Mikalojus Kopernikas (lenk. Mikołaj Kopernik; 1473 m. vasario 19 d. - 1543 m. gegužės 24 d.) - astronomas, matematikas ir ekonomistas, gimęs Torūnėje, Varmės vyskupystėje, istorinėje prūsų žemėje. Jis labiausiai žinomas dėl heliocentrinės Saulės sistemos teorijos paskelbimo, kuri pakeitė mokslo raidą ir pasaulio suvokimą. Ši teorija, teigianti, kad Saulė, o ne Žemė, yra Visatos centras, sukėlė revoliuciją moksle ir filosofijoje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Mikalojus Kopernikas gimė turtingo pirklio šeimoje. Jaunuolį globojo dėdė vyskupas Lukas Vacelrodė, krašto valdytojas. 1491 m. M. Kopernikas pradėjo studijas Krokuvos universitete, kur astronomiją jam dėstė garsus profesorius Albertas (Vaitiekus) Brudzevskis. Vėliau A. Brudzevskis dirbo Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo sekretoriumi.
Nuo 1496 iki 1503 m. M. Kopernikas studijavo teisę ir mediciną Italijos universitetuose, įskaitant Bolonijos ir Paduvos universitetus. 1503 m. jis apsigynė daktaro laipsnį. Studijų metu jis savarankiškai gilinosi į astronomiją. 1500 m. kartu su broliu keliavo į Romą ir skaitė keletą privačių paskaitų.
Darbas ir Astronominiai Stebėjimai
Nuo 1503 iki 1512 m. M. Kopernikas gyveno Varmės Lidzbarke (Lenkija), dalyvavo Prūsijos, Lenkijos ir Lietuvos politiniame ir ekonominiame gyvenime. Nuo 1512 m. jis gyveno Fromborke ir ėjo įvairias pareigas. 1516-19 m. buvo kapitulos valdų administratorius. Per Lenkijos karą su Vokiečių ordinu 1521 m. vadovavo Varmės kapitulos pilies gynybai. 1521-23 m. buvo Varmės komisaras, o 1523-29 m. (su pertraukomis) - Varmės kapitulos kancleris.
M. Kopernikas daugiausia astronominių stebėjimų atliko Fromborke. Apie 1515 m. jis parašė (neišleido) pirmąjį astronomijos traktatą Trumpieji komentarai (Commentariolus), kuriame suformulavo heliocentrinės pasaulio sistemos pagrindus. Jis teigė, kad Visatos centras yra netoli Saulės, planetos (ir Žemė) skrieja aplink Saulę apskritimais, Žemė sukasi apie savo ašį ir yra Mėnulio orbitos centras.
Taip pat skaitykite: Apsilankykite Varėnoje
Heliocentrinė Teorija ir „Apie Dangaus Sferų Sukimąsi“
1515-33 m. M. Kopernikas parašė svarbiausią veikalą - Apie dangaus sferų sukimąsi (De revolutionibus orbium coelestium). Šiame veikale, susidedančiame iš šešių knygų, jis išplėtojo heliocentrinės sistemos idėją. Jis išdėstė planimetrijos ir trigonometrijos (įskaitant sferinę) teoremas, būtinas planetų judėjimo aplink Saulę teorijai sukurti. M. Kopernikas laikėsi mechaninio judėjimo reliatyvumo principo ir įrodė, kad Žemė yra rutulio formos. Regimąjį dangaus kūnų judėjimą jis aiškino Žemės sukimusi apie savo ašį ir Žemės skriejimu aplink Saulę. Jis manė, kad Visata baigtinė, ją supa nejudama žvaigždžių sfera.
Knyga „Apie dangaus sferų sukimąsi“ buvo išspausdinta 1543 m. Niurnberge ir dedikuota popiežiui. Joje detaliai aprašyta heliocentrinė teorija ir pagrįsta pavyzdžiais. Atsisakius Ptolemėjaus teorijų, sukurta nauja sistema, kuria pasiūlyta atsisakyti iki tol buvusios geocentrinės sistemos (pagal ją Žemė buvo nejudantis Visatos centras) ir ją pakeisti heliocentrine.
