Šiame straipsnyje nagrinėjami vaiko ūgio ir pėdos dydžio santykiai, normalaus augimo aspektai, pėdų priežiūros svarba bei veiksniai, darantys įtaką vaiko vystymuisi. Straipsnyje remiamasi Lietuvos ir tarptautinių ekspertų įžvalgomis. Mūsų šalyje iš šimto tūkstančių gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas.
Normalus Ūgis ir Augimo Veiksniai
Dažnai kyla klausimas: koks ūgis yra mažas? Vyrauja nuomonė, kad ūgis yra mažas, kai vyrų ūgis mažesnis kaip 155 cm, o moterų mažesnis kaip 145 cm. Remiantis standartais normalaus ūgio vidurkiai yra: vyrų - apie 180 cm (nuo 171 iki 193), moterų - apie 167 cm (nuo 156 iki 181). Normalus vaiko augimas daugiausiai priklauso nuo augimo hormono, lytinių ir skydliaukės hormonų.
Žmogaus augimą veikia daug faktorių - tai genetiniai ir aplinkos veiksniai, visavertė mityba, fizinė ir psichinė sveikata, miegas, imuninė sistema. Aišku, lemiamą vaidmenį atlieka genetika. "Kai vaikas giliai miega, jis auga", - sako prof. L. Lašas. Svarbu eiti miegoti anksčiau, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. (apie 22-23 valandą ) prasideda gilaus miego fazė, kai organizmas gamina daugiau augimo hormono. Todėl labai svarbu, kad vaikas gultų ne vėliau kaip 21-22 valandą. Daugeliui aktualus klausimas: ar ūgiui turi įtakos rytinis miegas? Pasak prof. L. Lašo, rytinis miegas neskatina augimo proceso, bet suteikia psichologinį ir dvasinį komfortą.
Augimo Greitis ir Brendimo Požymiai
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į augimo greitį. Vaikai, paaugantys mažiau kaip 4-5 cm. per metus, turi būti tiriami. Jei staiga keičiasi augimo greitis, galima įtarti sveikatos sutrikimą ar lėtinę ligą. Būtina atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Jeigu 14,5-15 metų berniukui dar nėra jokių brendimo požymių, jį reikia tirti ir nustatyti, ar šis atsilikimas nulemtas ligos, ar šeimos paveldimų konstitucinių faktorių. Brendimą gali trikdyti plaučių, inkstų, širdies ligos, galvos ir sėklidžių traumos, navikai, cistos. Jeigu 13,5-14 metų mergaitei nėra nei vieno brendimo požymio, reikia nustatyti, kodėl brendimas vėluoja. Brendimas yra tiesiogiai susijęs su augimu. Dažniausiai vaikai nustoja augti sulaukę 16-kos, rečiau - 18-kos metų.
Kaip Skatinti Augimą
Jaunam žmogui svarbu kuo daugiau aktyviai judėti - tik sporto krūvis turi būti normalus! Augimą labai skatina krepšinis, tinklinis, šuoliai į aukštį, plaukimas, kabojimas ant skersinio ir kitos sporto šakos. Anot prof. D. Lašienės, augimui daro įtaką ir kokybiškas maistas. Labai svarbu, kad augantis organizmas gautų pakankamai angliavandenių, baltymų, D, E, C vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo. Vaikams ir paaugliams naudinga gerti vitaminų kompleksą su mikroelementais. Vaistinėse yra didelis jų pasirinkimas. Ypač tamsiu metų laiku, rudenį-žiemą, kai mažai saulės ir šviesos, reikėtų vartoti ir žuvies taukus (kapsulėmis ar skystu pavidalu 1-3 mėnesius), kurie ypač svarbūs kaulams formuotis. Naudingi švieži ir džiovinti vaisiai, medus. Patartina kasdien valgyti pieno produktus, riešutus, žuvį. Vengti saldumynų, ypač cukraus. Ir nepamirškime meilės. Kai šeimoje normalus psichologinis klimatas, draugiški, geri santykiai, vaikas jaučiasi mylimas ir reikalingas, tuomet jis ir sveikas, ir linksmas, ir gerai auga. Pasak prof. L. Lašo, augimą stabdo lėtinės infekcijos: sinusitai, tonzilitai, ėduonies pažeisti dantys, bronchitai. Taip pat virškinamojo trakto sutrikimai, reumatoidinis artritas, širdies ligos. Pastebėta, kad berniukų konstitucinis augimo ir brendimo atsilikimas dažniausiai pasitaiko dėl lytinių liaukų sekrecijos trūkumo.
