Ikimokyklinis amžius, trunkantis nuo trejų iki penkerių metų, yra reikšmingas etapas vaiko gyvenime, kai jis pradeda plėsti savo pasitikėjimo ribas už šeimos narių, įtraukdamas pedagogus ir kitus suaugusiuosius. Šiuo laikotarpiu vaikai įgyja nepriklausomybės, savikontrolės, mokosi būti ir veikti grupėje.
Pereinamasis laikotarpis ir dėmesio koncentracija
Trejų metų amžius dažnai laikomas pereinamuoju laikotarpiu nuo dvimečio prie ikimokyklinuko. Šiame etape vaikas jau geba išreikšti save žodžiais, integruotis į socialinį gyvenimą, įgyvendinti savo idėjas ir aktyviai dalyvauti veikloje. Trimetis sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį nei dvimetis, yra kupinas minčių ir sumanymų. Norėdamas suprasti aplinką ir įgyvendinti savo idėjas, jis dažnai pasitelkia visus pojūčius.
Pažintinė raida ir egocentrizmas
Pažintinė raida trejų metų vaikų amžiuje yra pradiniame lygyje. Trimečiui rūšiuoti daiktus pavyksta tik pagal vieną požymį. Šio amžiaus tarpsnio vaikai paprastai yra egocentriški, jiems sunku įžvelgti kito žmogaus požiūrį, jie susikoncentruoja į save ir savo veiksmus.
Fizinis aktyvumas ir kalbos vystymasis
Trimečius domina fizinių įgūdžių reikalaujanti veikla. Šokiai su muzika, kamuolio mėtymas, gaudymas, šokinėjimas ir bėgimas yra patrauklios veiklos, kurias jie atlieka su malonumu. Kalba vystosi labai sparčiai, nuo elementarios kalbos pereinama prie vaizdingų sakinių. Dauguma šio amžiaus tarpsnio vaikų geba vartoti daugiskaitą, kalba sakiniais, daug klausia, pasakoja ir atkartoja tekstus bei eilėraščius. Jie žino savo vardą, pavardę, įvardija, ką mato paveikslėlyje, ir pasakoja, ką nupiešė ar sukonstravo.
Savarankiškumo ugdymas
Privačiuose darželiuose pedagogai šiame amžiaus tarpsnyje ypač didelį dėmesį skiria savarankiškumo įgūdžiams. Trimečiams gyvenimiškose situacijose primenama, kad jeigu pačiam kas nors nepavyksta, visada galima kreiptis į suaugusįjį ar bendraamžį draugą, nors jie dažnai viską nori daryti patys. Jeigu pasiekia, paima norimą žaislą, daiktą, valgo savarankiškai, valo dantis, bando patys apsiauti ir apsivilkti. Pagalbos reikia užsegant, užrišant, sukaišant, o plaunant rankas - judesių kontrolės iš suaugusiojo pusės.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Socialinių santykių svarba
Teigiama, kad vaikai geriausiai mokosi bendraudami. Socialinių santykių atmosfera darželio grupėje yra ypač svarbus dalykas. Kaip elgtis su kitais žmonėmis vaikai mokosi visą gyvenimą. Pedagogai siekia užmegzti pozityvius santykius su visais vaikais. Tuo pat metu stebi ir skatina, kad grupėje kiekvienas vaikas turėtų socialinių kontaktų, t. y. draugų. Trejų metų vaikai geba sutarti su suaugusiais ir kitais vaikais, žaidžia po vieną arba su vienu ar keliais vaikais, dalyvauja grupiniuose žaidimuose, netrukdo kitiems žaisti ir dalinasi žaislais.
Neigiamas elgesys ir pedagogų pagalba
Darželio grupėse pasitaiko vaikų neigiamų nedraugiškumo pasekmių: atstūmimo, agresyvumo, šiurkštaus elgesio. Kad ištrūkti iš netinkamo elgesio rato, vaikams reikia pedagogų pagalbos. Nuoširdūs pokalbiai, pavyzdžiai, motyvaciniai susitarimai tinkamai veikia vaikų socialinį elgesį. Labai gerai, kai šiais klausimais būna šnekamasi ir šeimoje.
Emocinis intelektas ir kalbos lavinimas
Daugelis šiuolaikinių darbuotojų atrankos specialistų emocinį intelektą (EQ) laiko vienu iš svarbiausių įgūdžių, lemiančių sėkmingą žmogaus karjerą. Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas, vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus.
