Kiekviena šeima siekia, kad jų vaikas augtų sveikas ir optimaliai didėtų jo svoris. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko ūgio augimo normas, svorio pokyčių stebėjimo svarbą ir kada reikėtų kreiptis į specialistus.
Įvadas
Vaikų augimas - tai vienas svarbiausių jų sveikatos ir vystymosi rodiklių. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar mano vaikas auga normaliai? Ar jo svoris atitinka ūgį? Kada reikia kreiptis į gydytoją? Tam, kad būtų lengviau stebėti vaikų fizinį vystymąsi, specialistai naudoja ūgio ir svorio lenteles pagal amžių. Vaikų ūgio ir svorio matavimai padeda įvertinti bendrą fizinę raidą, pastebėti galimus augimo sutrikimus ar sveikatos problemas, suprasti, ar vaiko mityba yra tinkama, užkirsti kelią antsvoriui ar nepakankamam svoriui.
Kodėl Svarbu Stebėti Ūgį ir Svorį?
Vaikų ūgio ir svorio matavimai padeda:
- Įvertinti bendrą fizinę raidą.
- Pastebėti galimus augimo sutrikimus ar sveikatos problemas.
- Suprasti, ar vaiko mityba yra tinkama.
- Užkirsti kelią antsvoriui ar nepakankamam svoriui.
Stebėdami vaikų ūgį ir svorį, tėvai gali laiku pastebėti vystymosi sutrikimus ar netinkamus mitybos įpročius. Svarbiausia - ne panikuoti dėl nedidelių nukrypimų, o reguliariai sekti pokyčius ir prireikus pasitarti su sveikatos specialistais.
Naujagimių ir Kūdikių Svorio Augimo Stebėjimo Svarba
Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:
Taip pat skaitykite: Poezija ir realybė: balta žiema
- Padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
- Gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
- Tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.
Augimo Standartai
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.
Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV. Jame dalyvavo daugiau nei 8000 kūdikių ir vaikų, kurie turėjo atitikti griežtus kriterijus: turėjo būti pilnai išnešioti, sveiki, natūraliai gimę ir žindomi bent 4-6 mėnesius.
Buvo prieita prie šių išvadų:
- Žindymas yra biologinė norma ir per šią prizmę reikia vertinti ir lyginti vaikų augimo rodiklius.
- Visame pasaulyje žindomi vaikai ir kūdikiai auga ir vystosi labai panašia tendencija.
- Vaiko augimui mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika.
- Nustatyta, kad normaliai besivystantys ir augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni nei anksčiau manyta.
- Žindomų kūdikių svorio augimas pirmaisiais mėnesiais buvo spartesnis, bet vėliau lėtėjo.
- Mamos pienu maitinami kūdikiai, net jei jų svoris tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei mišiniu maitinamų kūdikių, vis tiek augo sveiki ir turėjo mažesnę antsvorio ir nutukimo riziką vėlesniame gyvenime.
Šios augimo kreivės tapo visuotiniais augimo standartais, kurie padeda sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi.
Svorio Augimo Normos Kūdikiams
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Ir tai yra normalu ir priimtina.
Taip pat skaitykite: Pirmasis mėnuo: klausos pojūtis
Žemiau esančioje 1 lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį.
PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
1 lentelė. Vidutiniai žindomų kūdikių svorio prieaugio skaičiai
Iš esmės yra tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų:
- Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.
- Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.
- Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
- Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
- Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį.
- Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.
Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę*.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.
Sunerimti verta, kai:
- Augimas ne toks spartus, kokio tikimasi.
- Nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse.
- Netenka svorio.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.
*Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.
Vaiko Svoris Pagal Amžių
| Amžius | Mergaičių ūgis (cm) | Mergaičių svoris (kg) | Berniukų ūgis (cm) | Berniukų svoris (kg) |
|---|---|---|---|---|
| Naujagimis | 49-52 | 3,0-3,8 | 50-53 | 3,2-3,9 |
| 6 mėn. | 64-68 | 6,5-8,2 | 66-70 | 7,0-8,5 |
| 1 m. | 72-78 | 8,5-10,5 | 74-80 | 9,0-11,0 |
| 2 m. | 83-88 | 10,5-13,5 | 85-90 | 11,0-14,0 |
| 3 m. | 92-98 | 13-15,5 | 93-99 | 13,5-16 |
| 4 m. | 98-105 | 15-17,5 | 99-106 | 15,5-18,5 |
| 5 m. | 104-112 | 17-20,5 | 105-113 | 18-22 |
| 6 m. | 109-117 | 19-23 | 111-119 | 20-24 |
| 7 m. | 114-122 | 21-26 | 116-124 | 22-27 |
| 8 m. | 119-128 | 23-29 | 121-130 | 24-30 |
| 9 m. | 124-134 | 26-33 | 127-136 | 27-34 |
| 10 m. | 129-139 | 29-36 | 132-142 | 30-38 |
Pastaba: tai yra apytikslės normos, pagrįstos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Kiekvienas vaikas auga individualiai, todėl nukrypimai nebūtinai reiškia problemą.
