Dainuojamoji poezija, ypač skirta vaikams, yra svarbi kultūros dalis, ugdanti jaunosios kartos muzikinį ir literatūrinį skonį. Lietuvoje ši tradicija turi gilias šaknis, siekiančias rapsodų laikus, o šiandien ji gyvuoja festivaliuose, koncertuose ir įrašuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime bardų dainų vaikams raidą, atlikėjus ir jų kūrybą, renginius, skirtus šiam žanrui, bei aptarsime, kaip muzika veikia vaikų ugdymą.
Bardų Tradicijos Lietuvoje
Nuo seno Lietuvoje būta rapsodų (bardų) tipo dainininkų, kurie dainavo skambindami kanklėmis. Ši etninės prigimties tradicija dar buvo gyva Renesanso laikais. Greta to, Vakarietiško tipo pasaulietinės muzikos Lietuvos valdovų rūmuose būta nuo Gedimino laikų. Šiandien, bardų atliekamos dainos žiba dainuojamosios poezijos aukso fonde ir yra publikos pamėgtos.
Dainuojamoji Poezija Vaikams: Žanro Ypatumai
Dainuojamoji poezija vaikams - tai muzikos žanras, kuriame itin svarbus dainos tekstas ir jo turinys. Kaip ir vaikų literatūra, taip ir muzika vaikams yra plati, tyrimams atvira sritis, reikalaujanti tarpdalykinės prieigos, apimančios du skirtingus reikšminius laukus - muzikinį ir literatūrinį. Nors kūryba vaikams neretai įsivaizduojama kaip paprastesnė, apsieinanti be didesnio išmanymo, patirties ar studijų, tačiau nei rašyti dainas vaikams, nei rašyti apie jas nėra lengva.
Ankstyvasis Muzikinis Patyrimas
Ankstyvasis muzikinis patyrimas labai svarbus formuojant ne tik muzikos per se suvokimą, bet ir įvairius tapatybinius dėmenis. Šiuo aspektu reikėtų pasvarstyti, su kokia garsine / harmonine kultūra norime savo vaiką supažindinti, šiek tiek permąstant tai, kas kartais netikrinama: ar būtinai pradėsime nuo klasikinių kūrinių - gal nuo autorinių dainų vaikams, o gal nuo gilaus folkloro ar margos pasaulio muzikos? Daugybę pasirinkimų lengvai galima derinti, neužsisklendžiant nuo jokių naujų garsinių patirčių.
Visiškai netikima, kad kuris nors muzikos stilius yra savaime žalingas: tarkime, įprasta teigti, kad toks yra sunkusis rokas, metalas ir repas, nes jie neva kupini negatyvo, pagal nutylėjimą vietoj jų siūlant tik teigiamą, šviesią, mažorais apsėtą ir saldintais žodeliais nupurkštą muziką. Be paliovos šviesinant ir švarinant meninius patyrimus užkertama galimybė vaikui dainos turinį patirti įvairiabriauniškai, su visais muzikos ir teksto tūriais, gyliais ir galia, įtraukiančia ir išsiveržiančia netikėčiausiais jausmais. Vaikai mėgaujasi garsine visuma, jų nereikia kaip nors saugoti nuo skirtingų muzikos keliamų emocijų.
Taip pat skaitykite: Ugdomoji dainų apie darželį reikšmė
Kai geriau pagalvoji, muzika vaikams yra tokia muzikos rūšis, kuri turi būti specialiai surandama ir pasiūloma - kitaip ji paprasčiausiai nebūna. Iš esmės yra labai mažai būdų, kaip tą vaikams sukurtą muziką įvesti: sąmoningai parenkant; atsitiktinai leidžiant pagal su muzika vaikams susijusius raktažodžius; neįvesti visai.
