Vaikų isterijos - tai tema, kuri jaudina daugelį tėvų. Neretai pasitaiko situacijų, kai mažylis, būdamas viešoje vietoje, pavyzdžiui, parduotuvėje, pradeda verkti, krenta ant grindų ir taip išreiškia savo emocijas. Toks elgesys dažniausiai būdingas ikimokyklinio amžiaus vaikams, o tėvai, susidūrę su tuo, jaučiasi sutrikę ir nežino, kaip tinkamai reaguoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vaikai isterikuoja, kaip suvaldyti vaiko isteriją ir kaip elgtis tėvams, norint išvengti tokių situacijų ateityje.
Kodėl Vaikai Isterikuoja?
Isterijos - natūrali vaiko reakcija į tam tikras situacijas. Kūdikis apie savo poreikius praneša verksmu, o šypsena - apie tų poreikių patenkinimą, nes neturi kitų priemonių apie tai pasakyti. Vaikui augant, atsiranda kitų būdų pasakyti apie tai, kad jis kažko nori. Nors jis pradeda kalbėti, bet išlieka ir emocinės reakcijos į situacijas, kai jam, tarkim, kažko neleidžiama.
Psichologai pabrėžia, kad mažo vaiko stiprią emocinę reakciją gali išprovokuoti net ir smulkmena. Pavyzdžiui, jei nori pirmas paspausti lifto mygtuką, o tą padaro mama, situacija tampa baisi, nes vaikas jaučiasi praradęs kontrolę. Taip pat vaiko isterija gali būti emocinė reakcija į nuovargį, alkį, arba didelį poreikį daryti savaip, kitaip nei nori tėvai. Vaikui augant atsiranda didelis poreikis daryti savaip, ir daryti kitaip, nei nori tėvai. Ir tada auga savęs suvokimas, jis bando jį įtvirtinti per kitokius pasirinkimus, nei tėvai jam siūlo. Dėl tų pasirinkimų vaikas gali labai stipriai kovoti.
Kada Prasideda Isterijos Priepuoliai?
Paprastai isterijos būdingos 2-3 m. amžiaus mažyliams. Kaip tik šiuo metu jie bando suprasti, kas jie yra. Tai pati pradžia atsiskyrimo ir savęs suvokimo. Iki tol mažylis nevisiškai suvokia, kad jis ir tėvai yra atskiros asmenybės. Kaip tik šiuo metu, kai pradeda suvokti save, vaikutis ir pradeda reikšti savo poziciją. Dažniausiai tėvams prieštarauja, priešinasi, elgiasi priešingai, nei jie prašo. Tai visiškai įprasta raidos išraiška, kuri iš tėvų pareikalauja nemažai kantrybės ir ištvermės.
Pasitaiko, kad ir vyresnių vaikučių tėvai skundžiasi, jog atžalos elgiasi taip, kaip elgdavosi būdami trejų metukų. Viena priežasčių gali būti ta, kad tėvai neatsispyrė vaiko reikalavimams, nepagrįstoms isterijoms, nusileisdavo, pataikaudavo. Jeigu penkerių-septynerių metų vaikas trypia kojomis ir klykia norėdamas ką nors gauti, vadinasi, pražiopsojome tuos pirmus kartus, kai reikėjo pralaukti ir nenusileisti.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Kaip Reaguoti Į Vaiko Isteriją?
Svarbu suprasti, kad vienareikšmio atsakymo, kaip suvaldyti vaiko isteriją, nėra. Tai priklauso nuo konkretaus vaiko, situacijos, vaiko nuovargio ir priežasties, sukėlusios emocijas. Tačiau yra keletas bendrų principų, kurių reikėtų laikytis:
- Nenusileisti vaikui. Pagrindinė klaidinga reakcija - kai vaikas su stipria emocija ko nors reikalauja - jam duoti tai, ko jis nori. Tokia tėvų reakcija yra labai suprantama, nes tada toks vaiko elgesys labai greitai pasibaigia. Duodi, ir ramu. Bet tai yra klaida, nes jei suaugusieji taip elgsis, ilgalaikėje perspektyvoje tokių atvejų dažnės ir daugės.
