Psichosocialinė raida yra žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Šiame straipsnyje nagrinėsime 5 metų vaiko psichologinės raidos ypatumus, remdamiesi psichosocialinės raidos teorija, apžvelgsime pagrindinius šio amžiaus tarpsnio uždavinius, poreikius ir aspektus, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį.
Psichosocialinės Raidos Teorija: Erik Erikson Požiūris
Psichosocialinės raidos koncepciją 1950 m. pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas Erikas Eriksonas, knygoje „Tapatumas ir amžiaus tarpsniai“. E. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją, papildydamas ją viso gyvenimo raidos samprata. Asmenybės raidą jis skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą, tai yra fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą.
E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę, padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.
Eriksono Raidos Stadijos
- Saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais.
- Autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai): vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti arba ima abejoti savo gebėjimais.
- Iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai): vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas.
- Meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų): vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti.
- Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė): paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis.
- Intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų): jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas.
- Generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs.
- Integracijos ir nevilties (senatvė): žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.
5 Metų Vaiko Raidos Ypatumai
Penkerių metų vaikai patenka į iniciatyvumo ir kaltės stadiją (3-6 metai). Šiuo laikotarpiu vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji. Tai yra žaidimų amžius, kai auga vaiko aktyvumas, jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis, atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgos.
Socialiniai ir Emociniai Aspektai
Penkiamečiai yra savimi pasitikintys asmenys, patikimi ir atsakingi. Jie žino savo gebėjimus, vertę bendruomenėje, yra smalsūs ir nori pradžiuginti suaugusius. Mėgsta bendrauti ir žaisti iš karto su keliais vaikais, dažniausiai renkasi tos pačios lyties draugus ir yra nepaprastai draugiški. Supranta juokus, linksta žaisti žodžiais, pokštauti. Supranta žaidimo taisykles, mėgsta žaisti grupelėse, žaisdami nori laimėti, lyderiauti.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Eriksonas šią stadiją vertina kaip svarbią, nes sprendžiamas konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą, priklauso nuo to, kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą, kūrybą, savarankiškumą, formuosis iniciatyvumas, kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
Kad vaikas galėtų mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti sėkmę, bent jau kur kas dažniau nei nesėkmę. Kad vaikas galėtų iš bendravimo perimti tam tikrus ypatumus, jam svarbu jaustis vertingam.
Fiziniai Gebėjimai
Šio amžiaus tarpsnio vaikai yra judrūs, pusiausvyra ir koordinacija sparčiai lavėja. Pradeda domėtis mankštos pratimais, sportu. Jiems lengvai sekasi rengtis, geba peršokti virvę, važinėti dviračiu, stovėti ant pirštų galų.
Viso kūno judesius galima formuoti ir tobulinti, skatinant vaiką žaisti aktyvius žaidimus, skatinti daug judėti, vaikščioti, nešioti jam adekvataus svorio daiktus, šokinėti, ropoti, šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais (kad ir barškučiais) ir panašiai.
Pažintinė Raida
Pastebime, kad penkerių metų amžiaus tarpsnio vaikams pavyksta susikaupti atliekant patikėtas užduotis. Vystosi sudėtingesnis mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus. Vaikas jau gali susikaupęs atlikti užduotį, laikosi taisyklių. Eksperimentuodami ir darydami atradimus, penkiamečiai išmoksta naujų sąvokų. Stebėdami daiktus ir žmones savo aplikoje, jie spendžia problemas. Mąstydami kompleksiškai penkiamečiai naujai gautą informaciją sieja su turima patirtimi. Šio tarpsnio vaikai suvokia spalvos, dydžio ir formos sąvokas.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą. Pojūčių ir psichinių procesų pagalba mažyliai aplinkoje ieško prasmės, ryšių. Dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas.
Kalbos Raida
Penkerių metų vaikams būdinga didelė bendravimo įgūdžių pažanga. Jie kalba ne tik sakiniais, bet ir stambesniais žodžių junginiais. Jie vartoja sakinius, kuriuose žodžių eilės tvarka ir tarimas tokie patys kaip ir suaugusiųjų. Užduoda tiesiogiai susijusius klausimus. Penkiamečiai vaikai jau prisimena praeitį. Savo kalboje mini tuos laikus kai buvo mažiukai.
