Vaikų elgesys gali būti įvairus ir kartais kelia tėvams nerimą. Vienas iš tokių elgesio bruožų - rankų purtymas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl vaikas gali purtyti rankas, įskaitant autizmą, nervinius tikus ir kitus veiksnius, taip pat pateiksime patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Autizmas ir Probleminis Elgesys
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai kartais sąmoningai elgiasi netinkamai, pavyzdžiui, bėga iš patalpos, mušasi su kitais vaikais, nenori bendradarbiauti, lipa ten, kur negalima. Tokį elgesį dažnai iššaukia išorės problemos, kurias gali išspręsti taikūs ir kūrybingi tėvai. Kai kurie autizmo sutrikimą turintys vaikai nesielgia "tyčia" blogai. Daugelis iš jų kalba "probleminiu" elgesiu. Taigi, kas atsitinka? Kiekvienas vaikas yra individualus, ir žinios apie jį yra svarbiausios pasirenkant tinkamus veiksmus konkrečiam vaikui. Gal jūsų vaikas labai jautrus triukšmui, tam tikriems garsams ar šviesoms? Ar atvirkščiai, norintis daugiau pojūčių? Ar įmanoma, kad jūsų vaikas labai jautriai reaguoja į fizinį kontaktą ir probleminiu elgesiu bando jo išvengti? Probleminis elgesys atsiranda ir tuomet, kai vaikas nemoka pasakyti apie tai, ko nori, apie tai, ką jaučia, apie tai, kas jam nutiko. Todėl suteikti jam prieinamą komunikacijos būdą BŪTINA.
Pateiksime pavyzdį iš šeimos vakarienės. Galbūt, vaikystėje jūsų mama buvo įsitikinusi, kad jūs ramiai išsėdėsite prie pietų stalo valandą. Tačiau to tikėtis iš autizmo sutrikimą turinčio vaiko bus mažų mažiausiai neprotinga. Saugumas yra svarbiausias veiksnys. O vaikams, kurie turi autizmo sutrikimą, saugios aplinkos sukūrimas tam tikras iššūkis. Nes daugelis jūsų vaiko elgesio formų gali būti pavojingos, todėl labai svarbu imtis tam tikrų atsargumo priemonių (saugus pritvirtinimai prie sienų ir grindų, fiksavimo spintos, lentynos, neslidžios grindų dangos ir t. Daugelis autistiškų vaikų jaučia poreikį sensoriniams pojūčiams arba atvirkščiai, pernelyg jautriai reaguoja į jutiminius stimulus. Jei vaikas yra pernelyg jautrus dirgikliams, yra daug būdų sumažinti jam stresą. Paprasčiausiai reikia pašalinti pernelyg didelę sensorikos apkrovą. Pvz., vengti masinių susibūrimų vietų, pramogų parkų, triukšmingų prekybos centrų ir t.t. Jei jūsų vaikas mėgsta iš įsibėgėjimo šokti/griūti ant sofos, lipti ant aukštų baldų ar suktis aplink savo ašį, yra tikimybė, kad jis siekia gauti papildomų pojūčių. Jūs galite suteikti juos socialiai priimtinesniais būdais. Situacija, kai vaikas užlipa ant aukštų baldų prekybos centruose laikoma „blogu” elgesiu, bet jei vaikas laipioja po „alpines“ arba „švediškas” sienas sporto salėje - tai puikus būdas stiprinti jo fizinę formą ir, galbūt, net susirasti naujų draugų.