Taip pat skaitykite: Čiulptuko naudojimas vyresniame amžiuje
Augimo Hormono Terapija
Tarptautinės augimo hormonų tyrėjų asociacijos nariai prof. D. ir L. Lašai sako, kad prieš 30 metų buvo sunku nustatyti paciento augimo hormonų būklę. Šiandien imunomikroanalizės būdu nustatomas hormonų kiekis kraujyje padeda tiksliau diagnozuoti ligą ir ją gydyti. Nustačius vaikui augimo hormono (AH) trūkumą, gydymas augimo hormonu turi būti pradėtas kaip galima greičiau ir tęsiamas visą augimo laikotarpį, kol sukaulėja kaulų augimo zonos ir pasiekiamas normalus ūgis. 1985 m. pasaulyje buvo sukurtas pirmasis rekombinantinis AH preparatas, kurio veikimas atitiko natūralaus hipofizės hormono veikimą. Jo kasdien švirkščiama po oda, dažniausiai vakare, imituojant ankstyvą naktinį AH sekrecijos padidėjimą. Injekcijos vieta kiekvieną kartą turi būti kita vengiant lipoatrofijų. Negalima viršyti rekomenduojamų dozių. Pacientai geriau toleruoja poodines injekcijas, jos ilgiau veikia nei injekcijos į raumenis. Prof. L.Lašas pabrėžia, kad diagnozuoti ligą, gydyti AH, stebėti pacientų būklę, atlikti visus tyrimus gali tik patyrę šios srities medikai.
Pėdų Priežiūra ir Problemos
Tėvai svajoja, kad jų vaikų eisena būtų taisyklinga, tačiau nepagalvoja, kad ją formuoti reikia nuo mažens. Pėdų deformacijos dažniausiai būna įgytos, o ne įgimtos. Su šiomis ydomis gimsta 35,8 proc. šleivapėdžių ir 5-15 proc.
Įgimtos ir Įgytos Pėdų Problemos
Kaip teigia Kauno klinikinės ligoninės gydytoja ortopedė-traumatologė Veronika Juodienė, įgimtą plokščiapadystę ir šleivapėdystę gali lemti teršalai ore, nitratai, prisotintas hormonais maistas, nėštumo metu vartotas alkoholis, rūkymas, migdomieji ar raminamieji vaistai. Tačiau didžiąją dalį ortopedinių ydų sudaro įgyta plokščiapėdystė. Vaikai gimsta sveikomis kojytėmis, bet dėl netinkamo auginimo ir priežiūros tampa plokščiapadžiai. Pasak medikės, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais visi vaikų audiniai gležni, kaulai dar nesusiformavę, todėl vaiką statyti ant kojyčių yra nusikaltimas. 7-9 mėnesių vaikas pats bando stotis įsitvėręs rankytėmis, bet namiškiams nereikėtų jam padėti, nevedžioti už rankyčių, nes taip žalojamos vaiko pėdos dėl per didelio krūvio.
Žmogaus pėda sukurta atlaikyti didelius svorius. Pėdos kaulai tarpusavyje jungiasi taip, kad susidaro trys skliautai: du išilginiai (vidinis ir išorinis) ir vienas skersinis. Didžiausias krūvis tenka vidiniam skliautui.
