Įvadas
Devintas mėnuo - tai laikas, kai kūdikis tampa vis mobilesnis, o jo emocijos - vis sudėtingesnės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vystosi 9 mėnesių kūdikio emocijos, fiziniai gebėjimai, miego ir mitybos ypatumai, kalbos ir bendravimo įgūdžiai bei pateiksime patarimų tėvams, kaip padėti mažyliui augti ir tobulėti.
Fizinė raida
Judėjimo įgūdžių tobulėjimas
9 mėnesių kūdikis paprastai jau ne tik šliaužia, bet ir ropoja. Su šiuo etapu į namus atkeliauja daugiau chaoso ir netvarkos, bet, tuo pačiu - su mažyliu galite žaisti daugiau įvairesnių žaidimų. Kūdikis taip pat jau tvirtai sėdi. Svarbūs pasikeitimai įvyksta ir stovėjimo raidoje - mažylis, suaugusiųjų prilaikomas, jau gali tokioje padėtyje išbūti apie pusę minutės su tvirtai į žemę įremtomis pėdutėmis. Devintąjį mėnesį kūdikis juda vis laisviau, priropojęs prie baldų stojasi, tempia ant savęs viską, ką gali pasiekti, naršo po spinteles, stalčius ir kambarinių augalų vazonus. Šliaužia ir ropoja.
Kartais atrodo, kad ropojantis 9 mėnesių kūdikis velka vieną koją, juda kreivai ir netaisyklingai. Tai normalu. Vienas šliaužia kaip žvalgyboje, kitas straksi it beždžioniukas, trečias geriau juda atbulas ar šonu. Ilgokai sėdi neprilaikomas. Kūdikis neprilaikomas išsėdi mažiausiai minutę. Tvirtas sėdėjimas nė neprimena to apgailėtino svirduliavimo, kokį matėte prieš 2 mėnesius. Kūdikio galva iškelta, nugara beveik tiesi, kojos neįtemptos, per kelius kiek sulenktos. Tiesa, ir devynių mėnesių vaikučiui sėdėti reikia pastangų. Remiasi ranka už nugaros. Praėjusį mėnesį pasodintą vaikutį lengvai stumtelėdavote, o jis ištiesdavo ranką į šoną ir atsiremdavo. Dabar stumtelėtas jis jau remsis ir už nugaros. Kūdikis jau nebėra bejėgė lėlė, kurią pasodintą stumteli, ir ji nugriūna.
Prilaikomas stovi. Pastatytas ir prilaikomas kūdikis tvirtai stovi mažiausiai pusę minutės.
Kada sunerimti dėl raidos vėlavimo?
Nors ne visi kūdikiai vystosi pagal vadovėlius, svarbu stebėti, ar nėra raidos problemų. Jeigu 9 mėnesių kūdikis nepasėdi stabiliai ar virsta, tai jau yra ženklas, kad reikia sunerimti, taip pat jeigu nevyksta joks judėjimas iki 8-9 mėnesių, ar 10 mėnesių neropoja, tuomet taip pat nereikėtų laukti ir kreiptis pas specialistą. Jeigu bendrai nėra judesio sekos ir kūdikis nemoka keisti pozicijų iki 9 mėnesių ar iki 10-11 mėnesių pats savarankiškai neatsistoja - užsirašykite vizitui. Tikrai nieko tokio jeigu pirmiau išmoksta ropoti, o šiek tiek vėliau atsisėsti arba jeigu dar neropoja, o jau stojasi. Svarbiausia, kad vaikas judėtų ir turėtų visas galimybes judėti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Klaidos, laukiant pirmųjų žingsnių
Tikriausiai visų laukiamiausias etapas yra savarankiškas vaikščiojimas. Tėvai susilaukia netgi spaudimo iš aplinkinių daug su įvairiais klausimais: „Ar jau vaikšto?“ arba „Kodėl dar nevaikšto?“ Tėvai daro didelę klaidą, kai kūdikį pradeda statyti ant kojyčių ir vedžioja laikydami už rankų. Tai yra gan didelė klaida, nes vaikas dar nėra pasiruošęs šiam etapui.
Vaikščiojimas ant pirštų galiukų
Jeigu vaikas tik kartas nuo karto atsistoja ir eina ant pirštų galų, tai tikrai nieko tokio, tačiau jeigu toks vaikščiojimas ant pirštų galų yra beveik pagrindinis, tuomet jau nėra gerai ir reiktų kreiptis į gydytoją. Pradėdami vaikščioti vaikai žingsniuoja įvairiai, tačiau ant pirštų galų vaikščiojimas neturi būti pagrindinis, bet galimas iki 2-3 metų.
Raumenų tonusas
Per didelis raumenų tonusas reiškia kažkuriose vietose įsitempimą, kuris gali trukdyti vykti normaliai kūdikio raidai. Padidėjusi raumenų tonusą reiktų normalizuoti iki metų laiko. Kuo anksčiau tuo geriau, geriausia dar pirmajame kūdikio gyvenimo pusmetyje. Bet jeigu kūdikio raumenų tonusas kelia daug klausimų, patartina apsilankyti pas neurologą.
