Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama Panevėžio rajono vaikų globos namų istorija, veikla ir pertvarka į bendruomeninius globos namus. Vaikų globos namai yra skirti vaikams, kurie liko be tėvų globos arba kuriems tėvai negali užtikrinti tinkamos priežiūros.
Pokario Metų Ištakos: Našlaičių Surašymas Ir Patalpų Paieška
XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes, sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius.
1944 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius miesto valdžiai pateikė savo rugsėjo-spalio mėn. veiklos planus. Rugsėjį numatyta suregistruoti visus švietimo darbuotojus mieste, suskaičiuoti karo padarytus nuostolius Švietimo skyriui bei atlikti turto inventorizaciją, komplektuoti Liaudies švietimo skyrių, suregistruoti priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus mieste, komplektuoti pradžios mokyklų ir gimnazijų darbuotojų etatus, spręsti finansinius reikalus, tvarkyti vaikų darželius ir komplektuoti jų darbuotojų etatus, gerinti mokytojų „ekonominę būklę“, sutvarkyti biblioteką, perimti miesto muziejų. Spalio mėn., be kitų darbų, buvo numatyta spręsti mokinių bendrabučio Panevėžyje steigimo klausimus, atidaryti vaikų darželius, ideologiškai patikrinti bibliotekų knygas ir tinkamas atiduoti naudoti, suregistruoti ir pasirūpinti žuvusių karių bei partizanų (sovietinių) našlaičiais likusius vaikus, sudaryti reikalingo kuro sąmatas, aprūpinti mokyklas mokslo medžiaga bei mokykliniais vadovėliais, Liaudies švietimo skyrių aprūpinti būtiniausiais baldais ir kt. (čia ir toliau: Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 577, ap. 1, b. 1, l.
Matyt, surašyti našlaičius vaikus rengtasi ilgai, nes Liaudies švietimo skyrius 1945 m. savo ataskaitoje miesto valdžiai vėl rašė, kad visuotinis našlaičių vaikų surašymas bus vykdomas sausio 24-25 d. Nurodyta, kad surašant vaikus talkininkaus Panevėžio antrosios gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokiniai (f. 577, ap. 1, b. 1, l. Dar Miesto liaudies švietimo skyrius tarp savo pokarinių darbų nurodė, kad 1945 m. vasario-kovo mėnesiais prašys miesto valdžios skubiai spręsti našlaičiais likusių vaikų globos klausimus ir skirti patalpas vaikų namams. Reikalauta griežtai vykdyti privalomojo mokymo programą, atidaryti antrą vaikų darželį Pilies (dabar - Smėlynės) g. 10. 1945 m. kovą planuota miesto mokytojams organizuoti politinį ir profesinį švietimą (kursus), įsteigti pradinę mokyklą arba kursus suaugusiems beraščiams ir mažaraščiams, pagyvinti mokinių saviveiklą, iškelti valstybinę viešąją biblioteką į tinkamas patalpas, iš provincijos atvežti ten išgabentas bibliotekos knygas, atidaryti skaityklą, parūpinti patalpas Kraštotyros muziejui (f. 577, ap. 1, b. 1, l.
1945 m. Panevėžio liaudies švietimo skyrius iš Lietuvos SSR švietimo liaudies komisaro Juozo Žiugždos gavo liepos 27 d. raštą, kuriame nurodoma: „vaikams partinių ir tarybinių darbuotojų, atvykusių iš kitų broliškų respublikų ir dirbančių įvairiuose valsčiuose bei apskrityse, Panevėžyje nuo šių mokslo metų turi būti įsteigtas internatas 100 vaikų, kad jie galėtų čia mokytis mokyklose rusų dėstomąja kalba. Tam reikalui Panevėžio miesto vykdomasis komitetas yra įpareigotas išskirti tinkamas patalpas, Prekybos Liaudies Komisariatas, Pramonės Kooperacijos Valdyba įpareigoti duoti atitinkamą aprūpinimą. Pavedu jums rūpintis, kad internatas būtų įsteigtas, kad būtų aprūpintas reikiamu inventorium, indais ir kt., parinkti kandidatą internato vedėjo pareigoms ir pristatyti tvirtinti. Rugpjūčio 10 dienai pranešti man, kas tuo reikalu padaryta“ (f. 577, ap. 1, b. 1, l.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Buvo ir juokingų nutikimų, žiūrint iš šiandieninės perspektyvos. 1945 m. spalio 3 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius kreipėsi į miesto valdžią su prašymu aprūpinti Švietimo skyriuje dirbančius 55 tarnautojus mokytojus papirosais (rūkalų rūšis). Prašyme švietimo skyriaus vedėjas pažymi: „prašau kas mėnuo skirti atitinkamą kiekį papirosų pirkti. Į šį skaičių neįeina mokyklų sargai bei kitas administracijos personalas“ (f. 577, ap. 1, b. 1, l.