Ketvirtieji ir penktieji gyvenimo metai
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių.
Šešerių metų vaikai ir vaizduotės lavinimas
Būdami šešerių, vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti ir komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas ir plėtojama kalba. Todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles ir sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus ir įsitraukia su jais į diskusijas.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Emocinis vystymasis
2-3 metų vaikas patiria ypatingus pokyčius, vienas svarbiausių - emocinis vystymasis. Mažylis išgyvena naujas emocijas, reaguoja į kitų žmonių jausmus. Vaikas pradeda suvokti, kaip jo elgesys veikia tėvus ir atvirkščiai, kaip jį veikia mamos ar tėčio veiksmai.
Kalbos tobulėjimas
Maždaug dvejų metų vaikas pradeda kurti 2-3 žodžių sakinius, naudodamas įvardžius (aš, tu, mano). Kiekvieną mėnesį jis išmoksta vis daugiau žodžių ir vartoja juos kalboje, jo kalba tampa vis suprantamesnė. Iki trejų metų kalbiniai gebėjimai tobulėja: vaikas pradeda konstruoti 3-5 žodžių ar net ilgesnius sakinius. Vaikas išmoksta kalbėti apie tai, kas jam nutiko dieną. Padedamas tėvų, jis gali surikiuoti įvykius taip, kad iš jų būtų sukurta paprasta istorija. Artėdamas prie trejų metų, vaikas jau sugeba sugalvoti ir papasakoti trumpą, nesudėtingą istoriją, pagrįstą savo patirtimi ir įspūdžiais.
Abstraktus mąstymas ir kognityviniai įgūdžiai
Šiame amžiuje atsiranda abstraktaus mąstymo užuomazga. Kognityvinių įgūdžių vystymuisi turi įtakos viskas, ką vaikui pavyko išmokti, todėl kuo įvairesnė jo patirtis, tuo geriau. Jis įvaldo tokias sąvokas kaip laikas ar priešingybės: pavyzdžiui, didelis - mažas, diena - naktis. Vaikas pradeda rodyti į kūno dalis pagal jų funkcijas, mokosi rūšiuoti daiktus ir rasti tas pačias formas bei spalvas. Mažylis išmoksta įsiminti, kaip atrodo daiktai: pavyzdžiui, obuoliai yra raudoni ir apvalūs.
Žaidimų svarba
Žaidimas ypač svarbus ankstyvame amžiuje, nes tai yra pagrindinis mažų vaikų mokymosi būdas. 2-3 metų vaikai mėgsta žaisti su kitais, piešti pieštukais ar teptuku. Žaisdami jie pamažu išmoksta laukti savo eilės. Vaikas pradeda mėgdžioti savo tėvus kasdienėje veikloje ir išmoksta pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, jis pats plaunasi rankas ir nusiprausia, valgo ir rengiasi savarankiškai, nors kol kas jam geriau pavyksta nusirengti nei apsirengti. Vaikas vis dar mokosi, o tėvams tenka jam padėti. Tėvai gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, leisdami jam padėti namuose atlikti paprastas užduotis, tokias kaip grindų šlavimas ar dulkių valymas.
Kaip ugdyti vaiką šiame amžiuje
Yra daug būdų ugdyti vaiką šiame amžiuje:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Suteikite savo vaikui galimybę žaisti su bendraamžiais: žaidimas yra puikus būdas susirasti draugų ir įsisavinti socialinius įgūdžius.
- Skatinkite mokytis buities įgūdžių, tokių kaip šaukšto naudojimas ir batų apsiavimas.
- Kalbėkite su vaiku: vardinkite objektus, apibūdinkite savo ir jo veiksmus. Pasakokite apie kūno dalis, žaislus, indus ar baldus: kuo daugiau pokalbių, tuo sparčiau vystosi vaiko kalba. Supažindinkite jį su objektų savybėmis. Suteikite prasmę vaiko žodžiams klausydamiesi jo ir atsakydami į jo replikas.
- Gaminkite maistą drauge su vaiku: tai padės jūsų mažyliui susidomėti kulinarija, išmokti naujų žodžių. Taip pat jis susipažins su matematikos sąvokomis, tokiomis kaip pusė, arbatinis šaukštelis ar 30 minučių.