Masažas, mankšta ir plaukiojimas baseine kiekvienam žmogui yra naudingas tiek masažas, tiek mankšta ir baseinas, o kūdikiui, kuris dar tik mokosi visų judesių, tai yra be galo naudinga ir reikalinga. Kaip ir mums, suaugusiems, mankšta reikalinga kasdien, taip ir patiems mažiausiems reikalingas nuolatinis judėjimas, mankštinimasis.
Emocinė raida
Naujas suvokimo etapas
Nuo 8 mėnesių kūdikiai įžengia į naują suvokimo etapą, kurį mokslininkai vadina naujo prisitaikymo ir įvykių numatymo faze. Tai reiškia, kad kūdikis jau turimą savo patirtį bando pritaikyti prie naujų situacijų. Mažylis šiuo amžiaus tarpsniu pradeda iš anksto numatyti, ką jis darys su kokiu nors daiktu ir kuria planus, kuriuose aiškiai matyti pradžia ir pabaiga, taip pat supranta, kaip pasiekti norimą rezultatą. Jeigu jaunesnis kūdikis su visais daiktais žaisdavo vienodai, - juos daužydavo, mėtydavo arba kišdavosi į burną, tai devintąjį mėnesį mažylis, prieš ką nors darydamas su gautu daiktu, iš pradžių jį atidžiai apžiūri, apsvarsto, ką su juo reikėtų daryti, tada savo mintis bando įgyvendinti. Vaikas ima aiškiai suprasti, ko jis nori ar nenori, ir aktyviai siekia norimo daikto, nekreipdamas dėmesio į kitus.
Taip pat skaitykite: Skanūs ir sveiki pusryčiai kūdikiams
Pavyzdžiui, pamatęs tėčio ar mamos ant stalo lengvai prieinamoje vietoje paliktą mobilųjį telefoną, kūdikis aktyviai prie jo nuropoja, nepaisydamas pakeliui sutinkamų žaislų ar kitų daiktų, ir jam paėmus telefoną tampa labai sunku jį atimti. Taip pat svarbu, kad šio amžiaus kūdikiai jau pradeda gerai numatyti įvykius. Tai yra, pamatęs, kaip mama sukiojasi apie puodus, mažylis gali tikėtis, kad gaus valgyti, o jei mama aunasi batus ir velkasi viršutinius drabužius, - kūdikis suvokia, kad mama išeis (ir dažniausiai šiuo amžiaus tarpsniu ima tam stipriai prieštarauti).
Atsiskyrimo nerimas
Atsiskyrimo (išsiskyrimo) nerimas gali pradėti reikštis kūdikiui sulaukus maždaug 4-6 mėnesių, tačiau dažniausiai jis ryškiausias tarp 8-18 mėnesių kūdikių. Kūdikis šiuo laikotarpiu ypač prisirišęs prie savo tėvų (artimųjų, globėjų) ir nenori būti nuo jų atskirtas. Aiškiai skiria svetimus žmones. Devynių mėnesių kūdikio nebeapgausi. Net jei mamos sesuo labai panaši į mamą, kūdikis greitai atskirs, kuri sava, kuri svetima. Kai kurie tokio amžiaus vaikai tolerantiški aplinkiniams. Jei gera nuotaika - imkite ant rankų, nešiokite, žaiskite. Tačiau yra ir nepatiklių pipirų.
Žaidžia ir dūksta. Įdomiausias žaidimas lieka slėpynės, tik jos tobulėja. Anksčiau slėpynes vaikutis žaisdavo su medžiagos skiaute (mama užsimedavo ją ant galvos ir staiga nutraukdavo - kiek juoko!). Dabar mažiukas jau pats ieškos mamos, kai ši pasislėpia už spintos ar kėdės. Jei mama pasislepia ir vis kyšteli galvą sakydama „ku-kū“, kūdikis įsitempęs laukia naujo „ku-kū“, žiūri ton pusėn, o mokantys greičiau šliaužti ar ropoti, veržiasi pasislėpusios mamos link. Atsiranda ir kitokių malonių žaidimų, pavyzdžiui, „budi-budi-bukšt“ (kai mama linguodama galvą artėja ir baksteli kūdikiui kakta į kaktą), „ne-ne-ne“ (įnirtingas galvos sukiojimas). 9 mėnesių kūdikis turi savo mėgstamiausius žaislus. Labiausiai jam patinka žaisti kaladėlėmis (statyti jas vieną ant kitos), suverti ant piramidės stiebo žiedus, dėti mažesnį indą į didesnį, šaukštu trankyti puodą, barbenti būgną. Vis daugiau ryškėja savininko jausmas.
