Piešimas yra neatsiejama vaiko gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką jo raidai. Domėjimasis piešimu nuo mažens yra puikus būdas stebėti vaiko augimą ir pažinti jo vidinį pasaulį.
Ankstyvieji piešimo etapai: nuo keverzonių iki formų
Iš pradžių, maždaug metų amžiaus, vaikui labiau rūpi pieštuką kramtyti nei juo piešti. Tačiau, kai tėvai pradeda rodyti, kaip piešti, vaikas pamažu ima bandyti palikti pirmąsias žymes popieriaus lape. Šie pirmieji bandymai dažnai primena keverzones - brūkšnelių ir linijų kombinacijas. Tai yra eksperimentavimo etapas, kai mažylis bando suprasti, ką pieštukas gali.
Vėliau vaiko piešimas pereina prie apskritimo formos keverzonių. Tai rodo, kad vaikas jau geriau kontroliuoja piešimo procesą, jo rankos sugeba tiksliau valdyti pieštuką. Nors suaugusiems tai gali atrodyti nereikšminga, vaikui tai yra didelis žingsnis į priekį. Šie judesiai yra svarbūs, nes jie parodo, kad vaikas netrukus išmoks piešti apskritimus.
Pavadinimų suteikimas piešiniams: kalbos ir vaizduotės ryšys
Po apskritimų vaikas pradeda piešti linijas, zigzagus, mokosi vaizduoti atskirus daiktus, kuriems pamažu suteikia pavadinimus. Šiame etape vaikai dar nemoka sugalvoti ir nupiešti kažko konkretaus. Jie piešia, o tada pavadina piešinį tuo, į ką jis labiausiai panašus. Tai yra svarbus etapas, kai vaiko piešimo raida prabyla, atskleisdama jo kalbos ir vaizduotės ryšį.
Žaisdamas su brūkšneliais, vaikas išmoksta valdyti pieštuką, jį atitraukti ir vėl priglausti, kai reikia. Dažniausiai pirmieji vaiko piešiniai yra saulė ir medis. Taip pat šio amžiaus vaikai mėgsta vaizduoti žmogeliukus, kurių galvos labai didelės, o kūnas mažas. Jie žmogų vaizduoja iš pagrindinių detalių - galvos ir kūno, daugiau dėmesio skirdami galvai, o kūnui - mažiau.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Psichologai aiškina, kad tai nėra tik piešimo įgūdžių trūkumas. Vaiko piešiamo žmogaus galva yra didesnė, nes vaikas dažniausiai vaizduoja suaugusio žmogaus galvą, kuri jam atrodo didesnė ir įspūdingesnė. O kūną piešia savo, kuris dar mažas ir ne toks pastebimas. Bėgant laikui, kai vaiko pasitikėjimas savimi auga, jis pradeda piešti didesnį žmogaus kūną su daugiau detalių.
Penkerių metų vaiko piešiniai: intelektas ir emocijos
Sulaukus penkerių metų, vaiko piešiniuose atsiranda rankos, kojos, drabužiai. Piešiniuose pradedama vaizduoti šeima. Vaikai pirmiausia piešia tas kūno dalis, kurios jiems labiausiai įsimena. Su kiekvienu piešiniu atsiranda vis daugiau detalių.
Prasideda naujas piešimo etapas, kai vaikas piešiniuose jau demonstruoja savo intelektą. Jis ima vaizduoti savo dienos išgyvenimus, pomėgius. Piešimas tampa tarsi dienoraštis, kuriame vaikas užrašo savo svajas, mintis. Vaikai stengiasi pavaizduoti tikrus įvykius, kurie nutiko jo gyvenime. Piešdami daiktus, vaikai bando parodyti ir jų kitas puses: kad kėdė turi keturias kojas, o upė teka žeme. Kadangi jie dar nežino, kaip vaizduojama perspektyva, jų piešiniai atrodo išskėsti, statūs.
Piešinių interpretavimas: ką atskleidžia vaiko kūryba?
Vaikų piešiniai yra tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius, galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas.
Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas yra viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, yra projektyvus.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Svarbu: psichologinė diagnostika turi būti atliekama profesionaliai
Pirmiausia, svarbu paminėti, kad bet kokią psichologinę diagnostiką būtina atlikti psichologo kabinete, o ne namuose. Negalima vertinti vaiko piešinio, kurį jis nupiešė paprašytas vieno iš artimųjų. Piešdamas vaikas neturi matyti asmenų ar objektų, kuriuos piešia (tėvų, brolių ir seserų, namų). Jei mama prašys vaiko nupiešti šeimą, tikėtina, kad jis nupieš tik mamą, nes ji tuo metu yra šalia.
