Šis straipsnis skirtas naujai iškeptoms mamoms, kurios susiduria su klausimais ir nerimu dėl savo kūdikių vystymosi, ypač dėl šlapinimosi. Straipsnyje aptariama, kas laikoma normalu kūdikiui, ypač 7 savaičių amžiaus, ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Pateikiama informacija apie naujagimių fiziologiją, šlapinimosi dažnumą, išmatų ypatumus ir kitus svarbius aspektus, kurie padės geriau suprasti savo kūdikio poreikius ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.
Naujagimio Adaptacija Ir Priežiūra
Kūdikis gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą.
Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Virkštelę rekomenduojama užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina mažylio adaptaciją.
Pirmoji naujagimio apžiūra atliekama gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau - reikalinga neatidėliotina pagalba naujagimiui. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą. Kuo anksčiau naujagimis išleidžiamas iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.
Naujagimio Fiziologiniai Ypatumai
Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Per 2-3 savaites gelta išnyksta. Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:
- Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
- Miliarinį bėrimą - dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
- Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
- Mongolines dėmes - netolygų pigmento pasiskirstymą. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
- „Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą kaktoje. Išnyksta per 6 mėn.
Specialiu spaustuku užspausta virkštelė kasdien apvaloma virintu, atvėsintu vandeniu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 savaites. Po to bambutė valoma dar 2-3 dienas.
Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Čiuopiasi 0,3-2 cm didysis momenėlis. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.
Akių plyšiai simetriški. Gali kelias dienas dėl gimdymo būti paburkę akių vokai. Kartais akių junginėje stebimos kraujosruvos, kurios „išsivaikšto“ per 2 savaites. Kūdikio burna simetriška, apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje. Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, stebimas pilnas ausies krašto užsilenkimas. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.
Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas. Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Kvėpavimo dažnis 40-60 kartų per minutę. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 tvinksnių per minutę. Pirmąsias dvi savaites gali būti paburkusios krūtelės (tiek berniukų, tiek mergaičių). Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Klausant girdima žarnų veikla.
Tuštinimasis Ir Šlapinimasis: Kas Yra Normalu?
Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai. Dėl šlapimo rūgšties kristalų kartais šlapimas būna rausvas. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi per pirmąsias 48 valandas. Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris. Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Apžiūrima, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.
Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Išnešioto naujagimio rankų nagai siekia ar net peraugę piršto viršūnę. Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius. Padukuose pilna raukšlių. Klubų atvedimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra traškėjimo garso. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Pirmomis paromis naujagimis netenka apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieaugį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Nepatariama naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties bei įtakoti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.
Išnešioto sveiko naujagimio poza fleksinė (sulenktos rankytės ir kojytės). Tiriami naujagimio refleksai - tai nevalingi spontaniniai (naujagimio aktyvumas) judesiai ir atsakas į dirgiklį.
Šlapinimosi Ypatumai Kūdikiams
Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val. Kaip daugelis žinome, naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria. Tad gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi. Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti gali tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų). Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų (pseudomėnesinės). Po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo.
Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą.
Rytų medicinoje gydytojas pauosto ir net paragauja paciento šlapimo - pačio informatyviausio organizmo skysčio. Taigi, pakalbėkime apie vaiko „sysiuką“. Naujagimis gali šlapintis 8-10 kartų per parą. Kuo daugiau geriama ir mažiau išprakaituojama, tuo dažniau šlapinamasi. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę dažniau šlapintis nei vyresni. Be to, kiekvienas net ir to paties amžiaus vaikas vieną dieną gali šlapintis dažniau, kitą - rečiau. Pvz., valgant agurkus, arbūzus, obuolius, vynuoges šlapinamasi dažnėliau nei valgant kitus vaisius, uogas, daržoves. Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių - kaip situacija reikalauja.
Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas, ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi). Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Mažai šlapimo išskiriama susirgus kai kuriomis inkstų ligomis, pagausėja - susirgus cukralige ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Naujagimio šlapimas pirmąją gyvenimo savaitę gali būti neintensyviai rausvas - tai yra norma. Antrąją gyvenimo savaitę jis tampa geltonos spalvos. Koncentruotas šlapimas yra intensyvesnės geltonos spalvos. Toks jis būna tuomet, kai daug išprakaituojama ir mažai geriama. Maistas šlapimo spalvos nelemia.
Ką Daryti, Jei 7 Savaičių Kūdikis Nesisioja?
Remiantis pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad kūdikiui 7 savaitės, svarbu įvertinti kelis aspektus:
- Šlapinimosi dažnumas: Ar kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per parą? Jei taip, tai gali būti ženklas, kad jis negauna pakankamai skysčių.
- Šlapimo spalva: Ar šlapimas tamsiai geltonas, koncentruotas? Tai taip pat gali rodyti dehidrataciją.
- Svorio augimas: Ar kūdikis priauga svorio? Jei svoris neauga, tai gali būti susiję su nepakankamu maitinimu.
- Bendras kūdikio elgesys: Ar kūdikis yra aktyvus, žvalus, ar mieguistas ir irzlus?
Jei 7 savaičių kūdikis nesisioja, pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad jis pakankamai maitinamas. Žindant svarbu stebėti, ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir ar girdisi rijimo garsai. Jei maitinama mišiniais, reikėtų įsitikinti, kad paruošiama tinkama mišinio koncentracija.
Jei kūdikis vis dar nesisioja arba šlapinasi labai mažai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dehidratacija kūdikiams gali būti pavojinga, todėl svarbu laiku suteikti pagalbą. Gydytojas galės įvertinti kūdikio būklę, atlikti reikiamus tyrimus ir nustatyti priežastį.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Pilvo diegliukai: Jei kūdikis turi pilvo diegliukus, galima naudoti espumisaną.
- Miego režimas: Jei kūdikis dažnai išmiega visą naktį, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, ar tai yra normalu.
- Svorio prieaugis: Svarbu stebėti, ar kūdikis priauga svorio. Pirmą mėnesį minimalus svorio prieaugis turėtų būti ne mažiau kaip 500 g.
tags: #7 #sav #kudikis #nesislapina