Abortas ir galimybė susilaukti vaikų: Faktai, pasekmės ir pasirinkimo laisvė

Abortas - tai nėštumo nutraukimas, kuris Lietuvoje leidžiamas iki 12 nėštumo savaitės. Ši tema yra itin jautri ir dažnai lydima įvairių nuomonių bei emocijų. Svarbu pažvelgti į abortą iš įvairių perspektyvų, įvertinant galimas pasekmes moters sveikatai, psichologinei būklei ir ateities vaisingumui.

Aborto metodai ir jų prieinamumas Lietuvoje

Lietuvoje moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, gali tai padaryti keliais būdais. Iki 9 savaitės nėštumą galima nutraukti medikamentiniu būdu, vartojant specialius vaistus. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šis metodas yra oficialiai įteisintas Lietuvoje. Medikamentinio aborto metu naudojami vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra mifepristonas ir mizoprostolis. Mifepristonas blokuoja hormoną progesteroną, todėl gimdos gleivinė plonėja, sutrikdoma embriono implantacija ir augimas. Šie vaistai sukelia kraujavimą iš makšties ir pilvo spazmus.

Kitas ankstyvo nėštumo nutraukimo metodas - vakuuminė aspiracija (vadinamasis atsiurbimas, išvalymas). Šio metodo metu embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi. Nėštumą nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba dar vėlyvesnį, jeigu nutraukimui yra medicininių indikacijų) yra nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.

Svarbu paminėti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose, tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas.

Galimos fizinės pasekmės

Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai. Galimos pasekmės:

Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva

  • Infekcija: Po aborto gali kilti infekcija, kurią būtina gydyti antibiotikais.

  • Gimdos perdūrimas: Tai reta, bet rimta komplikacija, kuri gali atsirasti atliekant chirurginį abortą.

  • Nukraujavimas: Po aborto gali būti stiprus kraujavimas, kurį kartais reikia stabdyti chirurginiu būdu.

  • Kraujo užkrėtimas (sepsis): Labai reta, bet gyvybei pavojinga komplikacija.

  • Nevaisingumas: Abortas gali padidinti nevaisingumo riziką, ypač jei po jo kyla infekcija ar kitų komplikacijų. Prahos Čarlio universitete paskelbta gerai dokumentuota studija apie abortų, atliktų iki 12 savaičių vakuuminiu būdu, pasekmes. Uždegiminiai procesai buvo užfiksuoti 5% pacienčių, o tokios sunkios komplikacijos kaip nevaisingumas ir negimdinis nėštumas, užregistruotos 20-30% moterų, ypač toms, kurios laukėsi ir nutraukė nėštumą pirmą kartą.

    Taip pat skaitykite: Aborto skausmingumo apžvalga

  • Krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje: Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.

  • Priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu: Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis yra nustatyta, kad pagrindinis ir pirmuoju rizikos priešlaikiniam gimdymui veiksniu dažniausia nurodomas nėštumo nutraukimas. Gimdos kaklelio raumenų nusilpimas sukelia persileidimą 30-40% visų moterų.

  • Mirtis: Labai reta komplikacija, bet galinti atsirasti dėl stipraus kraujavimo, infekcijos ar kitų priežasčių.

Psichologinės pasekmės

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusiu su patirtu abortu.

Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:

Taip pat skaitykite: Apie medikamentinį nėštumo nutraukimą

  • Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio.

  • Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą.

  • Neatleidimą.

  • Gėdą dėl tokio poelgio.

  • Santykių griūtį.

  • Vienišumo jausmą.

  • Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo.

  • Nemigą ir košmarus.

  • Nerimą.

  • Depresiją.

  • Valgymo sutrikimus.

  • Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis.

  • Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai.

  • Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių.

  • Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu.

  • Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais.

  • Pasikartojančius aborto išgyvenimus.

  • Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą.

  • Gali kilti mintys apie savižudybę. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.

Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan.

Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus. Moksliniai tyrimai rodo, jog neretai po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai, kelis kartus padidėja savižudybės rizika.

Vis dėlto, svarbu paminėti, kad kai kurie tyrimai rodo, jog abortas nedidina rizikos moteriai susirgti depresija. Marylando universiteto mokslininkų komanda ištyrė 400 000 moterų, gimusių 1980-1994 metais, psichinės sveikatos būseną ir nustatė, kad abortas nedidina rizikos moteriai susirgti depresija. Tyrimas skelbia, kad antidepresantų paskyrimas nepasikeitė nei metus prieš abortą, nei metus po jo.

Teisinis reguliavimas ir moters pasirinkimo laisvė

Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą.

Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo.

Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.

Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.

Nesaugus abortas ir jo pavojai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nesaugius abortus apibūdina kaip procedūrą, kurios metu nutraukiamas nėštumas, o ją atlieka asmuo, stokojantis reikalingų įgūdžių ir (arba) dirbantis medicininių standartų neatitinkančioje aplinkoje. Organizacija nurodo, kad nesaugūs abortai dažnesni vietovėse, kur jie apskritai draudžiami ir beveik visi atliekami besivystančiose šalyse. Visgi sveikatai žalinga praktika, kada abortai atliekami nesaugiai, neaplenkia ir Lietuvos. Čia kai kurios moterys pasirenka įsigyti nelegaliai parduodamų medikamentų, kurie sukelia abortą arba, blogiausiu atveju, bando nutraukti nėštumą jau vėlesnėse stadijose, pagimdo neišnešiotą kūdikį ir palieka mirti.

Medikamentų, skirtų nutraukti nėštumą, vartojimas be gydytojų priežiūros ir rekomendacijų, gali sukelti labai neigiamas pasekmes moters sveikatai, o kai kuriais atvejais sukelti grėsmę gyvybei. Gali atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, alerginė reakcija, gausus, kartais net gyvybei pavojingas kraujavimas iš gimdos (pavartojus per didelę vaisto dozę).

Gydytojos nuomone, moterys pasirenka nutraukti nėštumą nesaugiu būdu dėl kelių priežasčių: slepia savo nėštumą nuo artimųjų žmonių, gydytojų (jei nėštumas yra nepageidaujamas), bijo atlikti nėštumo nutraukimą gydymo įstaigoje, nes nenori, kad informacija apie buvusį nėštumo nutraukimą būtų pateikta medicininiuose dokumentuose, tai atlieka dėl finansinių priežasčių (kaina daro įtaką kai kurių moterų apsisprendimui), kita grupė moterų pasirenka atlikti nesaugų nėštumo nutraukimą, nes jų nėštumo dydis neatitinka įstatymu leistinų nėštumo nutraukimo normos ribų gydymo įstaigoje.

Pagalbos galimybės ir svarbūs patarimai

Jei visgi kamuoja abejonės, nesate tikra ar nėštumą norite nutraukti, rekomenduojama konsultacija su psichikos/emocinės sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali palaikyti šiuo sunkiu metu ir galbūt padėti atsakyti sau į klausimą ar esate pasirengusi tapti mama, ar visgi norite rinktis nėštumo nutraukimą. Psichologo konsultaciją galite gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre (PSC). Jei konsultacijos laukti tektų ilgai, taip pat galite kreiptis į specialistus dirbančius jūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuruose (VSB).

Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos. Tai padaryti galima kreipiantis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą (PSC) ir gaunant psichologo konsultaciją.

Svarbu atsiminti, kad sprendimas dėl nėštumo nutraukimo yra labai asmeniškas ir sudėtingas. Prieš priimant sprendimą, svarbu pasikonsultuoti su gydytojais, psichologais ir artimaisiais, kad gautumėte visą reikiamą informaciją ir palaikymą.

tags: #abortas #susilaukti #vaiku