Muzikos Įtaka Vaikų Ugdymui
Jei tėvai sąmoningai parenka, ką klausyti vaikams, gal net patys klausydamiesi kartu, muzika pamažu imama suvokti ne tik kaip fonas visoms kitoms „svarbesnėms“ veikloms pagreitinti (ar ištverti), bet ir kaip „teisėtas“ laiko leidimo / buvimo būdas ar buities dalis - ir visai nesvarbu, nevaržomai šokant ar ramiai klausantis. Tai gali tapti saviugdos ir saviraiškos (kai vaikas tiria ir pažįsta pats save) ir bendravimo forma (kai stiprinami socialiniai įgūdžiai tiek šeimoje, tiek ir už jos ribų).
Netiesioginis lavinimas. Šiuo atveju tėvai nesiekia ko nors išmokyti, klausomasi besidžiaugiant, dūkstant, trumpai tariant - pramogai, tačiau bet kuri patirtis tam tikru lygmeniu vis tiek puikiausiai įsirašo. Čia norėtųsi, o ir turbūt vertėtų kalbėti apie tam tikrą stebuklų fenomenologiją, kada nuolat mankštinama vaizduotė, pildomos įprasto pasaulio formos, apskritai nesiūlomas arba naikinamas ribos ar neįmanomybės matmuo - tai dažniausiai esminė skirtis nuo dainų „suaugusiesiems“. Daina vaikui gali tapti tam tikru vaizduotės žadinimo ir žaidimo lauku.
Tiesioginis lavinimas. Pavyzdžiui, siekiant, kad ateityje vaikas būtų gabus muzikai ir galbūt taptų muzikantu, pradedant tuo, kad nuo mažumės imtų vienaip ar kitaip suvokti ir skirti įvairius muzikinius dėmenis ir vyksmus, lavėtų jo klausa, ritmo pojūtis. S. Suzuki iškėlė mintį, kad žmogaus talentas yra ne įgimtas, o įgyjamas ir priklauso nuo gyvenamosios ir ugdomosios aplinkos. Taip pat dainas vaikams galima puikiausiai naudoti mokantis kalbų.
Neretai teigiama, kad klausantis dainos pirmiausia suvokiama žodinė, o ne muzikinė informacija, todėl skiriant daugiau dėmesio muzikiniam intelektui siūloma rinktis grynai instrumentinius kūrinius. Apie tai išsamus LMTA dėstytojos Rasos Jautakytės straipsnis: pavyzdžiui, kad jau nuo kūdikystės iki pusantrų metų vystosi vaiko klausymosi žodynas. R. Jautakytė yra parengusi nuoseklų vaikų muzikinio lavinimo kursą, apglėbiantį prenatalinį, ankstyvąjį ir vėlyvesnį muzikinį ugdymą, muzikos terapijos sampratą, muzikinį ugdymą specialiųjų poreikių vaikams, taip pat apžvelgiant ir skirtingas to ugdymo teorijas. Viskas laisvai prieinama čia!
Taip pat skaitykite: Kaip pagaminti makaronų sriubą vaikams
Atsargumas Renkantis Muziką Vaikams
Tuo atveju, jei tėvai leidžia kone bet ką, kas internete atrakinama su #muzika_vaikams, ir vėl tenka ištarti tą patį sakinį, kurį tikrai dažnai kartojama: „Šiandien, neišvengiamo informacinio pertekliaus amžiuje…“ Taigi tokiomis visa ko prieinamumo aplinkybėmis tampa be galo sunku ne surasti, o patikrinti, nes esminis didesnio pasiekiamumo matmuo yra ne turinys, o tinkamai sukaltas SEO karkasas.
Egzistuoja toks keistas fenomenas kaip tarptautiniai menkaverčiai animacijos-muzikos projekčiukai, dažnai užsigrobę pirmąsias „YouTube“ pozicijas (kas pavirsta uždaru ratu, nes pirmieji - daugiausiai klausomi ir todėl sėkmingai išlaikantys tas pozicijas). Jų principas paprastas - naudoti tą pačią muziką verčiant tekstus į kuo daugiau kalbų. Dažniausiai kreipiamasi į laisvai samdomus kūrėjus, prašoma greitai ir pigiai sukurti tekstus ir įrašyti dainas - tiek aš, tiek mano kolegos yra sulaukę tokių siūlymų. Būtent dėl tokių pseudokūrinių raginčiau tėvus pirmiausia perklausyti vieną kitą grojaraštį ir susirasti patikimesnių jų kūrėjų ar teminių svetainių.