Svarbu žinoti:
- Normalu, jei per pirmą savaitę po gimimo kūdikis netenka iki 10 % svorio - tai atsistato per 10-14 dienų.
- 1 metų kūdikio svoris dažniausiai būna 8-12 kg.
- Maži vaikai (1-3 metų) augimo tempas lėtėja, bet aktyvumas auga. Daug vaikų tampa išrankesni valgydami - tai dažna raidos dalis.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikų (4-6 metų) kūnas išsitiesia, kūno masė pasiskirsto, todėl vaikai gali atrodyti „liesesni“, nors svoris yra normalus.
- Mokyklinio amžiaus vaikams (7-12 metų) prasideda individualūs augimo šuoliai, ypač prieš brendimą. Berniukai dažnai priauga svorio lėčiau nei mergaitės, kurios pradeda augti anksčiau.
- Paaugliams (13-18 metų) svorio diapazonas labai įvairus, nes įtaką daro brendimo tempas. Tai metas, kai ypač svarbu skatinti sveikus mitybos ir aktyvumo įpročius. Per didelis arba per mažas svoris gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Kada Verta Sunerimti?
Pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru, jei:
- Vaikas ilgą laiką neauga ar nepriauga svorio.
- Svoris labai nukrypsta nuo amžiaus normų.
- Pastebite staigų svorio kritimą ar augimą.
- Yra valgymo, virškinimo ar hormonų problemų.
- KMI vaikams - taip pat svarbus rodiklis, vertinamas pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį.
Kas Yra Normalu Ir Kaip Vertinti Augimą?
Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka: lėtinių ligų bei veiksnių, sutrikdančių ląstelių augimą, nebuvimas, adekvati mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlberg sąlygiškai suskirstė į tris komponentus: kūdikystės, vaikystės ir lytinio brendimo. Kiekvieną iš šių komponentų lemia skirtingi metaboliniai ir hormonų veiksniai.
- Kūdikystės laikotarpis: Kūdikių augimą daugiausiai lemia mitybos veiksniai. Šis laikotarpis yra tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą daugiausia reguliuoja mitybos veiksniai. Todėl šiuo laikotarpiu stebimi dideli augimo greičio svyravimai. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antrais ir trečiais gyvenimo metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsijungia po maždaug 6 mėnesių amžiaus, ir pradeda dominuoti tik apie antrųjų metų pabaigą.
- Vaikystės laikotarpis: Vaikystės augimo komponentui (nuo maždaug 2 metų iki lytinio brendimo) didžiausią įtaką turi augimo hormonas. Nuo maždaug trijų metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6,0 cm per metus. Vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai.
- Lytinio brendimo laikotarpis: Didžiausias augimo šuolis stebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms - menstruacijų atsiradimas. Sutariama, jog galutinis ūgis yra pasiektas, kai augimo greitis sulėtėja iki mažiau nei 2 cm/metus (apie 15 metus mergaitėms ir 16-17 metus berniukams).
Augimo Vertinimas
Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas atlieka ūgio ir svorio matavimus, bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Tai labai svarbus procesas, padedantis gydytojui nustatyti, ar vaikas auga normaliai, ar turi kokių nors problemų.
- Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas gulimoje padėtyje, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje.
- Siekiant sumažinti matavimo paklaidas, ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius kūdikiams ir kas 6-12 mėnesius vyresniems vaikams, geriausiai tam pačiam matuotojui naudojant tą pačią matuoklę.
Galutinis ūgis yra didžiąja dalimi genetiškai apspręstas, o taip vadinamą taikininį ūgį galima apskaičiuoti kaip vidutinį tėvų ūgį pagal formulę:
- Berniukų taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)+13)] / 2
- Mergaičių taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)-13)] / 2
Ką Gali Padėti Tėvai?
Tėvai gali pasirūpinti, kad vaikui netrūktų jo sveikatai labai svarbių dalykų:
- Pakankamai miego: Miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą. Kokybiškas miegas ir poilsis būtinas normaliam vaiko augimui.
- Sveika mityba: Subalansuota dieta, kurioje pakanka kalorijų, baltymų, pagrindinių vitaminų ir mineralų, padės vaikams pasiekti jų ūgio potencialą.