Emocijų raiška
Žvelgdama į savo kūdikį, tikriausiai kiekviena mama susimąsto, ką jis tuo metu galvoja ar jaučia. Ar verkimas reiškia, kad jis liūdnas? Ar šypsena rodo, kad jis laimingas? Nors peršasi mintis mažam vaikui priskirti suaugusiųjų emocijas, tačiau tai netikslinga. Suaugusiųjų ir kūdikių emocijos labai skiriasi vien dėl to, kad pastarųjų emocijos yra susijusios su kognityviniu ir fiziniu vystymusi. Emocijos, kurias reiškia kūdikis, atrodo, pažįstamos, bet tai nėra tikros emocinės patirtys.
Baimė
Mažas kūdikis baimės dar tikrai nejaučia. Baimė nėra instinktas, baimė - jausmas, kurį kūdikiai atpažįsta, kai vystosi atmintis. Negalėdamas prisiminti situacijų ir atvejų, pavyzdžiui, kokios situacijos yra patirtos, o žmonės - pažįstami, kūdikis negali suprasti, kas yra svetima, „neatitinka normalios situacijos“, ir tai gali lemti jo nerimą. Pavyzdžiui, kūdikiui nerimas gali pasireikšti tik tada, kai jis geba prisiminti ir suvokti, kad anksčiau nematė to „keisto“ veido. Kai vaikas jau gali atpažinti svetimus veidus, jis gali išsiugdyti vidinį suvokimą ir baimę atsiskirti nuo tų, kurie jam pažįstami.
Taip pat skaitykite: Ką padovanoti 3 mėn. kūdikiui?
Kalbos ir bendravimo vystymasis
Meta daiktus. Ir anksčiau kūdikis mėtydavo daiktus, stebėdavo, kaip jie krenta. Dabar daiktų mėtymas jam tapo žaidimu. Žaidžia su dėžute. Mažylis vis daugiau susigaudo, kas yra viduje ir išorėje, viršuje ir apačioje, priekyje ir užpakalyje. Kūdikis sąmoningai kiša ranką į dėžutę, kurioje yra žaisliukas. Parodykite kūdikiui tuščią dėžutę ar indą. Jam matant įdėkite į dėžutę kokį nors įdomų daikčiuką. Padėkite dėžutę arčiau ir paraginkite ištraukti daiktą. Manipuliuoja daiktais. Judesiai vis tikslesni, kartais daiktą kūdikis paima „pincetu“ - nykščiu ir smiliumi. Kūdikis randa daiktus, paslėptus po uždangomis. Pradeda valgyti pirštais - tai smagaus „terliojimo“ periodas mamai. Laiko duotą šaukštą. Paima ir ką nors daro (daužo, mojuoja) su dviem daiktais, laikydamas juos skirtingose rankose. Klausosi keistų garsų. Telefonu vaikas negali atsidžiaugti - juk jis skleidžia tiek garsų.
Kalba dvigubais skiemenimis. Kūdikis vis dažniau sujungia su vienodus skiemenis - tai pirmų žodžių užuomazgos. Pasakius, kaip vadinasi paveikslėlis, žiūri į jį. Gali pradėti reaguoti į draudimą „ne“, tačiau toliau daro savo. Gestu gali parodyti, kad suprato prašymą, kreipimąsi.
Mityba ir miegas
6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Toliau tęsiasi dantų dygimo metas.
Raidos vertinimas
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Patarimai tėvams
- Saugokite savo kūdikį, bet tuo pačiu palikite jam daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
- Būkite nuoseklūs: jei kartą leidote naudotis savo telefonu, žinokite, kad mažylis ir vėl jo norės. Todėl geriau iškart apibrėžti, kokių daiktų vaikas negali imti žaisti, ir to laikytis, užuot kiekvienu atveju įvedant naujas taisykles.
- Jeigu jūsų vaikas turi savo „mylimuką“, - rūpinkitės juo taip pat, kaip vaiko vežimėliu ar kitu svarbiu daiktu, tai yra stenkitės nepamiršti lėktuve ar svečiuose, įsidėkite, kai kur nors einate iš namų, užmeskite akį, ar vaikas jo niekur neužmetė, kur galėtumėte vėliau pamiršti. „Mylimukas“ turėtų būti saugus vaikui: jei juo žaidžia kūdikis, pasirūpinkite, kad nebūtų jokių atplyšusių detalių, sagų, siūlų, kuriais vaikas galėtų paspringti. Neprieštaraukite, jei tą patį senąjį gerąjį meškutį, su kuriuo dabar žaidžia kūdikis, nešiosis jūsų jau gerokai paaugęs pradinukas ar paauglė: jei vaikas ar paauglys turi draugų ir su jais gerai bendrauja, nepastebite kokių nors rimtesnių elgesio ar emocijų problemų, - pats savaime ilgas prisirišimas prie „mylimuko“ nereiškia jokių sutrikimų. Suaugusieji irgi turi įvairių talismanų ir „laimę nešančių“ daikčiukų.
- Prasideda amžius, kai labai svarbu apgalvoti, kaip jūs elgiatės ir bendraujate tarpusavyje, būdami namuose, - juk kūdikis, vėliau - ir vyresnis vaikas visko mokosi ir kartoja.