Plokščiapėdystės Požymiai ir Pasekmės
Plokščiapadžiai vaikai nuo turinčiųjų sveikas pėdas skiriasi tuo, kad greit pavargsta žaisdami, lenktyniaudami. Kartais jiems atrodo, kad kas nors degina pėdas. Į vakarą skauda ne tik jas, bet ir blauzdas, šlaunis, nugarą. Kartais sutraukia mėšlungis. Plokščia pėda neamortizuoja, todėl atsiranda nuovargis, kinta eisena. Pavyzdžiui, einant plačiai mojuojama rankomis. Jei raumenys ir raiščiai tampa silpni ar nevisaverčiai, pėda neatlaiko kūno svorio, jos skliautai ima mažėti ir formuojasi plokščiapėdystė. Plokščiapėdyste yra laikoma ne tik pažemėjęs vidinis pėdos skliautas, bet ir pėdos pasisukimas į išorę. Korekcinį gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau, iki susiformuojant kauliniam skliautui. Medikė siūlo atkreipti dėmesį ir į nežymius ortopedinius pakitimus. Pavyzdžiui, vaikams, kuriems šleivapėdystė negydoma, dažnai pinasi kojos, jie vaikšto „meškos eisena“. Esant plokščiapėdystei arba šleivapėdystei, kai yra pakitę raiščiai (laisvi ar įtempti), ribotas pėdos lenkimas, reikalingas koreguojantis gydymas.
Taip pat skaitykite: Priežastys didelio pilvo naujagimiams
Įgytos Plokščiapėdystės Korekcija
Įgytą plokščiapėdystę galima pakoreguoti mankštomis, baseinu, masažais ir tinkama avalyne. Tokią korekciją reikia pradėti kiek įmanoma anksčiau, vos tik pastebėjus pirmus ženklus. Kokie bus rezultatai, priklauso tiek nuo vaiko amžiaus, tiek ir nuo įdėto darbo. Žinoma, kuo vaikas jaunesnis, tuo lengviau jam padėti. Visas korekcijos procesas gali užtrukti metus ar net dvejus“, - pasakojo V.Juodienė. Gydytoja pabrėžė, kad tėvai, auginantys plokščiapadžius vaikus, turi atkreipti dėmesį ir į jų svorį. Mūsų vaikai vaikšto ant kietų grindų. Jeigu pėda apauta minkštu bateliu su plonais padukais ar tik kojinaitėmis, pėdutės plokštėja. Iš viršaus slegia kūno svoris, o iš apačios yra kieta plokščia atrama. Dėl to darželyje ir namuose reikia avėti batelius su kietais padukais.
Perkant vaikui batukus reikia rinktis su aukštesniu vidiniu šoneliu, padukas turi būti kietas, bet lankstus, pakulnio aukštis 0,5-1 centimetro storio, pakeltas vidinis vidpadžio kraštas. Mergaitėms nuo 7-10 metų amžiaus galima avėti batelius su 3-4 cm aukščio pakulniu (proginiai bateliai). Vaiko kojoms kenkia ir per dideli batai. Sportiniais bateliais galima avėti visą dieną, bet jie turi būti kokybiški, pagaminti iš natūralių žaliavų ir turėti vidpadį pakeltą iš vidinės pusės.
Vaiko Ryšys su Tėvais ir Bendravimo Svarba
Anot dr. Margot Sunderland, geriausi santykiai užsimezga, kai ryšys kuriamas ir bendraujama nuo pačių pradžių. Tinkamas bendravimas yra labai svarbus ne tik tam, kad užmegztume ryšį, bet ir padėtume vystytis vaiko smegenims. Su kūdikiu galite pradėti bendrauti jam dar negimus ir tai tęsti jam augant, rašoma leidyklos „Briedis” pranešime spaudai. Knygoje „Ką turi žinoti visi tėvai. Psichologės patarimai, kaip rūpestingai užauginti laimingus vaikus” atskleidžiama, kaip kurti stiprų ryšį su vaiku.