Pirmosios 1000 dienų svarba
Pasiekimai moksluose ir darbe, kasdieniai įpročiai, santykiai ir sveikata, kaip žmogui seksis įvairiose srityse, yra nulemiami per pirmąsias 1000 jo gyvenimo dienų, sako mokslininkai. Vaikai iki 3 metų teoriškai gali išmokti visko - jie turi dvigubai daugiau smegenų neuronų jungčių nei suaugusieji. Todėl laikas iki trejų metų ir yra toks lemtingas. Laikotarpiai, kai vaiko smegenys yra pasiruošusios tam tikriems potyriams, yra trumpi. Tyrimai rodo, kad jei vaikui numatytu laiku nepakanka reikalingos stimuliacijos, kai kuriais atvejais buvusiam sveikam kūdikiui vėliau gali atsirasti net raidos sutrikimų.
Tėvų vaidmuo
Tinkamai atliepti vaikų poreikius gali vien tėvų dėmesys, rūpestis ir kokybiškas bendravimas. Tik nuo suaugusių priklauso, kokius pasikartojimus užfiksuos mažylio smegenys. Pavyzdžiui, jei vakarais niūniuosite tas pačias lopšines, tikėtina, kad ilgainiui jos vaikeliui taps ženklu, kad jau atėjo laikas miegoti. Nors gimė, galėdamas išmokti bet kurią pasaulio kalbą, nuolat girdėdamas lietuviškus žodžius, vaikas būtent juos pirmuosius ir ištars. Jei nuobodžiaujančiam mažyliui vis siūlysite užkandį, o ne žaidimą - tikėtina, kad ir suaugęs nusiraminimo ieškos maiste.
Pastebėkite, kaip į bet kokį naują daiktą ar veiklą reaguoja mažylis - naujovė įdomi tol, kol su ja pažindinasi, o vėliau dėmesys persikelia kitur. Tai reiškia, kad naujoji informacija jau įsirašė, o po poros pakartojimų - taps ilgalaike. Taip smegenys nuolatos plečia savo pažinimo ribas.
Judesio raida
Kartojimo bei naujovių bandymo keliu formuojasi ir vaiko judesio raida. Suaugusiųjų užduotis - leisti vaikui kuo daugiau šliaužioti, ropoti, sėstis, stotis ir eiti, o, svarbiausia, neriboti mažylio judėjimo.
Atgalinis ryšys
Šios jungtys susikuria tik gavus atgalinį ryšį iš suaugusiųjų. Kai kūdikis guguoja - tėveliai natūraliai sureaguoja, šypsosi, kalbina atgal. Taip nuo paprastų įgūdžių vaikas juda link sudėtingesnių. Įsimena išgirstus žodžius, vėliau stengiasi prabilti pats. Šioje kelionėje jam reikalinga kuo daugiau stimulų ir reakcijos į jo pastangas, su vaiku turime kuo daugiau kalbėtis, jam dainuoti ir skaityti.
Gyvo bendravimo svarba
Garsas ir vaizdas, sklindantys iš televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar išmaniojo, neatstoja gyvo bendravimo. Ilgą laiką buvo manyta, kad vaikai pirmiausia išmoksta kalbėti ir tik vėliau bando perprasti gramatiką. Tačiau smegenų tyrimai parodė, kad jie jos mokosi kartu su žodžiais.
Individualus požiūris į raidą
Vaiko raida yra procesas, kurio metu asmenybė vystosi nuo kūdikystės iki savarankiškos pilnametystės. Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų Jums geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t.y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas. Šie raidos etapai yra nuolat kintantys bei nuolat ugdomi Jūsų vaikui augant, tad labai svarbu individualiai pažvelgti į kiekvieno vaiko sukauptą patirtį, nelyginti tarpusavyje. Vaiko raida iki trejų metų yra labai greit besikeičianti, tad svarbu su kiekviena savaite, mėnesiu padėti mažyliui pažinti ir panaudoti savo galimybes.
Tėvų įsitraukimas
Auginantiems mažylį tėvams svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas, žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis. Svarbu žinoti, kas keičiasi per pirmuosius tris metus, kad būtų galima patenkinti visus vaiko poreikius ir norus, nes skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių ir daugėja norų.
Raidos etapai per pirmuosius trejus metus
- Pirmi 6 mėnesiai. Kūdikis geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, jis siekia šalia esančių žmonių artumo, mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Tad auginantiems mažylį svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas (kūno kalba, įvairiomis balso intonacijomis, panaudojant ir papildomas raiškos priemones), žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis.
