė iš senovės graikų. Graikų kukkia reiškia protėvių vėlėms skirtą maistą, kurį sudarė aguonų, kviečių, pupų, miežių ir žirnių mišinys, pagardintas medumi. Šis apeiginis valgis būdavo valgomas visų šeimos narių Kūčių vakare, kai pasirodydavo Vakarinė žvaigždė. Seniausią Kūčių paminėjimą randame Volfenbiutelio postilėje (1573), kurioje rašoma, kad lietuviai „buria su Kūčiomis, su žirniais, su kviečiais, medum sumaišytais“ ir tai daro, „kad apsigintų nuo velnių ir perkūno“.
Taip pat skaitykite: Žąsų dainelės vaikams
Iki Kūčių būtinai reikėjo sumokėti skolas ir susitaikyti su kaimynais. Per Kūčias sunkių darbų nedirbdavo, moterys ruošdavo apeiginės vakarienės valgius, prausdavosi ir švarindavosi. Maistą nakčiai palikdavo vėlėms.
Kalėdos ir Tarpušvenčiai
Kalėdos - prosenovinė šventė, žinoma daugeliui Europos tautų. Svarbiausios Kalėdų šventės apeigos buvo persirengėlių vaikštynės su linkėjimais. Nuo Kalėdų iki Trijų karalių tęsdavosi dvylikos dienų tarpušvenčių laikas. Į tarpušvenčių laiką įsiterpia Naujieji metai. Per Kalėdas baigdavosi pasninkas ir prasidėdavo mėsėdis - laisvas nuo didesnių darbų, linksmybių ir piršlybų metas, kuris baigdavosi Užgavėnėmis.
Advento-Kalėdų Dainos ir Žaidimai
Advento ir Kalėdų dainos bei žaidimai sudaro gausiausią išlikusios kalendorinės tautosakos dalį. Pagal turinį ir bendrą charakterį N. Vėlius skiria dvi ryškias kontrastingas dainų siužetines linijas - vienoje išsidėsto „mirties, senumo, laidotuvių, chaoso“, kitoje - „naujo formavimosi, gyvybės, šviesos, vestuvių, pasaulio tvarkos - kosmoso“ poliai.
Ypatinga pasaulio sukūrimo, jo tapsmo akimirka užfiksuota kalėdinės dainos apie viduryje lauko augančią stebuklingą grūšelę, siužete. Kosmologinio Pasaulio, gyvybės medžio simbolių, stichijų paminėjimas suteikia dainos pasakojimui ir tolesniam piešiamam vaizdui ypatingą reikšmingumą - regime unikalų pasaulio tapsmo momentą.
Dauguma advento-Kalėdų dainų bei žaidimų turi paralelinę kompozicijos struktūrą: daina tarsi sudaryta iš dviejų šakų, kur pirmojoje paprastai plėtojami gamtos motyvai, o antrojoje - žmonių santykiai, dažniausiai piršlybų, vedybų turinys. Paslapties kupini advento - Kalėdų dainų bei žaidimų priedainiai. Jų šiandieną nesuvokiama prasmė, tačiau pasikartojantys garsažodžiai (kalėda, leliumai, lilimo, lėliu kalėda, aladum ladum, aleliuma loda, aleliuma rūtele, ciuciai liūliai, vai lelijėle ir kiti) suteikia dainoms ypatingą ir menišką skambesį.
Taip pat skaitykite: Dainelių rinkinys apie Žemę vaikams
tags: #adventines #daineles #vaikams