- Adekvatus fizinis aktyvumas: Kadangi nutukimo problema tampa vis aktualesnė tarp vaikų ir paauglių, tėvai turėtų pasirūpinti sveika vaiko mityba ir reguliariu (bet ne per dideliu) fiziniu krūviu.
Ar Žemas Ūgis - Problema?
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Tačiau, vertinant augimo greitį, augimo sutrikimai gali būti nustatomi daug anksčiau nei ūgio kreivė atsilenkia žemiau 3-iosios procentilės. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, paskirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis. Gydytojas gali dažniau pasekti vaiko augimą, arba nukreipti vaikų endokrinologo (augimo sutrikimų specialisto) konsultacijai.
Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų. Tačiau dalis žemo ūgio vaikų iš tiesų turi rimtus augimo sutrikimus, kurie lemia lėtą augimą vaikystėje, lytinio brendimo sutrikimus ir žemą ūgį paauglystėje ir suaugus.
Normalaus Žemo Ūgio Variantai
Galima išskirti porą normalaus žemo ūgio variantų, kurie nėra vadinami augimo sutrikimais.
- Konstitucinis augimo atsilikimas: Apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Kadangi jie auga ilgiau, dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį. Būdinga, jog vienas iš tėvų ar artimų giminaičių atžymi panašų augimo ir brendimo pobūdį.
- Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: Žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti nedidelio ūgio. Jie taip pat neturi kitų ligų simptomų. Nors jų lytinio brendimo pradžia ir augimo šuolis būna normaliu laiku, tačiau jie paprastai pasiekia galutinį ūgį, panašų į savo tėvų ūgius.
Abiejų šių būklių atvejais, šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas yra sveikas, ir gydymas nereikalingas. Tačiau kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs. Kai kurias labai žemo ūgio ar labai vėluojančio lytinio brendimo atvejais (vyresnėms nei 13 metų mergaitėms ir vyresniems nei 14 metų berniukams) gali prireikti hormoninio gydymo.
Augimo Sutrikimai
Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai gali sutrikdyti vaiko augimą. Dažniausiai šios ligos turi kitus specifinius simptomus, tačiau sulėtėjęs augimas gali būti pirmas požymis. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.
- Augimo hormono nepakankamumas atsiranda dėl hipofizės (maža liaukutė smegenų pamate, skirianti keletą hormonų, tarp jų ir augimo hormoną) funkcijos ar struktūros pažeidimų.
- Hipotirozės (sumažėjusios skydliaukės funkcijos) atveju skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, kurie yra būtini harmoningam vaiko vystymuisi.
- Ternerio (Turner) sindromas yra viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, stebimi daugiau nei 90% šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periode dažnai stebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema). Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Būdingi dažni otitai, klausos susilpnėjimas.
Kaip Tiriami Augimo Sutrikimai?
Žemo ūgio vaikas, kuris yra sveikas ir auga normaliu greičiu gali būti stebimas net keletą metų, tačiau vaikui, kurio augimo greitis sulėtėjo, gali prireikti papildomų tyrimų:
- Kraujo tyrimai gali būti imami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas, ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą.
- Plaštakos rentgenogramos atliekamos kaulų amžiui nustatyti.
- Galvos smegenų kompiuterinė tomograma ar magnetinis rezonansas atliekami siekiant ištirti hipofizės struktūros pokyčius.
- Tam, kad būtų nustatyta, ar hipofizė skiria pakankamai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jie atliekami tik specializuotuose skyriuose, skiriant vaikams tam tikrus medikamentus, stimuliuojančius augimo hormono sekreciją ir imant kraujo mėginius tam tikrais laiko tarpais.
Kaip Gydomi Augimo Sutrikimai?
Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir skiriamas reikalingas gydymas, tuo greičiau vaikas ūgiu pasiveja savo bendraamžius ir tuo geresni galutinio ūgio rezultatai. Jei nustatomas susirgimas, lėmęs augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sumažėjimas (hipotirozė) gydomas skydliaukės hormonų tabletėmis. Augimo hormono injekcijos vaikams su augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį. Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą. Nors gydymas augimo hormonu yra labai brangus, Lietuvoje šias išlaidas kompensuoja valstybė.
Kaip Matuoti Vaiko Ūgį Ir Svorį Namuose?
Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis.
Kaip matuoti vaiko ūgį:
- Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos.
- Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.
Kaip pasverti vaiką:
- Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug.
- Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai). Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
Procentilinis Metodas Vaikų Fiziniam Vystymuisi Įvertinti
Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama). Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių. Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.