- Išlikti ramiems. Tėvų reakcijos į vaiko isteriją neturėtų dar labiau jos sustiprinti. Todėl nėra išeitis vaiką barti ar juo labiau, bauginti. Išlikti ramiems yra geriausia, ką galima padaryti, bet labai sunku. Tada isterija greičiau praeina, nes vaikas turi atramą - tėvų ramybę.
- Nereaguoti į aplinkinių reakcijas. Tėvai savo vaikų rodomą užsispyrimą viešoje vietoje kuo greičiau užglaistyti nori ir dėl to, kad jaučiasi nepatogiai dėl aplinkui esančių žmonių. Tačiau kitų žmonių žvilgsniai rūpėti turėtų mažiausiai. Svarbi taisyklė, kurią reikia prisiminti: visi vaikai daugiau ar mažiau isterikuoja, tai visiškai normalu, tai tėra jų raidos etapas. Ir tai yra jūsų, o ne kitų reikalas. Tariesi su savo vaiku lygiai taip pat ir namuose, ir lauke. Kuo labiau tėvai kreips dėmesį į kitų nuomonę, tuo bus sunkiau.
- Įvardinti vaiko emocijas. Kai vaikas pyksta, tėvai tai turėtų įvardinti („Tu piktas, nusiminęs, pavargęs, liūdnas“). To reikia, nes tada ir pats vaikas išmoks tai įvardinti ir suprasti, kaip jis jaučiasi, žinos, jog gali ateiti nusiraminti.
- Aptarti strategiją ateičiai. Rekomenduotina po to su vaiku pasikalbėti, kad jis kitą kartą pasakytų esąs nuliūdęs, kad jam kažkas nepatiko. Kitaip tariant, aptarti strategiją ateičiai: kaip jis galėtų to, ko norisi, išreikšti kitu būdu. Bet nereikia nesakyti: „Kaip tu taip galėjai?“ Nes tai sukels tik vaiko gynybą, pasipriešinimą.
Ko Nedaryti Isterijos Metu?
- Bartis ar gąsdinti vaiko: Tai gali sustiprinti isteriją ir sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, košmarus.
- Uždaryti vaiką vieną kambaryje: Paliktas kitame kambaryje jausis atstumtas, nesuprastas, nuskriaustas dar labiau.
- Bandyti atsakyti į klausimą, kodėl jis taip elgėsi: Viskam praėjus vaikui atrodo, kad jis daugiau taip nedarys.
Kaip Išvengti Isterijų?
Norint išvengti tokių situacijų viešoje erdvėje, labai patariama su vaiku tartis iš anksto. Tarkime, jei su vaiku einame į parduotuvę, sutariame, kad kažką jam perkame ir už tam tikrą sumą, sakykim, sekmadieniais. Ar pirmadieniais. O gal kartą per mėnesį. Kitomis dienomis, prieš eidami į parduotuvę sutariam, kad šiandien mes nieko neperkame. Nes šiandien ne pirmadienis ar ne sekmadienis. Jei vaikas žino, kad toks susitarimas yra, jam pačiam lengviau. Jis gali pradėti isterikuoti, bet jei tėvai pasako, kad šiandien ne ta diena, vaikas įsivažiuoja į ritmą ir žino, kad kitaip nebus.
Aiškios Elgesio Ribos
Reikėtų tuo metu, o geriau dar anksčiau užbrėžti aiškias elgesio ribas. Mažylis turi žinoti, kas jam leidžiama, o kas - ne. Nereikia bijoti vaikui pasakyti „ne“, nes šis turi išmokti išgirsti žodį „negalima“ ir jam paklusti. Dar svarbu, kad ribos būtų aiškios, nekintančios. Jeigu nusprendėme, kad filmuką žiūrės tik kartą per dieną, to ir laikykimės šio pažado.