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais vaikų prieglaudos bei kūdikių namai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo perpildyti. Čia glaudėsi ne tik karo suirutėje pasimetę, našlaičiai ar beglobiai vaikai, kaip nurodyta dar 1948 m. patvirtintose instrukcijose. Į globos namus vis dažniau patekdavo ir vienišų motinų ar giminaičių prižiūrimi vaikai, kuriems reikėjo laikinos globos. Tinkamos priežiūros ir auklėjimo negaunančius vaikus sovietinė valdžia siekė apsaugoti ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo socialiai bei „politiškai kenksmingos“ įtakos.
Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius savo ataskaitoje 1945 m. apie nuveiktą darbą gegužės mėn. miesto valdžiai rašė, kad vaikų namų pagalbiniame ūkyje vyko sėja. Tuomet buvo įprasta šalia tam tikrų įstaigų turėti pagalbinį ūkį, auginti daržoves. Taip pat pabrėžiama, kad vaikų namai persikėlė į Senamiesčio vienkiemį (buv. Petruškevičiaus vilą) (f. 577, ap. 1, b. 1, l.
Po kelių mėnesių - spalio 20 d., Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius informavo miesto valdžią, kad Vaikų namų auklėtinius, nors jie gyvena „viloj už miesto“, reikia kuo skubiausiai perkelti į kitą vietą. Nurodoma, kad Vaikų namams Panevėžyje yra paskirtos patalpos Zitos g. 1 ir Tiškevičiaus a. 11, kur buvo keturi gyvenamieji namai, klėtis, tvartas ir sandėlis. Tačiau čia buvo problemų: vieni gyvenamieji namai karo metu per bombardavimą sudegė. Visi Tiškevičiaus a. 11 pastatai „Butų ūkio valdyboj yra pervesti Švietimo skyriui“, Vaikų namams, tačiau į juos savo teises reiškė šeimininkė. Švietimo skyriaus vedėjas miesto valdžios prašė išsiaiškinti šį reikalą (f. 577, ap. 1, b. 1, l.
Kūdikių Namų Įkūrimas Ir Iššūkiai
Pokariu Panevėžyje veikė ne tik vaikų nuo 4 iki 16 metų prieglauda. Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau 1943 metais. Tuo metu kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti. Kūdikiai buvo priimami ir iš artimiausių apylinkių. Dėl vietos stokos apie kūdikių priėmimą iš Panevėžio ir jo apylinkių net nekalbėta.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Panevėžio VTAS
Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą, kurioje buvo globojami 4-16 metų amžiaus vaikai, laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių. Iš kitų apylinkių priimti kūdikių nebuvo galimybių, nes tokių vaikų tuo metu būta išties nemažai. Pokario metais patalpų kūdikių namams įsteigti ieškota Šiauliuose, tačiau, nerandant tinkamų, svarstyta juos įsteigti netoli Panevėžio esančiame Piniavos kaime. Jame surastos patalpos buvo tinkamos kūdikių namams įrengti. Namas - geros būklės, erdvus, įrengta net 18 kambarių. Šiame kaime Kūdikių namai taip ir nebuvo įsteigti.
1951 m. Liepos 21-osios pr. 7 (dabar A. Jakšto g.) dviejų aukštų mediniame pastate buvo įkurti ir Panevėžio kūdikių namai (A. Tučkienė, Apie Panevėžio kūdikių namus, Aina, 1921 12 30). 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste, adresu Liepos 21-osios prospektas Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.). Iki tų pačių metų spalio 1 d. patalpos turėjo būti atlaisvintos ir jose gyvenančios šeimos perkeltos kitur. 1951 m. gruodžio 31 d. Šiaulių srities Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.
Remiantis 1952 metų balandžio 21 d. Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų patikrinimo akto duomenimis, namuose buvo įkurdinti 25 vaikai nuo 3 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Namuose dirbo 7 medicinos seserys, 4 sanitarai, vyr. gydytoja, gydytoja, virėjas su padėjėja, 2 sargai, ūkvedys ir buhalteris.