Kalbos raidos pagrindą sudaro klausymasis. Nepakankami jo pagrindai pablogina visas kitas žodinės raiškos formas. Kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus.
Ką Reikia Žinoti Tėvams ir Pedagogams?
Žinios apie vaikų raidą yra svarbiausias dalykas tiek pedagogui, tiek tėvui. Svarbus dalykas, kurį reikia žinoti apie vaikus, yra požymiai, kuriais jie skiriasi. Nesvarbu, kiek vaikai yra panašūs vienas į kitą savo raida, kiekvienas vaikas turi ypatingų interesų, patirties ir savitą pažinimo būdą. Svarbu pagalvoti, kaip padėti vaikams pažinti pasaulį ir atsižvelgti į individualius skirtumus.
Kaip Palaikyti Vaiko Iniciatyvą?
Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Kaip Elgtis Krizių Metu?
Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichika vystosi netolygiai, šuoliais. Tarp šių šuolių būna momentų, kurie vadinami krize. Krizės požymiai: vaiko nebeveikia patikrintos auklėjimo priemonės, padaugėja konfliktų, skandalų, emocinių iškrovų (jeigu mažylis ekstravertas), arba atvirkščiai - pasineriama į save (jeigu intravertas).
Krizinėje situacijoje atsidūręs vaikas turi „pertvarkyti“ savo santykius su tėvais ir žengti į naują gyvenimo etapą, tapti savarankiškesnis. Tai nereiškia, kad reikia suteikti visą laisvę ir savarankiškumą, kurio jis prašo, tačiau vertėtų su juo aptarti tai, kas jam bus leidžiama daugiau, o kas - mažiau. Svarbu, kad vaikas pats kažko išmoktų ir įgytų patirties. Režimas turi išlikti - tą sprendžia tėvai.
Paaiškinimai turi būti ištariami ramiu tonu ir suprantamai, o svarbiausia - tada, kai vaikas girdi. Suirzusio žmogaus vaikas nesiklauso. Išmokyk vaiką emocijas reikšti žodžiais, o ne tik veiksmais.
Kaip Skatinti Pažintinę Raidą?
Užuot vertus vaiką mokytis, daug išmintingiau būtų drąsinti ir skatinti tai padaryti. Pabandykite suprasti jo rūpestį ir pajausti, o ko jis iš tikrųjų nori ir ko tikrai nenori. Gal viskas eitųsi lengviau, jei mokytumėtės drauge, t.y., kaip du geriausi draugai, o ne kaip vienas tas, kuris mokytis nenori, o kitas tas, viršesnis, kuris vis tiek verčia tai daryti. Gal jums padėtų bendra veikla, pasitelkiant įvairius žaidimus? O gal išnaudokite pasitaikančias aplinkybes? Spalvų ir skaičių galima mokytis gamtoje, važiuojant mašina ir stebint kitas pravažiuojančias transporto priemones.
Parodykite vaikui, kad jis gali patirti ir sėkmę. Skatinkite jo iniciatyvumą ir savarankiškumą, kad jūsų sūnus jaustų, jog yra svarbus ir mylimas. Atraskite jo stipriąsias puses ir džiaukitės jomis jam girdint.
Pagrindiniai Vaiko Poreikiai
Atsakinėdama į klausimą remsiuosi Daniels E. R. ir Stafford K. knyga „Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas”.
- Socialinė ir emocinė raida: Eric Rickson išskiria tris psichinės - socialinės raidos etapus, kurie pasak jo, susiję su sėkmingu vystymuisi ankstyvojoje vaikystėje: pasitikėjimo jausmo, savarankiškumo bei iniciatyvumo ugdymasis.
- Kalbos raida: Kalbą sudaro klausymasis, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas. Pagrindinė jūsų amžiaus vaiko užduotis yra ugdyti pirmąsias dvi.
- Pažinimo gebėjimų raida: Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą.
- Fizinė raida: Čia reikėtų paminėti, jog vaiko vystymuisi yra svarbu viso kūno judesių bei akies - rankos koordinacijos raida.
tags: #5 #metu #vaiko #psichologine #raida