Mėgaukitės savo vaiko fantazija, džiaukitės kiekvienu taisyklingu, tinkamu žodžiu, gramatiškai taisyklingu sakiniu. Jūsų sūnus šiandien puikiai elgiasi prekybos centre. Jis truputį ploja rankomis arba purto rankas prieš akis, bet tai nėra tokia didelė problema. Iki tol, kol jūs nepamatote „idealios” mamos su „idealia” dukra, įdėmiai žiūrinčios į jūsų sūnų. Staiga jo rankų plojimai tampa jums didelė problema, ir staiga girdite savo pačios piktą balsą: „tučtuojau nuleisk rankas žemyn!”. Žinoma, tai nėra lengva. Tačiau svarbu, kad jūs prisimintumėte: jūsų vaikas - autistas. Jis nėra piktybiškas vaikas sąmoningai siekiantis, kad jūs atsidurtumėte nemalonioje padėtyje. Ne visada lengva susieti terminus „Autizmas” ir „Smagu”. Tačiau jei gerai susimąstysite: vaikų vyniojimas į antklodę kaip dešrainis, šuoliai su juo ant batuto ar stiprus paprastas apkabinimas gali būti labai įdomūs užsiėmimai! Bent jau gerokai malonesni ir veiksmingesni, nei nerimas dėl kiekvieno vaiko veiksmo. Leiskite jam tiesiog mėgautis vaikystės malonumais: kutenimu, šuoliukais ir t.t.
Autizmo požymiai
Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių - pasikonsultuoti su specialistais. Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių” sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai dėl šlapinimosi į lovą
- vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;
- vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
- vaikas neklauso nurodymų;
- kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;
- vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate”);
- vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai);
- vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti”);
- vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);
- vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;
- kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;
- vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;
- vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;
- vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;
- vaikas neatsako šypsena į šypseną;
- vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;
- vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
- vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas;
- vaikas ima daiktus tik sau;
- pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs);
- vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;
- vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita);
- vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvame amžiuje:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos;
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška;
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba;
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.);
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio;
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas);
- praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri akivaizdžiai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais, arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos, - kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti.
Nerviniai Tikai
Tėvai, pastebėję nevalingus bet kurios vaiko veido dalies trūkčiojimą, padažnėjusį mirksėjimą, akių vartymą, traukomus pečius ir pan. labai sunerimsta. Teigiama, kad pagrindinė šio sutrikimo atsiradimo priežastis - jog smegenų dalys pagamina per didelį kiekį nervų galūnėles dirginančių medžiagų. Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Nervinis tikas gali kartotis vos kelis kartus per dieną, tačiau tokių epizodų gali būti ir kelios dešimtys. Paprastai nervinis tikas prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų. Dažniau nerviniai tikai vargina berniukus. Svarbu žinoti, kad sutrikimas niekada nepasireiškia miego metu.
Nervinių Tikų Tipai
- Nevalingi judesiai: Dažniausiai nevalingi judesiai pastebimi veide: vaiko kuri nors akis gali trūkčioti, vaikas gali dažnai mirksėti, vartyti akis, nuolat laižyti lūpas ar kaišioti liežuvį, nevalingai sutraukinėti nosį ir kt. Tačiau nerviniai tikai pasireiškia nebūtinai veide, gali būti pastebimi tam tikri rankų, kojų judesiai: vaikas gali nevalingai judinti koją, trepsėti, gniaužyti rankas ir kt. Bet dažniausiai tikas pasireiškia veide ir „slenka“ žemyn galūnių link.
- Nevalingi garsai: Nevalingus grasus vaikas skleidžia, kai susitraukia kalbos raumenų grupė. Garsiniu tiku gali būti laikomi tiek nevalingas žagsėjimas ar kosulys, tiek ir garsus kvėpavimas. Labai dažnai garsiniai tikai nėra laikomi problema, todėl į juos nekreipiama dėmesio.
- Keli vienu metu pasireiškiantys (kompleksiniai) tikai: Nors kompleksiniai tikrai pasireiškia rečiau, tačiau, pavyzdžiui, vaikas gali atlikti įvairius nevalingus judesius veidu, rankomis, kojomis arba kitomis kūno dalimis. Vienu metu kamuojantys kombinuotasis ir balansinis tikas yra vadinamas Tureto sindromu.
Nervinių Tikų Priežastys ir Trukmė
- Stresas: Iki šiol neaišku, kas sukelia nervinį tiką, bet manoma, kad pagrindinis veiksnys - vaiko patiriamas stresas. Labai dažnai nervinis tikas prasideda po kokio nors svarbaus, nemažai įtampos sukėlusio įvykio, pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą, po tėvų skyrybų, išsikrausčius gyventi į kitą vietą ir pan.