Tačiau pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo. Tačiau namo būklė prasta ir netinkama vaikams gyventi. Pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, nešildoma, šiukšlių dėžė pastatyta po langais, teritorija neaptverta, vandens kokybė netirta, neuždengtas šulinys. Dėl šių trūkumų kūdikių namai 1956 m. perkelti į kitas patalpas Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. 171, Panevėžio gamtos mokykla), buvusią advokato Česlovo Petraškevičiaus vilą. Tai buvo erdvios patalpos su dideliu sodu, kuriame vasarą buvo auginamos daržovės. Vaikai gyveno grupėse, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į vaikų amžių. Skalbykla ir virtuvė įkurtos atskiruose pastatuose. Tačiau nors patalpos buvo didelės, su erdviu sodu, jos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos. Dėl to vaikai nuolat sirgo. Nebuvo izoliatoriaus ir karantininės grupės.
1966 m. dėl netinkamų sąlygų Kūdikių namai buvo laikinai uždaryti. Tačiau, neturint galimybių vaikus perkelti į naujas patalpas, leista laikinai naudotis patalpomis. 1964 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 383 kūdikių namų statybai skiriamas 1,5 hetarų ploto sklypas, esantis Lauko gatvės trasoje.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų globos namai
Naujų Kūdikių Namų Statyba Ir Algimanto Bandzos Indėlis
1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai. Kūdikių namams nuo 1964 m. iki mirties 1992 m. vadovavo vyr. gydytojas Algimantas Bandza.Dėl A. Bandzos atsidavimo savo darbui ir jo nuopelnų įstaigai Kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į Panevėžio merą T. Josą, prašydami Panevėžio kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą. Darbuotojų prašymas buvo patenkintas ir 1996 gegužės 3 dienos Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas.
2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.
Kova Su Vaikų Nepriežiūra Ir Nusikalstamumu
Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau 1943 metais. Tuo metu kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti. Kūdikiai buvo priimami ir iš artimiausių apylinkių. Dėl vietos stokos apie kūdikių priėmimą iš Panevėžio ir jo apylinkių net nekalbėta.
Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą, kurioje buvo globojami 4-16 metų amžiaus vaikai, laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių. Iš kitų apylinkių priimti kūdikių nebuvo galimybių, nes tokių vaikų tuo metu būta išties nemažai. Pokario metais patalpų kūdikių namams įsteigti ieškota Šiauliuose, tačiau, nerandant tinkamų, svarstyta juos įsteigti netoli Panevėžio esančiame Piniavos kaime. Jame surastos patalpos buvo tinkamos kūdikių namams įrengti. Namas - geros būklės, erdvus, įrengta net 18 kambarių. Šiame kaime Kūdikių namai taip ir nebuvo įsteigti.
Archyvuose gausu vienišų motinų 1953 m. rašytų pareiškimų, kuriais jos prašė vaikus priimti į Vaikų namus. Miesto valdžia rašydavo trafaretinius raštus, kuriais patenkindavo prašymus: „vieniša motina prašo patalpinti jos 1942 m. vaiką į Vaikų namus“.
1953 m. Panevėžio m. valdžia aptarė, kaip mieste kovojama su vaikų ir paauglių nusikalstamumu bei skurdu (f. 14, ap. 1, b. 81, l. 69). Pažymėta, kad 1952 m. sulaikyti 25 benamiai vaikai, kurie buvo pristatyti į milicijos vaikų kambarį. Per tą patį laiką sulaikyti 133 be suaugusiųjų priežiūros likę vaikai. 20 iš jų prekiavo gatvėse, išdykavo ir „chuliganiškai“ elgėsi. 7 tėvai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už vaikų nepriežiūrą, 43 tėvai patraukti administracinėn atsakomybėn, 83 - įspėti.
Pastebėta, kad milicijos darbe yra trūkumų: būdavo atvejų, kai milicininkai gatvėse matydavo elgetaujančius vaikus, tačiau „nesiimdavo priemonių likviduoti šias negeroves, nesiaiškindavo vaikų elgetavimo priežasčių“. Pastebėta, kad Miesto milicijos vaikų kambarys dirba nepakankamai gerai. Panevėžio milicijos vaikų kambarys, įrengtas miesto tarybos pastate, nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jis buvo mažas, tamsus ir nejaukus, nebuvo reikalingiausių įrenginių ir baldų. Taip pat neorganizuotas budėjimas vaikų kambaryje.