Ryšio Užmezgimas Nėštumo Metu
Būsimos mamos dažnai švelniai trina pilvą, bandydamos nuraminti besispardantį vaisių. Daugelis būsimųjų tėvų taip pat kalba ir dainuoja negimusiam savo vaikui. Visa tai - bendravimo formos, tačiau ar jos turi kokią nors prasmę? Ar jos naudingos vaikui? Atsakymas - taip. Mes žinome, kad net ir visai mažas vaisius turi socialinių poreikių ir interesų. Tyrimai rodo, kad dvyniai bendrauja tarpusavyje maždaug nuo keturioliktos nėštumo savaitės, o jų judesiai skirti vienas kitam. Motinos balsas ir prisilietimas (trinant pilvą) yra stiprus stimulas, sukeliantis tam tikras vaisiaus reakcijas: rankų, galvos ir burnos judesius - didesnio vaisiaus judesiai aiškesni nei mažesnio. Vaisiaus klausos sistema pradeda funkcionuoti dvidešimt penktą nėštumo savaitę, bet tik tam tikrais dažniais. Skenuojami vaisiai šypsosi girdėdami raminančią muziką ar dainas ir raukosi bei muistosi nuo garsaus triukšmo: akivaizdu, kad jie nekenčia garsios, nedarnios muzikos ir mėgaujasi ramia. Įrodyta, kad kūdikiai, nuolat girdėję kokią nors melodiją paskutinį nėštumo trimestrą, ją atpažįsta net praėjus keliems mėnesiams po gimimo. Bendravimas naudingas ir motinai. Bendrauti su kūdikiu, švelniai glostant savo pilvą, naudinga ir jums. Moters nuotaika pagerėja po pilvo masažo, o kas gerai jai, gerai ir jos kūdikiui. Tyrimai rodo, kad vos dvidešimt minučių masažo per savaitę penkias savaites iš eilės duoda tokios naudos: mažėja depresija ir nerimas, kojų ir nugaros skausmas, kortizolio lygis motinos organizme. Kai partneriai pirmąjį kiekvienos gimdymo valandos ketvirtį masažavo ant šono gulinčių moterų kojas ir nugarą, gimdymas truko vidutiniškai trimis valandomis trumpiau ir reikėjo mažiau vaistų. Naujagimių, kurių motinos buvo masažuojamos nėštumo metu, kortizolio lygis buvo mažesnis nei kūdikių, kurių motinos nebuvo masažuojamos, o mažo vaikų svorio atvejų pasitaikė net 80 procentų mažiau.
Stipriausias Ryšys su Naujagimiu
Tyrimai atskleidė, kad motinos ir kūdikio kontaktas „oda prie odos“ iškart po gimimo yra geriausias galimas pirmasis naujagimio susitikimas su žmonėmis. Švedijos ligoninėse šiuo metu tai įprasta praktika. Toks kontaktas stimuliuoja jutiminius nervus odoje, dėl to išsiskiria oksitocinas. Taigi, motina ir vaikas jaučia stiprų gerovės pojūtį. Taip pat pagerėja motinos bei kūdikio ryšys ir prieraišumas, kūdikiai mažiau verkia, motinos mažiau nerimauja, yra dėmesingesnės ir geriau jaučia atžalų poreikius, kūdikiai lengviau kvėpuoja, greičiau išrašomi iš ligoninės, pagerėja motinos pieno kokybė. Kūdikiai, kuriuos per dvi valandas po gimimo priglaudė prie kūno, buvo daug ramesni, emociškai stabilesni, o sulaukę vienų metų pasižymėjo geresniais socialiniais įgūdžiais nei tie, kurie tokio kontakto nepatyrė. Nuostabu, kad dešimtmečių vaikų, kurie, būdami neišnešioti kūdikiai, po gimdymo patyrė kontaktą „oda prie odos“, streso hormonų kiekis buvo mažesnis, jų kūno sužadinimo sistema veikė darniau, kognityviniai įgūdžiai buvo geresni, o ryšiai su motinomis tvirtesni nei kūdikių, kurie tik gulėjo inkubatoriuose. Nors, žinoma, nėra kito pasirinkimo - inkubatoriai tokiems vaikams būtini. Regis, laikas po gimdymo, kai galima padaryti reikšmingus dalykus, yra labai trumpas. Svarbiausia, išnešiotus kūdikius motinai ant krūtinės padėti per vieną ar dvi valandas po gimimo, tada jų nereikės mokyti žįsti, nes dauguma naujagimių patys susiranda krūtį ir instinktyviai prie jos prisiriša. Kūdikiui augant, atsisakykite pižamos, kad naktį jis justų geriausią ryšį su jumis. Drabužiai blokuoja jutiminius nervus ir sukuria barjerą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti išsigandusiam vaikui?