Žinoma, sąmoningas požiūris ir polinkis tikrinti tai, ką siūlome savo vaikui, neturėtų tapti obsesija ar kokiu nors trikdžiu, svarbiausia - atkreipti dėmesį.
Trečiuoju atveju, kai vaikams kurta muzika apskritai neįvedama, vaikas patiria tą muzikinę informaciją, kuri neišvengiamai tarpsta jo aplinkoje: tėvų klausoma muzika, radijas, televiziniai muzikiniai projektai, filmų, žaidimų ir reklamų garso takeliai; viešųjų erdvių - prekybos centrų, troleibusų, kavinių - garso aplinkos, darželių ir mokyklų programose numatyti ar muzikos mokytojų (vėlgi, pagal kiekvieno skonį ir savimonę) parenkami kūriniai. Kiek vyresniems vaikams - ta muzika, kurios klausosi bendraamžiai.
Dar 2008 m. Anglijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad mažiems vaikams (jau nuo dvejų metų!) labai didelę įtaką daro populiarioji muzika, girdima iš „skaitmeninių technologijų - elektroninių žaislų, kompaktinių diskų leistuvų ir karaokės įrenginių“, dauguma trejų metų vaikų su muzika buvo susipažinę iš žiniasklaidos, televizijos ir kompiuterinių žaidimų.
Taip pat skaitykite: Šventinės vaikiškos dainos
Lietuvių Autorių Kūryba Vaikams
Kokie lietuvių autoriai kuria vaikams ir kokia šitokios kūrybos situacija Lietuvoje? Visų pirma, vertėtų pasakyti, kad tai nėra itin populiarus žanras, per metus išeina (bent jau lengvai internete prieinamų) 7-10 albumų, įskaitant ir įgarsintas pasakas. Džiugu tai, jog du trečdaliai tų albumų išties geri, įvairiaspalviai, išradingai atliekami ir profesionaliai įgarsinti. Likusieji - abejotinos vertės, gal daugiau skirti pačių atlikėjų šeimoms ar tiesiog repeticijų rezultatui įdaiktinti - dažniausiai tai įvairių popgrupių ir popchorų darbai. Jų konkrečiai nenagrinėsiu, nelabai suprantu jų esmės, jei nuo mažens vaikams brukama fonograma, naudojamas auto-tune’as, tiek muzikos, tiek tekstų atžvilgiu siūlomas išskirtinai popstilius: lengvas, aiškus, besikartojantis.
Labai dažnai dainų vaikams žanras persipynęs su teatrališkumu arba tiesiog teatru - neretai kuriamas profesionalių teatro aktorių, o spektaklių vaikams muzika po to išleidžiama albumais.
Teatralizuota Kūryba
Įvairiaspalvė, prisodrinta įvairių instrumentų yra „Teatriuko“ kūryba, apimanti ir dainas, ir pasakas, ir lopšines. Atlikimas išradingas, nenuobodus, aukšta garso kokybė. Kiekvienam kūriniui suteikta daug dėmesio, dainos skirtingos - tai puikiai matyti, pavyzdžiui, rinkinyje „Pasaulio tautų lopšinės lietuviškai“, kur jaunasis klausytojas supažindinamas būtent su skirtinga harmonija, stilistika ir net tam būdingais balsiniais tembrais. Kūryba įvairi ir tikrai gausi: nuo 1999 m.