Veikla Ir Renginiai Vaikų Globos Namuose
Vaikų globos namuose teikiama visapusiška priežiūra, ugdymas ir auklėjimas, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui. Vykdoma įvairi veikla ir renginiai, skirti vaikų socializacijai ir lavinimui.
2016 m. rugsėjo 9 dieną Panevėžio rajono vaikų globos namuose pradėtos vykdyti projekto ,,Mano socialinė patirtis - aš kuriu savo asmeninę istoriją 3“ veiklos. Viena iš pirmųjų šio projekto veiklų - edukacinė programa ,,Baidarėmis Nevėžio upe“. Šią edukacinę programą vykdėme kartu su projekto partneriais - Krekenavos regioninio parko direkcija. Vaikai plaukė dvivietėmis baidarėmis Nevėžio upe kartu su gidu.
Rugsėjo 22 d. vykome aplankyti Mažosios Lietuvos Kultūros sostinės - Naisių. Aplankėme Baltų dievų muziejų, inkilų muziejų, aplankėme žirgyną, kuriame vaikai galėjo iš arti pasigrožėti gyvūnais, juos paglostyti. Vyresnieji vaikai dalyvavo dažasvydžio žaidime, kuris jiems suteikė daug džiaugsmo ir adrenalino. Tęsdami kelionę aplankėme Kryžių kalną.
Rugsėjo mėnesio paskutinė savaitė mūsų vaikų globos namuose buvo paskelbta sporto ir sveikatingumo savaite ,,Pajudėkim, pakrutėkim“. Spalio 2 d. vyko renginys ,,Gražių žodžių gatvė“. Kiekviena šeimyna išsitraukė lapą, kuriame buvo užrašytas gatvės pavadinimas: „Mandagių žodžių“, „Svajonių“, Komplimentų“, „Draugystės“.
Spalio 4 d. Kino filmų vakarų metu žiūrėjome tris filmus. Daugiausia ašarų ir emocijų sukėlė „Hačiko:šuns istorija”. Tai istorija apie šuns ir jo šeimininko draugystę, kuri nenutrūko net mirus šeimininkui. Antrasis filmas „Atjungimas” pasakoja kaip internetas paveikė žmonių gyvenimus. Po šio filmo vaikai diskutavo apie interneto naudą ir žalą. Trečiasis filmas „Aš esu Semas”. Spalio - lapkričio mėn. vyko renginių ciklas ,,Smagurių vaišės“. Užsiėmimų ciklo ,,Pažinsi aplinką - apsaugosi save“, kuris vyko spalio - lapkričio mėn. metu buvo siekiama formuoti pozityvaus elgesio įgūdžius.
Pertvarka Į Bendruomeninius Globos Namus: Šeimai Artima Aplinka
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta vaikų globos namų reforma, siekiant pereiti prie šeimai artimos aplinkos, pavyzdžiui, bendruomeninių vaikų globos namų ar globos šeimose. Panevėžio rajono vaikų globos namai Linkaučių kaime yra pavyzdys, kaip institucinė globa keičiama bendruomenine. Uždarius šiuos globos namus, vaikai buvo apgyvendinti trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Gyvenamieji namai su sklypais ir priklausiniais priemiestinėse gyvenvietėse - Piniavoje ir Vaivaduose - nupirkti ir pritaikyti bendruomeniniams vaikų globos namams, įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Panevėžio rajono savivaldybės bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra“. Seniūnijos centre Miežiškiuose esantis vietos parapijai priklausantis pastatas suremontuotas pagal „Panevėžio rajono 2016-2023 vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos“ priemonę „NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra“.
Vykdant institucinės globos pertvarką, vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena po du, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai, stalas. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, globotiniai gali pagal savo amžių ir galimybes patys gaminti maistą.
Piniavoje ir Vaivaduose šalia namų yra erdvūs kiemai žaidimams, sodai su vaismedžiais, pavėsinės, šiltnamiai, kur vaikai galės auginti daržoves. Palanki lauko aplinka žaidimams, kitoms laisvalaikio veikloms sudaryta ir Miežiškiuose. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai.
Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti. Bendruomeninių vaikų globos namų steigimui Panevėžio rajone panaudotos Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo, Lietuvos valstybės biudžeto ir Panevėžio rajono savivaldybės lėšos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybė yra tarp 10 savivaldybių, jau pertvarkiusių vaikų globos namus ir ilgalaikę globą teikiančių ne instituciniuose vaikų globos namuose. Panevėžio rajono vaikų globos namai, kuriems buvo leista teikti ilgalaikę globą instituciniuose vaikų globos namuose iki 2023 metų gruodžio mėn. 31 d., reorganizuoti nelaukiant šio termino.