Teorijos Pripažinimas ir Įtaka
M. Koperniko sukurtas pasaulėvaizdis lėmė Keplerio dėsnių atradimą, bet jo teorija ne iš karto buvo pripažinta. Pripažinimas vyko laipsniškai, po daugiau kaip du šimtmečius trukusių ginčų ir disputų. Heliocentrinė sistema buvo dėstoma hipotezės pavidalu, scholastiniam mąstymo būdui konfrontuojant su naujais mokslo duomenimis.
Nelengvas šis kelias buvo ir todėl, kad fizikai tuomet dar nebuvo suformulavę inercijos dėsnio; netiksli buvo ir paties M. Koperniko prielaida, kad planetų orbitos yra apskritiminės. Dėl perdėto komentarų uolumo jo veikalas 1616 m. buvo įtrauktas į kenkiančių bažnyčios autoritetui knygų sąrašą. M. Koperniko heliocentrinę teoriją vėliau plėtojo Johanas Kepleris ir Galilėjus Galilėjus.
Žinia apie naująją kosmologiją turėjo greit pasiekti ir Lietuvą. Tikėtina, kad M. Koperniko veikalą į Vilnių atvežė jo leidėjas G. J. Retikas, kurį laiką dirbęs didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvare gydytoju bei astrologu. 1570 m. knyga galėjo būti perduota Vilniaus kolegijos, vėliau - universiteto bibliotekai.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
M. Kopernikas Vilniaus Universitete
Vilniaus akademijoje-universitete astronomija vertinta ypač dėl kosmologinio aspekto, - ši disciplina dėstyta kaip dalis gamtos filosofijos. Dauguma universiteto profesorių pateikdavo studentams matematinę hipotezę, neliečiant jos pasaulėžiūrinės prasmės. Kartu buvo diskutuojama ir apie įžymiojo danų astronomo Ticho Brahės pasaulėrėdos modelį, mėginantį suderinti naujus stebėjimų duomenis su geocentrizmu. M. Kopernikas minimas jau pačiame pirmajame mūsų dienas pasiekusiame 1603 m. studentiškame astronomijos kurso konspekte.
M. Koperniko sistemos brėžinys pirmą kartą pateiktas profesoriaus A. Milevskio 1629 m. parengto vadovėlio rankraštyje. Labai palankiai M. Koperniką vertino profesoriaus D. Kriugerio auklėtiniai, parašę ir išleidę pirmuosius tiksliųjų mokslų krypties veikalus Lietuvoje. J. Rudaminos-Disetiškio knygoje Garsiausios teoremos ir problemos (1633 m.) bei A. Diblinskio Astronominėje šimtinėje (1639 m.) gana plačiai operuojama M. Koperniko duomenimis nešykštint jam pagyrimų. Tačiau atvirai heliocentrizmas dar nedeklaruojamas. Nuoseklus M. Koperniko šalininkas buvo profesorius D. Dzialtovskis, dėstęs filosofiją 1763-1765 m. Antakalnio trinitorių kolegijoje.
Vienintele mokslo tiesa heliocentrizmas astronomijos kurse tapo, kai Vilniaus universitetas 1773 m. perėjo Edukacinės komisijos žinion. Rektorius J. Sniadeckis 1802 m. parašė mokslinę M. Koperniko biografiją. Ja remdamasis, universiteto adjunktas V. Karčevskis stažuotės Paryžiuje metu mokslo pasaulyje įtvirtino nuomonę, kad žymusis kosmologas yra lenkų tautybės. V. Karčevskis Vilniuje taip pat išleido 1826 m. fundamentalų astronomijos vadovėlį, kuriame aprašė ir heliocentrinės sistemos pripažinimo istoriją.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
tags: #mikalojus #kopernikas #gimimo #vieta