- Paveldimumas: Daugeliu atvejų nervinis tikas yra paveldimas.
- Ligos ir traumos: Bandymas eliminuoti fizinius pojūčius. Retais atvejais tiką gali išprovokuoti tam tiktos fizinės aplinkybės: pavyzdžiui, jei vaikui ant akių nuolatos krenta plaukai, jis gali pradėti sukioti galvą ir bandyti jų atsikratyti.
Nervinio tiko trukmė - nežinoma: jis gali tęsti ir kelias dienas, savaites, ir nereguliariai, epizodiškai pasireikšti kelerius metus ar net visą gyvenimą. Dažnu atveju neurologas rekomenduos luktelėti ir kardinalių gydymo būdų nesiūlys, nes paauglystėje dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų) nervinis tikas praeina savaime.
Ką Daryti Pastebėjus Tikus?
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas purto rankas ar turi kitų nervinių tikų, svarbu:
- Pasikonsultuoti su gydytoju: Gydytojas gali padėti nustatyti tikslią priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą.
- Sumažinti stresą: Stenkitės sukurti ramią ir saugią aplinką vaikui, sumažinti stresą keliančius veiksnius.
- Psichologo konsultacijos: Psichologas gali padėti vaikui įveikti stresą ir nerimą, išmokti valdyti tikus.
- Gydymas vaistais: Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistų tikams mažinti.
Kitos Galimos Priežastys
Be autizmo ir nervinių tikų, vaikas gali purtyti rankas dėl kitų priežasčių:
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
- Savęs raminimas: Kai kurie vaikai purto rankas, kad nusiramintų, ypač jei jaučiasi neramūs ar susijaudinę.
- Dėmesio poreikis: Vaikas gali purtyti rankas, kad atkreiptų į save dėmesį.
- Nuobodulys: Jei vaikui nuobodu, jis gali pradėti purtyti rankas ar atlikti kitus pasikartojančius judesius.
- Sensoriniai poreikiai: Kai kurie vaikai jaučia poreikį judėti ir purtyti rankas, kad patenkintų savo sensorinius poreikius.
Ką Daryti, Jei Vaikas Keistai Elgiasi?
Kartais mažyliai keistai elgiasi: daro įtartinas grimasas, purto galvytę, supasi visu kūnu, atlieka betikslius judesius rankomis ar kojomis. O jei dar tranko galvą į sieną ar raunasi plaukus? Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius. Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t. t. Pamažu jis „atranda” savo rankas, kojas, pirštukus, išmoksta juos pakelti, pajudinti. Kiekvienas naujai išmoktas judesys vaikui suteikia daug džiaugsmo ir jis nori tai kartoti. Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu. Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu.
Galimos Priežastys
- Savęs nuraminimas.
- Skausmo malšinimas.
- Frustracija: Jei vaikas purto galvą tuo metu, kai yra įniršęs, manoma, kad tokiu būdu jis atsikrato per stiprių emocijų.
- Dėmesio poreikis.
- Nuobodulys: Kartais vaikas nuobodžiaudamas atranda „įdomios” veiklos, pvz., krapštyti nosytę ar linguoti galvą.
- Nuovargis.
Ką Daryti Su Blogais Įpročiais?
- Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus. Dėmesio (ypač negatyvaus) skyrimas skatina vaiką vėl netinkamai elgtis. Jei į vaiką atkreipiamas dėmesys tik tada, kai jis blogai elgiasi, jis supranta, kad tokiu elgesiu gali priversti tėvus „pastebėti” save.
- Girkite mažylį už gerą elgesį.
- Jei jūsų vaikas turi daug blogų įpročių, pasistenkite padėti jam jų atsikratyti po vieną.
- Stebėkite, kas sukelia jūsų vaikui stresą. Padėkite su juo susidoroti.