Tyrinėjant vaiko piešinį, kuris buvo sukurtas psichologo kabinete, galima kažką pasakyti apie vaiko emocijas. Visuomet piešiniai yra vertinami kartu su jų autoriumi. Paprastai analizuojami vyresnių kaip 4-5 metų vaikų piešiniai. Vaikai iki maždaug 5 metų daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos, tokios kaip juoda, mėlyna, raudona. Mažyliai kuriam laikui tarsi susižavi viena spalva, gali visą spalvinimo knygelę nuspalvinti viena spalva.
Yra teorijų, kurios vertina formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą. Remiantis šiais kriterijais, daromos išvados. Pastebėta, kad dažniausiai vaikai renkasi didelio ir vidutinio formato popieriaus lapus, o vaikai, linkę į neurozes - mažus. Taip ir lapo forma, piešiamos figūros, linijos gali nurodyti atitinkamus charakterio nestabilumus. Ši teorija taip pat aiškina ir spalvų naudojimą. Manoma, kad stabilios psichikos vaikas rinksis visą spalvų skalę, išskyrus juodą ir baltą spalvas. Vaikai, linkę į depresiją ir neurozes, vengs geltonos spalvos ir raudonos bei daugiau naudos juodą ir baltą spalvas.
Pagrindinės piešinių reikšmės: namas, žmogus, medis, spalvos
Tikriausiai kiekvienos mamos stalčiuje galima rasti atžalos piešinį, kuriame pavaizduotas namas, medis, saulė, šeimos nariai ir būtinai mylimi augintiniai. Psichologams tokių duomenų pakanka, kad galėtų įvardyti, kaip vaikutis jaučiasi ir kokia jo psichologinė sveikata.
- Namas: Vaiko piešiniuose atskleidžia socialinį jausmą, šeimyninį gyvenimą, saugumo pojūtį. Durys bei langai atspindi vaiko uždarumą ar atvirumą. Pavyzdžiui, jei vaikas piešia mažas dureles, vadinasi, į savo pasaulį įsileidžia ne visus. O štai didelės durys rodo svetingumą. Kuo daugiau langų, tuo su didesniu smalsumu mažylis stebi aplinkinį pasaulį, domisi, kas vyksta aplink, yra ambicingas ir smalsus. Jei vaikas nupiešė namą be durų, tai gali būti signalas, kad vaikas jaučiasi nesaugus šeimoje.
- Žmogus: Piešinys atspindi patį vaiką arba jį supančius žmones. Jei pastebėta, kad mažasis juos piešia nenatūralius, tarsi iš degtukų, gali būti jog kompleksuoja dėl išvaizdos arba yra įsitikinęs, kad nemoka piešti. Žmogus be rankų ir kojų rodo, jog mažasis tokiu būdu išreiškia savo nevisavertiškumo jausmą, pavyzdžiui, blogai jaučiasi, kai negali ar nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių.
- Medis: Simbolizuoja vaiko ego ir ambicijas. Kuo piešinyje augalas atrodo sveikesnis ir storesnis, tuo mažasis tapytojas pasižymi didesne energija. Medis su lapais ir vaisiais reiškia patiriamą meilės ir draugystės pilnatvę.
- Spalvos: Paprastai atžalos piešiniuose vyraujanti juoda spalva tėvams kelia didžiausią nerimą. Juk nuo seno ši spalva siejama su blogiu ir tamsa, niūriomis ir liūdnomis mintimis. Nereikėtų jaudintis dėl mažųjų, kurie dar neatpažįsta ir neatskiria spalvų. O jeigu vyresni (nuo 4-5 metų amžiaus) savo piešiniuose nevengia juodos spalvos? Tokie vaikai sugeba lengvai prisitaikyti prie likimo staigmenų. Juoda spalva turi pasitikėjimo savimi bei drąsos reikšmę. Kita vertus, gali pranašauti ir psichologines problemas, kurias vaikas nesąmoningai slepia po juodu šydu, nenorėdamas apie tai garsiai šnekėti ar kitaip išreikšti jausmus. Reikėtų sunerimti, jei prieš tai savo meno kūriniuose naudojęs ryškių spalvų gamas vaikas staiga pakeitė jas į tamsius atspalvius, jei piešinyje atsirado daug aštrių juodų štrichų, vietomis perdrėskiančių popierių.
Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus - didesnius. Neretai šalia šeimos narių atsiranda nepažįstamas personažas. Jei vaikas uždaras, negali išreikšti visų jausmų šeimoje, jaučia įtampą, jo mintyse sukurtas nematomas draugas padeda sušvelninti susidariusią situaciją.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Kiekvienu amžiaus tarpsniu vaikas pasirenka mėgstamiausias spalvas:
- Raudona: Jei vaikas dažnai ją renkasi, greičiausiai yra energingas, sportiškas ir aktyvus. Visgi ta pati spalva gali reikšti polinkį į agresiją.
- Mėlyna: Šią spalvą mėgstantis vaikas yra uždaras ir ramus. Piešiniuose dominuojanti mėlyna gali perspėti tėvus, kad jie per daug reikalauja iš atžalos. Blogesnis variantas - mėlynos ir juodos spalvų derinys.