Globos Svarba Vaikams Ir Visuomenės Įsitraukimas
Tėvų globos netekę vaikai yra visų mūsų vaikai. Tai dalis visuomenės, kuri yra šalia mūsų. Globos savaitė - tai puiki galimybė visuomenei papasakoti apie globą, globos svarbą vaikui, kokią didelę įtaką daro vaikui augimas šeimos aplinkoje. Ir kokį svarbų indėlį vaikų gyvenime atlieka globėjai, kurie priima vaikus tokius, kokie jie yra.
Specialistės V. Dambrauskienės duomenimis, Panevėžio rajone, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, gyvena 15 vaikų, kurių amžius 14-17 metų. Panevėžio rajone šiuo metu yra 53 globėjų šeimos, kurios globoja 76 vaikus. Bet kada pagalbą suteikti likimo nuskriaustiems vaikams rajone yra pasiruošę šeši budintys globėjai.
Visuomenėje vis dar gausu nusistatymų ir įsitikinimų, kad vyresnių vaikų globa sudėtingesnė. Pripažįstu, kad iššūkių netrūksta kiekvienoje globoje. Bet jei žmogus būna pasiruošęs atverti širdį ir namų duris vaikams, tik tereikia gero pavyzdžio, palaikančio žodžio, ir mes turime dar vieną sėkmės istoriją.
Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, vaikų globos centrų tinklas „Vaikai yra vaikai“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos bei įvaikinimo tarnyba vykdo iniciatyvą „Mano akims reikia Tavo akių“. Šiuo metu Panevėžyje veikia 7 budintys globotojai, 118 globėjų bei 57 artimi giminaičiai, kurie rūpinasi 153 vaikais - nuo kūdikystės iki pilnametystės. Panevėžio miesto savivaldybė kviečia susipažinti su jaunos globėjų šeimos istorija, įkvepiančia dalintis savo namais ir širdimi su vaikais.
Gabiją tapti globėja paskatino šeimos patirtis. Jos mama dirbo tuometiniuose vaikų globos namuose, todėl Gabija nuo mažens pažino vaikų, netekusių tėvų, kasdienybę. Jauna moteris dažnai matydavo, kaip rūpestis ir meilė gali pakeisti vaikų gyvenimus. „Mano mama dirbo globos namuose, tad esant galimybei parsiveždavo keletą vaikų ir į mūsų namus pasisvečiuoti. Ši patirtis paskatino ją baigti budinčių globotojų kursus ir oficialiai tapti laikina globotoja. Gabijos šeimoje šiuo metu auga keturi vaikai: vienas biologinis, du - nuolatinės globos, o dar vienas - laikinai globojamas. Moteris neslepia, pradžioje kilę baimių, ar pavyks, tačiau pamačiusi, kaip greitai vaikai įsilieja į šeimą, koks svarbus jiems artumas - abejonės išsisklaidė. „Mūsų šeimoje nėra jokios atskirties. Vaikai pas mus ateina kaip į šeimą - visi esame lygūs. Laisvalaikį leidžiame kartu, mylime gamtą, tad žiemą iškylaujame miške, vasarą keliaujame, buvome visi ir į užsienį išvykę. Laikina globa baigiasi, kai vaikas grįžta pas biologinius tėvus. Gabija pripažįsta, kad atsisveikinti nėra lengva, tačiau tai atperka žinojimas, kad vaikai buvo apsupti rūpesčiu ir šiluma. „Ypač sunku atsisveikinti su greitai prisirišančiais jaunesnio amžiaus vaikais. Su paaugliais - priešingai, su jais dažnai palaikome ryšį, bendraujame telefonu. Esu girdėjusi, kad globėjai vengia į šeimą priimti paauglius, bet galiu patikinti - tai mitas. Panevėžio socialinių paslaugų centras gruodžio 30 d. 16 val. (A. Mackevičiaus g. 55A) organizuoja susitikimą „Apie globą atvirai“, kuriame dalyvaus specialistai ir globėjai, pasiruošę pasidalinti savo patirtimi. +370 675 71533, +370 671 31128. Savivaldybė drauge su Panevėžio socialinių paslaugų centru kviečia panevėžiečius tapti budinčiais ar nuolatiniais globotojais ir teikti vaikų priežiūros paslaugas savo namuose.