- Leiskite mažyliui pareikšti nuomonę visada, kai tik įmanoma (dėl pusryčių ar aprangos pasirinkimo - aišku, tam tikrose ribose).
- Nesistenkite priversti vaiko elgtis taip, kaip jūs norite. Pasistenkite padėti jam pačiam priimti teisingus sprendimus.
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Jei vaiko elgesyje pastebėjote dalykų, kurie kelia nerimą, apie tai papasakokite pediatrui ar šeimos gydytojui. Taip pat pasikalbėkite ir su vaiko aukle (jei tokią turite), giminaičiais ir draugais - ar jie taip pat pastebėjo nerimą keliančių ženklų?
Ikimokyklinio Ugdymo Principai
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- žaismės principas
- sociokultūrinio kryptingumo principas
- integralumo principas
- įtraukties principas
- kontekstualumo principas
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- reflektyvaus ugdymo(si) principas
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Šeima (globėjai) ir mokykla bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymosi Sritys ir Visuminis Ugdymasis
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.
Vaiko Žaidimas ir Patirtinė Veikla
Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos.
Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Universalus dizainas mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Kontekstų pavyzdžiai:
- Žaismės kontekstas: palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Motorikos Lavinimas ir Fizinis Aktyvumas
Mokytojo kalbinami, žaidinami, įvairiais patraukliais žaislais ir daiktais motyvuojami vaikai iki 1 metų vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. Išlaikyti pusiausvyrą vaikai pratinasi ir savarankišką vaikščiojimą tobulina judesių nevaržančioje saugioje aplinkoje eidami link juos kviečiančio mokytojo, nuo vieno patrauklaus objekto link kito, ką nors stumdydami, ridendami.
2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką. Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais.
Pirmaisiais metais vaikai jiems siūlomų spalvingų, skambančių, judančių žaislų siekia vis geriau įvaldydami rankos judesius: ranka iš peties suduodami per žaislą; pratindamiesi nykščiu ir kitais pirštais suimti daiktą; laikyti daiktą per alkūnes sulenktomis rankomis ir purtyti, stuksenti, perimti iš rankos į ranką. 3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.
Saugumas ir Traumų Prevencija
Saugumas yra svarbiausias veiksnys. O vaikams, kurie turi autizmo sutrikimą, saugios aplinkos sukūrimas tam tikras iššūkis. Nes daugelis jūsų vaiko elgesio formų gali būti pavojingos, todėl labai svarbu imtis tam tikrų atsargumo priemonių (saugus pritvirtinimai prie sienų ir grindų, fiksavimo spintos, lentynos, neslidžios grindų dangos ir t. t.).
Kūdikių Traumos
Vien 2017 m. Lietuvoje dėl nukritus patirtų sužalojimų ambulatoriškai buvo gydyta beveik 35 tūkst. vaikų, 3132 patyrė sunkesnes traumas ir gydyti stacionare. Dažniausiai pasitaikanti trauma nukritus yra rankų ir pečių lanko lūžiai. Nuo jų mažai atsilieka galvos traumos.
Skiriasi ir sužalojimų pobūdis - kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai susižaloja galvą, kaklą, susitrenkia smegenis, išsimuša dantis. 5-14 metų amžiaus vaikai žymiai dažniau susilaužo kaulus ar patiria išnirimus. 15-17 metų amžiaus paaugliai dažniausiai patiria sausgyslių patempimus ar kitokius minkštųjų audinių sužalojimus. Gana dažnai maži vaikai iškrenta pro langus, vyresni vaikai krinta nuo stogų, balkonų ir priešgaisrinių išėjimų, kitų aukštų vietų. Paaugliai gali nukristi darbo aplinkoje arba užsiimdami rizikingais pomėgiais (pavyzdžiui, laisvuoju bėgimu, riedučių sportu ir kt.). Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krintama, ypatybių, apsaugos priemonių. Pastebėtina, kad sužalojimų dėl nukritimų sunkumas mažėja priklausomai nuo vaikų amžiaus - vyresnių vaikų sužalojimai yra lengvesni.
#