Tikrai smagūs dueto „Nieko sau teatras!“ darbai, nors jų ir nedaug. Žaidžiama ir balsais, ir emocijomis, ir stilistikomis. Aktyvus, tarkime, šėlionėms tinkamas specialiai rokenrolo stiliumi pateiktas „Raganiukės“ teatro albumas „Nauji pifo nuotykiai“ (2009). Ryškus, žaismingas, neabejotinai profesionaliai atliktas spektaklio „Pabėgimas iš Trepsės namų“ dainų albumas (2018) su gausybe aktorių, tarp jų D. Auželis, A. Lasytė, V. Krulikovskis ir kiti, o režisierius, muzikos ir tekstų autorius - A.
Be abejo, vienas ryškiausių čia - „Keistuolių teatras“, gyvuojantis nuo 1989 m., kurio spektaklių (taip pat ir dar anksčiau egzistavusių televizinių spektaklių „Smaragdo miesto burtininkas“, „Aukštyn kojom“, netgi serijinės laidos „Keistuolių pasaulis“) muzika išsirita į puikius albumus. Daug pasako šis biografinis sakinys: 2009 metais Keistuolių teatrui įteikta Metų šviesuolio statulėlė ir diplomas „Už saugomą vaiko sąmonę. Šviesai“.
Būtent saugoti vaiko sąmonę ir pasirodo kaip esminis šio teatro kūrėjų ir atlikėjų siekis, išliekantis net keičiantis „Keistuolių“ kartoms. „Keistuolių teatras“ yra sukūręs 58 spektaklius, 5 videofilmus vaikams ir 4 suaugusiesiems, išleidęs 15 muzikos albumų. Akivaizdus dėmesys kūrinių išbaigtumui, albumų nuoseklumui, tekstams ir raiškai.
Bendrinantis visų teatrinių-muzikinių kolektyvų bruožas - ne standartinė, o išieškota dainos forma, kuriai išreikšti pasitelkiami įvairiausi instrumentai, puikiai valdomi balsiniai tembrai, dažnai atliekant ne savo įprastu balsu, o žongliruojant jo variacijomis, pasitelkiant vaidybinę patirtį. Dainų tekstai - prasmingi, aukštos meninės vertės, literatūrine prasme vertingi.
Bardų Kūryba
Štai čia viena koja liekame teatre, kita žengiame į solo atlikėjų muziką. A. Kulikausko, M. Šnaro ir V. Jei paprastai teatralizuotose dainose vaikams prie sudėtingų temų prieinama gana atsargiai, tai solinėje V. Kernagio kūryboje jau tarsi nebeskiriami suaugusieji ir vaikai, vienuose ir kituose suvokiant tą patį pradą, juntant tas pačias jungtis, nuojautas ir patirtis. Dažniausiai pasirenkami M. Martinaičio, S. Gedos tekstai ir, kaip pastebi G. Storpirštis, su vaiku imama kalbėti kaip su sau lygiu.
Beje, yra prieinamos V. Labai rekomenduočiau bardų dainų vaikams leidinį - knygą su CD - su natomis, tekstais ir akordais „Stebuklų pilnas kambarys“ (2006), sudarytą G. Storpirščio, kuris ir pats yra dainų vaikams autorius ir puikiai išmano kontekstą. Knygoje - V. Kernagio, V. Petkevičiaus, A. Giniočio, S. Mykolaičio ir G. Storpirščio kūriniai vaikams. Tekstai arba kuriami pačių atlikėjų, arba pasirenkami jau pripažinti poetai, kaip minėti M. Martinaitis, S. Geda, taip pat J. Marcinkevičius, J. Erlickas, M. Vainilaitis, V. Žilinskaitė ir kiti. Dažniausiai atliekama vieno atlikėjo, pritariant gitara (išskyrus V. Kernagį su pianinu), daug dėmesio skiriant pačiai istorijai ir raiškai.
Prie tokios kūrybinės prieigos šlietųsi J. Baltoko, O. Jucio, V. Šidlausko, G. Storpirščio ir jo sūnaus Ainio dainos vaikams. Klausydamiesi ir vaikams padėdami atrasti tokius autorius galite būti tikri, kad bus turtinama ir vaiko klausa, ir vaizduotė, ir kalba.