Leisti Vaikui Rinktis
Labai svarbu, kad vaikas turėtų teisę rinktis. Tai yra nesakyti „ne“ tais atvejais, jei turite galimybę leisti pasirinkti, nes jis turi išmokti rinktis - ne tik klausyti tėvų. Ir tada jau bus jo sprendimas. Rinktis geriausiai duoti iš dviejų ar daugiausia trijų dalykų. Iš daugiau bus per sunku ir mažylis dar labiau gali supykti.
Vienodas Elgesys Visur
Vaikai labai greitai pajaučia, kur tėvai labiau nuolaidžiauja. Kad taip nenutiktų, reikia vienodai elgtis tiek namuose, tiek viešoje aplinkoje. Jeigu nuspręsite, kad saldainių perkate tik savaitgaliais, nekeiskite nuomonės. Pačiam vaikui bus aiškiau ir jis ramiau jausis, jei žinos, kad atėjus savaitgaliui saldainių gaus. Mažylis sutrinka, kai nėra aiškių taisyklių ir tėvai kartais nė už ką nesutinka pirkti, tarkim, žaisliuko, o kitą dieną ima ir nuperka.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Ribos Pas Senelius
Tikrai gana dažnai būna, kad grįžę iš senelių mažyliai pasikeičia. Būna irzlūs, nes „išsimuša“ iš vėžių. Prireikia laiko, kol namuose vėl ima elgtis taip, kaip dera. Aiškios ribos reikalingos ne tik namuose, bet ir pas senelius. Tai svarbu dėl paties vaiko, nes jis jausis saugesnis. Dažnai augantieji namuose, kuriuose yra taisyklės, mažiau verkia, mažiau isterikuoja, nes jiems aišku, kaip elgtis.
Emocinis Vaikų Lavinimas
Vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą. Tam tinkami įvairūs būdai:
- Apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis.
- Paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose.
- Palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius.
- Savo pavyzdžiu rodyti, kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai.
Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose.
Vaikų Emocijos: Knygos Kaip Priemonė
Vaikiškos knygos - tai vienas pagrindinių įrankių, padedančių tėvams vaiką supažindinti su įvairiomis emocijomis. Galite rasti knygų, apžvelgiančių tiek pagrindines emocijas vienoje vietoje, tiek po atskirą knygą kiekvienai emocijai. Vaikus taip pat labai sudomina interaktyvios knygelės.
Papildomos Priemonės Emociniam Lavinimui
Vaikų emocijų kortelės ir plakatai taip pat gali būti puiki pagalbinė priemonė mokantis atpažinti emocijas ir jas reguliuoti. Galima ieškoti vienodų veidelių, juos aptarinėti, įvardinti tėvams savo emociją ir paprašyti vaikus parodant pirštu į kortelę papasakoti apie savo šiuo metu jaučiamą ar išgyvenamą emociją. Galima aptarti, kaip elgtis jaučiant intensyvius jausmus, kad padėti juos išgyventi sau komfortiškiau ir nekeliant grėsmės fiziškai sau bei kitiems.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
10 Patarimų, Kaip Elgtis, Kai Vaikas Siunta
- Išlikti ramiems: Atsakydami su pykčiu, galime visą situaciją paversti dar sunkesne.
- Nukreipti vaiko dėmesį: Į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką.
- Suteikti erdvės: Atsitraukite bent minutei, tačiau nepalikite jo vieno kambaryje ar patalpoje.
- Priimkite tai, kaip pagalbos šauksmą: Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia.
- Kalbėtis su vaiku jo akių lygyje: Atsiklaupus ar atsisėdus, kad jis nesijustų puolamas.
- Leiskite vaikui pačiam susitvarkyti su užduotimi: Jis gali daug daugiau, negu jums atrodo.
- Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų: Tai padės jam lengviau suprasti ir priimti ne vien teigiamas emocijas bei lengviau kontroliuoti savo pyktį.