- Žalia: Simbolizuoja smalsumą, pažinimą ir gerovę.
- Geltona: Pažinimo, smalsumo ir gyvenimo džiaugsmo spalva.
- Oranžinė: Jos atspalviams pirmenybę teikiantis vaikas linkęs į naujoves ir greitai padaromus dalykus.
- Violetinė ir rožinė: Ją mėgstantis vaikas lengvai prisitaiko, yra komunikabilus.
- Ruda: Simbolizuoja saugumo pojūtį. Dažnai ja piešiantis vaikas yra kantrus, lėtas.
Kaip skatinti vaiko piešimo raidą?
Svarbu sudaryti tinkamas ugdymo sąlygas ir aplinką, kad vaiko gabumai galėtų tobulėti. Mokant piešti reikėtų remtis principu - nuo paprasto prie sudėtingo. Vaikus piešimo pagrindų ir taisyklių mokyti reikia nuosekliai ir sistemingai (forma, konstrukcija, proporcijos, padėtys, tonai).
Norėdami palavinti vaiko sugebėjimą vaizduoti konkrečius objektus, galite drauge piešti paprastas formas: kryžiukus, taškučius, apskritimus ir kvadratėlius. Nupiešę popieriaus lape eilę figūrų, paprašykite vaiko jas nukopijuoti. Tačiau jokiu būdu neverskite jo to daryti, neįkalbinėkite, jei jis nenori.
Kaip reaguoti į vaiko piešinius?
Kai vaikas atneša piešinį, nepulkite vertinti ir žavėtis. Pasakyti: „Nuostabu!“ arba „Tu - tikras dailininkas!“ - vadinasi, nepasakyti nieko apie vaiko darbą, pastangas, gebėjimus. Kur kas geriau išpasakoti, ką jūs piešinyje matote, kokius jausmus jums sukelia viena ar kita detalė, paklausti, ką veikia nupiešti herojai, kodėl jie tokie susirūpinę, paklausti, ar būna, kad vaikas jaučiasi panašiai kaip ir jo herojai ir t. t.
Psichologai įspėja, kad nuolat giriamas vaikas gali prarasti džiaugsmą daryti tai, ką daro, be to, jausdamas, kad mama ar tėtis aklai žavisi jo darbais, gali piešti tik dėl to, kad sulauktų jų reakcijos, suteiktų jiems malonumą pats galbūt jį prarasdamas. Todėl, užuot alpusi iš susižavėjimo, paskui apsisukusi ant kulniuko ir grįžusi prie kasdienių darbų, apkabinkite vaiką ir pasikalbėkite apie piešinį.
Piešimas - ne tik pramoga, bet ir nauda
Reikėtų nepamiršti, kad piešiant treniruojasi ir kūnas, ir protas. Piešiant lavėja smulkioji ir stambioji motorika, koordinuojami akių ir rankos judesiai, vaikas pradeda geriau suvokti savo kūną, mokosi jį kontroliuoti. Pirštukų, delniuko judesiai padeda vystyti kalbą. Virš lapo palinkęs mažiukas nurimsta, susikaupia, lyg ir sustingsta, tačiau išties jis dirba labai aktyvų vidinį darbą, į popieriaus lapą „iškrauna“ viską, kas yra susikaupę jo širdelėje ir mintyse.
Ką daryti su vaiko piešiniais?
Laikui bėgant, daugybė piešinių gali išblukti, būti apgadinti ar tiesiog likti pamiršti stalčiuje. Štai keletas idėjų, ką daryti su vaiko piešiniais:
- Paskirkite tuščią sieną vaiko darbams eksponuoti arba įtempkite skalbinių virvelę ir ant jos segtukais kabinkite vaiko piešinius.
- Kas kiek laiko atnaujinkite mažojo menininko kūrinių galeriją, leisdami vaikui pačiam pasirinkti kuriuos piešinius jis norėtų pakeisti naujais.
- Jeigu nenorite rėminti piešinio, tačiau trokštate kasdien jį matyti ant kambario sienos, perkelkite jį ant fotodrobės.
- Nuskenuokite išradingiausius vaiko piešinius ir panaudokite juos kaip darbalaukio fonus savo kompiuteriuose.
- Galite sukurti ir puikias atvirutes įvairioms progoms, juk skaitmeninis formatas puikiai išlaiko piešinio kokybę.
- Laminuodami savo vaiko piešinius, paversite juos žaismingais padėkliukais jūsų pietų stalui.
- Nuskenuokite ar nufotografuokite savo vaikų kūrybą ir sudėkite ją į fotoknygą - taip kokybiškai išsaugosite pačius gražiausius darbus.
- Sukurkite vaikui spalvinimo knygelę iš jo piešinių arba patys sugalvokite linksmą istoriją ir nupieškite jos kontūrus.