Geriausi Pokalbiai su Naujagimiu
Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, maitinant kūdikį lengva pasiduoti muzikos vilionėms per ausines ar socialinių tinklų naujienoms per išmanųjį telefoną. Kaktinei skilčiai tuo metu kaip tik reikia optimalios stimuliacijos bendraujant, kad mažylis išsiugdytų geriausius socialinius, emocinius ir kognityvinius įgūdžius. Vos gimę kūdikiai mato tik 20-30 centimetrų atstumu - tai yra tarpas nuo krūties iki veido. Tačiau jie puikiai girdi. Kalbėkitės su mažyliu visada, kai jis yra pabudęs.
Atminkite: Vežimėlių tyrimai yra akivaizdūs. Jei kūdikiai atsisukę į tėvus: kūno jaudos sistemos reguliuojamos geriau; yra tvirtesnis tėvų ir vaikų ryšys (akių kontaktas / šypsena); kūdikiai yra ramesni; tėvai su atžalomis kalbasi dukart daugiau, tikėtina, kad jie visi ir juokiasi dažniau; jei tėvai kalbasi su vaikais, didesnė tikimybė, kad vaikai jiems „atsakys“. Jei kūdikiai nusisukę nuo tėvų: tėvai kalba perpus, o vaikai - trečdaliu mažiau; vaikai, siekiantys tėvų dėmesio atsisukdami arba verkdami, dažniausiai jo nesulaukia; daugelis tėvų naudojasi išmaniaisiais telefonais.
Džiaugsmo "Sultys" Kalbantis su Kūdikiu
Kai kurie žmonės mano, kad kūdikiai negali palaikyti tikro dialogo iki tada, kai pradeda vaikščioti ir kalbėti, tačiau iš tikrųjų pirmieji šeši mėnesiai gali būti socialiausias laikotarpis vaiko gyvenime. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai labiau domisi veidais, o ne žaislais. Maždaug nuo trijų mėnesių su jais galima palaikyti įspūdingus pokalbius, pasitelkiant garsus, žodžius, įvairiausias veido išraiškas ir judesius. Gaila, bet kai kurie tėvai praleidžia šį reikšmingą individualaus bendravimo būdą, nes nepastebi kūdikio gabumų, o vaikas praranda svarbų ankstyvojo smegenų vystymosi etapą ir reguliariai negauna „džiaugsmo sulčių“ (opioidų ir dopamino suaktyvėjimo).
Pokalbių akis į akį su kūdikiu schema yra kitokia nei suaugusiųjų. Pasirinkite tokį laiką, kai mažylis jau pabudęs ir nėra alkanas. Palaikykite akių kontaktą. Palaukite, kol jis ras jūsų akis. Jam tai padarius, lėtai išleiskite vieną ar du garsus „ach“ ar „och“, o tarp jų padarykite pauzę. Pakartokite garsus su pauzėmis, o tada nutilkite, kad kūdikis galėtų sureaguoti. Jo smegenims reikia kur kas daugiau laiko nei mūsų. Jei jis nusisuka, palaukite, kol atsisuks. Tyrimais nustatyta, kad kai kurie tėvai nemoka suvokti tokių ženklų ir stengiasi priversti, kad kūdikiai į juos žiūrėtų. Mažyliai ima „žaisti“ „gaudynes ir slėpynes“: jie judina galvą į šonus, galiausiai, nutrūkus kontaktui, sustingsta ir įsispokso į erdvę. Taip ne tik nuslopinamos teigiamos cheminės medžiagos, suaktyvėjusios smegenyse, bet ir pradeda išsiskirti didelis streso medžiagų kiekis.