- Nereikalaukite brandžios reakcijos: Vaikai nėra maži suaugusieji, jie yra vaikai.
- Prisiminkite, kad vaikai iki 7 metų įprastai yra egocentriški: Jiems sunku užjausti ir suprasti, ką jaučia kitas žmogus.
- Leiskite sau būti pakankamai gerais tėvais: Idealo siekimas nėra sveikas.
Trečiųjų Metų Krizė
Trečiųjų metų krizė stipriausiai pasireiškia dviem formomis - pasipriešinimu bet kokiems tėvų reikalavimams (vaiko logika - įgeidžiams) ir aktyviu siekiu, kad paties įgeidžiai būtų vykdomi. Krizės būdingos visiems vaikams, tačiau ne visi vaikai nori būti tokie, kaip suaugusieji, taip pat ne visi vaikai leidžia sau išreikšti kylančius jausmus ir norus.
Jei vaikas neišgyvena trečiųjų metų krizės, nepatartina labai džiūgauti. Vertėtų pasigilinti, kas vyksta su vaiku. Greičiausiai krizė vienu ar kitu būdu anksčiau ar vėliau „išlįs“. Šiai krizei tinka tie patys principai kaip ir paauglystės krizei. Krizė paprastai per metus, gal kartais ir greičiau turėtų pasitraukti. Kartais, kaip mini tėvai, ji užsitęsia. Taip atsitinka todėl, kad įsitvirtina kai kurie klaidingi elgesio modeliai.
Kaip Elgtis Krizės Metu?
- Reaguoti ne į priepuolius, o užsiimti „prevencija“.
- Padėti vaikui neskausmingai įsilieti į „didelių žmonių“ grupę ir rasti joje vertingą poziciją.
- Leisti vaikui pasirinkti, tačiau perspėti apie pasekmes.
- Visada leiskite vaikui rinktis, bet ne per daug alternatyvų.
- Kai vaikas reikalauja nereikalingų dalykų, paklauskite savęs, ar tai jo poreikis, ar įgeidis.
- Stenkitės išlikti ramūs, pasakykite „ne“.
Kas Vyksta Vaiko Organizme Isterijos Metu?
Isterijos priepuolio metu vaiko organizme vyksta intensyvūs procesai. Tiek smegenys, tiek pats kūnas patiria didelę įtampą - padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, gali atsirasti net hiperventiliacija. Tai didžiulis emocinis ir fizinis skausmas.
Kylančias isterijas paaiškina neurologiniai procesai. Vaikas, kuriam vyksta isterijos priepuolis, dažniausiai veikia iš žemiausios smegenų dalies, kurioje negebama kontroliuoti emocijų. Jis tiesiog nori išlikti.
Isteriją Gali Išprovokuoti:
- Raidos ar emocijų reguliacijos sunkumai.
- Jutimų apkrova.
- Nepatenkinti elementarūs vaiko poreikiai: alkis, nuovargis, neišsimiegojimas.
Kaip Padėti Vaikui Nusiraminti?
Svarbu išlikti ramiems, pripažinti vaiko emocijas ir padėti vaikui išgyventi tas emocijas, jaustis išgirstam, pabūti su juo tuo metu. Taip pat svarbu pasirūpinti vaiko saugumu ir aplinkos saugumu, nes tantrumas gali reikštis visokiomis formomis.
Ką Daryti Po Isterijos?
Leiskite vaikui visiškai nusiraminti. Išlikite ramūs, kalbėkite ramiu, švelniu tonu, apkabinkite vaiką. Galite nukreipti vaiko dėmesį į jam malonią veiklą, apsikabinti vaiką ar kitais būdais vaikui skirti teigiamo dėmesio po to, kai vaikutis nusiramino. Ypač svarbu išgyvenus vaiko pykčio protrūkį vaikui ypatingą dėmesį skirti tada, kai vaikas elgiasi tinkamai.