- 6-12 mėnesių. Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį (išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti), kuris atveria naują etapą ir psichologinei raidai. Ji paženklinta poreikiu būti kuo savarankiškesniu. Norisi tiesiog pasiimti visą pasaulį į savo nedidelius delniukus. Tad suaugusiems šis etapas kelia tiek džiaugsmo, tiek nemažai susirūpinimo, kad pasaulio pažinimas nesibaigtų traumomis. Nepaisant to, tėvams ypač svarbu kurti tyrinėjimui, pažinimui palankią aplinką, patiems joje dalyvauti ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties.
- 1-2 metai. Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas, tad pradeda naudoti jas pagal paskirtį. Visgi, tuo pat metu pažįsta ir kitą to tyrinėjamo pasaulio pusę - tenka užsigauti, nugriūti, vėl keltis pasiguodus mamai ar tėčiui ir imtis veiklos. Šiame etape svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo, motyvacijos veikti, nes pasekmės po veiklos būna įvairios ir ne visiems tėveliams paprastai išgyvenamos ar išsprendžiamos.
- 2-3 metai. Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų vaikas sako “NE”. Ir ne tam, kad jus erzintų, o tam, kad parodytų, jog jis jaučiasi daug daugiau galintis, norintis ir sprendžiantis. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas. Šis laikas - tai ir bendraamžių atradimo laikas, kai dažniau norisi veiklos su panašiais į save.
Tėvų įsitraukimo svarba
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Vystydamasis kūdikis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.
Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote, kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus. Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolat prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. Čia svarbiausia neignoruoti vaiko verkimo, svarbiausia stengtis suprasti, kalbėtis, nuraminti vaiką ir skirti jam taip norimo dėmesio, nes tokiu būdu vaikas ne lepinamas, o kuriamas saugus jo pasaulis.
Atsiskyrimas nuo tėvų ir emocijų valdymas
1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas. Šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypač sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina, kad vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis.
Pozityvi aplinka
Kalbant apie vaikus, jų ugdymą - pirmiausia žvilgsnį kreipiame į šeimą. Nuo to, kaip jaučiasi tėvai, ar savo vaikams skiria pakankamai laiko, dėmesio, kur gali kreiptis ir sulaukti pagalbos, jei to reikia, priklauso ir vaikų emocinė būsena. Šiuo metu daug rašoma vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais, tėvai gali ateiti į paskaitas, kartu su specialistais ieškoti taip reikalingų atsakymų, gauti individualias konsultacijas. Tai rodo, kad tėvystė visuomenėje pripažįstama kaip nemažai iššūkių turinti erdvė, kurioje pagalba žiniomis, nauju požiūriu, konkrečiomis įžvalgomis būtina. Tad visad sakau - jei nerimaujate ir turite klausimų - drąsiai kreipkitės, nelikite vieni.
Kaip sukurti pozityvią aplinką namuose
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo vaidmenį:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes.
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones.
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos.
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje.
- Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.
Visuminio šeimos ugdymosi nauda
Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais, parenkant pagal tai veiklas, turinį, veiklų struktūrą ir priemones. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius. Pasitelkiant žaidimą, kūrybinius tyrinėjimus ir kitas aktyviąsias ugdymosi formas veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas.
Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime. Tačiau tėvams yra svarbu žinoti, kaip organizuoti tokio amžiaus užsiėmimus vaikams. Pasiūlius veiklą, neatitinkančią vaiko psichologinių ir raidos ypatumų, jis gali nesuprasti ir nesusidoroti, todėl vaikui pasidaro neįdomu. Itin svarbus yra bent vieno iš tėvų dalyvavimas ir kūryba veiklose drauge. Tokiu būdu tėvai ne tik įsitraukia į veiklas su vaikais, bet ir turi galimybę pasisemti informacijos bei žinių iš tuo metu dirbančių profesionalių pedagogų, užsiėmimų metu naudojamas metodikas ir veiklas perkelti į namus.
Nors šiais laikais labai daug informacijos yra prieinama vos per kelias sekundes, rasti konkrečią ir koncentruotą informaciją bei atsirinkti tinkamiausius būdus ir formas tampa vis sudėtingiau. Tėvams norisi bendrauti gyvai, kalbėtis ir gauti praktinius patarimus taikymui namuose. Todėl tėvams organizuojami modulinius seminarus, kuriuose psichologai ir raidos specialistai dalinasi praktiniais patarimais ir rekomendacijomis apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, naujausius ugdymo metodus ir technikas.