Būdami su kitais suaugusiais žmonėmis, kalbėkitės ir su kūdikiu. Jiems patiks „prisijungti“. Toks ankstyvas dėmesys kalbos vystymuisi yra svarbus, nes prasti kalbiniai įgūdžiai susiję su elgesio problemomis: du iš trijų trimečių, pradėjusių kalbėti vėlai, turi bėdų dėl elgesio.
Bendravimo Strategijos
Bendraujant su kūdikiais, labai lengva elgtis valdingai arba per daug abejingai, todėl vaikai nenori palaikyti akių kontakto ir dažnai užsisklendžia savyje. Gali būti sunku priversti kūdikį ir vėl užmegzti kontaktą, nes jis nebetiki jūsų gebėjimu jautriai reaguoti. Tyrimai rodo, kad nedarnūs ankstyvieji tėvų ir vaikų santykiai net po dvylikos metų gali pasireikšti dideliu kortizolio kiekiu, ypač berniukų organizme.
Yra kelios strategijos, kaip rasti ryšį su mažais vaikais arba prireikus užmegzti jį iš naujo. Kiekviena iš jų skirta tam, kad užtikrintume geriausią bendravimą su jaunesniais nei penkerių metų vaikais ir kuo jautriau prie jų prisitaikytume. Pagrindinis metodas - stebėti, laukti ir klausytis. Jis dar vadinamas „Pelėda“ (žr. priešais). Taip užtikrinama, kad prie kūdikio prisitaikysite kuo geriau. Veiksmingas „Kopijavimas ir komentavimas“ - tuomet komentuojate ir stebite vaiko žaidimą.
Bendravimas Kopijuojant ir Komentuojant
Iš pateiktų žaislų leiskite vaikui išsirinkti tokį, su kuriuo jis nori žaisti. Tada stebėkite, laukite ir klausykitės. Kai jis įsitrauks į žaidimą, džiaukitės kartu su juo. Jei paaugęs vaikas piešia, bendrauti galima taip: „Gal galiu pažaisti su tavimi? Ką norėtum, kad daryčiau?“ Jei jis ištiesia jums teptuką ar kempinėlę, žaisdami retkarčiais švelniai patašnokite jam per nugarą ar palieskite koją. Galėtų skambėti panašūs komentarai: „Ak, taigi tu dabar ant kempinėlės ruošiesi užtepti raudonų dažų. O dabar pieši gražias linijas ant popieriaus.“ Visada girkite: „Oho, koks gražus piešinys. Labai ačiū.“
Kopijavimas - vaikui žaidžiant, judėkite ir skleiskite garsus. Jei jis sutrenkia du žaislinius ančiukus, jūs irgi paimkite du ančiukus ir padarykite tą patį. Komentuokite tai, ką daro jūsų vaikas, ir neklausinėkite. Tačiau nekartokite kaip papūga - švelniai pratęskite jo sakinius. Stebėkite žaidimą ir neabejokite jo veiksmais. Pasinaudodami žaidimu, padėkite vystytis kalbai. Jei vaikas kalba pavieniais žodžiais, pavyzdžiui, „Vanduo“, atsakykite dviejų ar trijų žodžių frazėmis, tarkim: „Vanduo kibire.“ Jei jis kalba dviejų ar trijų žodžių sakiniais, atsakykite dar ilgesniais. Tad jei jis taria „Vanduo krenta“, galite atsakyti: „Taip, vanduo krenta Deniui ant rankų.“ Jei vaikas imasi kitos veiklos, sekite paskui jį ir toliau komentuokite.