Kiti Projektai ir Atlikėjai
Neabejotinai labai svarbus N. Čereškevičienės ir „Tele bim-bam“ indėlis į lietuvišką vaikiškąją kultūrą. Platus garsinis, teminis, netgi jausminis dainų vaikams spektras. Žavi ir įtraukia kiekvienai dainai profesionaliai ir atsižvelgiant į tekstą parengtos aranžuotės, skirtingų stilių žaismė (nuo lopšinių iki sunkesnio roko), gyvi instrumentai.
Labai didelę kūrinių bazę yra parengęs (ir toliau pildo) projektas „Vakaro žvaigždelė“: kūriniai kokybiškai įrašyti, skamba gyvi instrumentai, platus teminis srautas. Tikrai visko neperklausiau, tačiau dažniausiai pritariama akustine gitara, instrumentalai, kaip ir pačių dainų nuotaika, skaidrūs, paprastai skamba tas pats moteriškas balsas, kartais pritariant vyriškam. Tekstai šviesūs ir neblogi, tačiau kartais pernelyg aiškūs - kaip ir pats atlikimas, mano požiūriu, per švarus, kokiems nors kūrybiniams atsitiktinumams vietos nepalikta.
Tikrai spalvingas, kokybiškas ir daug klausomas A. Smilgevičiūtės, R. Radzevičiaus ir draugų projektas „Tilidūda“. Parengtas lietuvių liaudies dainų pagrindu, skirtas pirmiausiai ikimokyklinukams ir pradinukams.
Labai smagu, kad platformoje „Pakartot“, puikiausiai prieinami ir kiek kitokio stiliaus leidiniai net nuo 1968 m., pavyzdžiui, B. Grincevičiūtės ir H. Znaidzilauskaitės atliekamos „Dainos Vaikams. Fortepijoninės Pjesės Vaikams“. Tuo metu gerokai dažnesnės buvo ne dainos, o įgarsintos pasakos, kurioms profesionalių kompozitorių sukuriama ir profesionalių atlikėjų atliekama muzika, štai, pavyzdžiui, B. Kutavičiaus ir S. Gedos „Kaulo senis ant geležinio kalno“ (1980).
Apskritai, manyčiau, nemaža lietuviškų vaikų dainų dalis yra aukštos meninės vertės, atsižvelgiant tiek į literatūrinį, tiek į muzikinį tekstą. Žadinantys ir palaikantys vaikų kūrybiškumą, plečiantys žodyną, siūlantys įvairiaspalves garsines patirtis - daugiausia tai vienaip ar kitaip su teatru susijusių kūrėjų darbai. Dažniausiai atliekama suaugusiųjų ne savais, o personažiniais balsais, skatinant vaizduotę, kviečiant vaiko sąmonę jungtis į žaidimą.
Vienintelis dalykas, kurio privengčiau arba gerai atsirinkčiau, - tai tiek balsine, tiek formos prasme itin standartizuoti, neretai tuščiaviduriai, įvairių popchorų ir popgrupių darbai.
Festivaliai ir Renginiai
Bardų dainos vaikams gyvuoja ne tik įrašuose, bet ir festivaliuose bei renginiuose. Šie renginiai suteikia galimybę vaikams ir jų tėvams išgirsti dainas gyvai, susipažinti su atlikėjais ir patirti bendruomeniškumo jausmą.
Tarptautinis Dainuojamosios Poezijos Festivalis „Tai - Aš“
Spalio mėnesį vyksta tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai - aš“. Pagrindinė festivalio scena - Vilniaus mokytojų namai, tačiau užsienio ir Lietuvos bardų koncertų sulaukia ir kiti Lietuvos miestai bei miesteliai. Festivalio metu vyksta autoriniai Lietuvos bei užsienio bardų koncertai ir tradicinis sekmadieninis renginys „Bardai vaikams“. Taip pat vyksta festivalio „Dirbtuvės“ - meistriškumo paslaptimis dalysis Saulius Bareikis, Domantas Razauskas ir Alvydas Jegelevičius.
Bardų Festivalis „Akacijų Alėja“ Kulautuvoje
Liepos mėnesį Kauno rajone įsikūrusiame Kulautuvos miestelyje dainuojamosios poezijos gerbėjus sukviečia bardų festivalis „Akacijų alėja“. Tai vienas didžiausių Lietuvoje nekomercinis bardų festivalis, sutraukiantis per 15.000 šio specifinio muzikos žanro mylėtojų iš visos Lietuvos. Festivalį „Akacijų alėja” galima būtų vadinti valandomis ant žolės skambant prasmingiems tekstams, neužgožiamiems instrumentų gausa.
Kiti Renginiai
Be didžiųjų festivalių, bardų dainos vaikams skamba ir regioniniuose renginiuose. Pavyzdžiui, Simno bibliotekoje vyko dainuojamosios poezijos vakaras, kuriame dalyvavo atlikėjai iš Alytaus rajono, Alytaus miesto ir Simno.
Jaunųjų Talentų Paieška
VšĮ „Bardai LT“ turi visą sistemą, kaip ieškoti jaunų talentų: tam skirti įvairūs konkursai bei atrankos. Konkursai bei atrankos - kryptingas nuolatinis darbas, kuris kasmet vyksta jau 7-iuose Lietuvos regionuose. Į konkursą paprastai ateina neatsitiktiniai ir motyvuoti jauni žmonės, o mokyklose atsiranda mokytojų, kurie geba paruošti naujus atlikėjus.
Ar atrinkti jaunuoliai įsitvirtins muzikos padangėje kaip kūrėjai - jų pačių sprendimas, tačiau VšĮ „Bardai LT“ visuomet pasiruošusi sudaryti jiems palankias sąlygas, stengdamasi neprarasti ryšio su pastebėtais žmonėmis, juos globoti ir ateityje kviesti į organizuojamus koncertus.
Daug dėmesio jaunimui skiriančiame festivalyje nuskamba ir trys bardų muzikos arenoje vis dažniau linksniuojami vardai: solistas Žilvinas Ališauskas, duetas „23-as ąžuolas“ bei Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos ansamblis.
Žilvinas Ališauskas
Žilvinas Ališauskas muzikuoti pradėjo nuo mažens, didžiausias impulsas tam buvo jo senelės pamokos. Jau tada ji anūką mokė groti įvairiais instrumentais, dainuoti liaudies dainas - taip ir išugdžiusi meilę muzikai. „Muzika man yra kažkas sakralaus, lyg meditacijos seansas, tyli rezignacija, padedanti man bet kokiu gyvenimo momentu“, - teigia 19-metis, du metus iš eilės laimėjęs respublikinį Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos konkursą bei užėmęs antrąją vietą Vytauto Kernagio konkurse „Nenusigąsk, tai aš“.
Duetas „23-ias Ąžuolas“
2008 metais susikūrusio dueto „23-as ąžuolas“ nariai pasakoja: „Seniai seniai Vilniuje augo didelis ir senas ąžuolas, kuris per savo gyvavimą subrandino daug įvairiausių gilių. Vienoje iš jų skambėjo muzika. Iš jos išaugome mes”. Justina Semaškaitė ir Domantas Dragūnas teigia, kad muzika padeda geriau pajusti tekstą.
Vilniaus Šv. Kristoforo Gimnazijos Ansamblis
Tai keturi jauni žmonės, šiemet pabandę sudalyvauti Vilniaus miesto bei respublikiniame dainuojamosios poezijos konkursuose. Ne tik dalyvavo, bet ir laimėjo antrąsias vietas. Aleksandras Kovzanas groja trimitu ir pianinu, Matas Čiplys - perkusinių instrumentų valdovas, Ignas Stanevičius virpina gitaros stygas, o Inga Valionytė - ansamblio vokalas.