Neretai pasitaiko nuomonių, kad neverta pernelyg jaudintis, jei trejų metų vaikas dar nekalba arba sunkiai riša sakinius. Mamos, auginančios berniukus, dažnai teigia, kad jie pradeda kalbėti vėliau nei mergaitės, o tėvai, kurių trimečiai pradėjo lankyti darželį, tikisi, kad vaikas išmoks kalbėti ugdymo įstaigoje. Tačiau ar toks požiūris yra teisingas? Ką apie tai mano specialistai? Šiame straipsnyje aptarsime kalbos raidos etapus, galimas priežastis, kodėl vaikas nekalba, ir kur kreiptis pagalbos.
Kalbos raidos etapai
Vaikų kalbos raida yra labai individuali, tačiau yra tam tikri etapai, kuriuos stebint galima įvertinti, ar vaiko kalba vystosi tinkamai.
- Kūdikystė: Pirmieji raidos sutrikimo požymiai gali pasireikšti jau kūdikystėje. Tėvai stebi, ar vaikas laiku pradeda sėstis, verstis, ar guguoja, kaip reaguoja į kalbinimą. Svarbiausia stebėti, kaip kūdikis supranta žodžius, gestus, kaip siekia ir geba perteikti emocijas ir poreikius.
- 1-2 metai: Šiuo periodu nereikia tikėtis raiškios kalbos ir plataus žodyno. Tyrinėtojų manymu, 1-2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių, nei moka pasakyti. Tačiau jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“ nuosekliai, tai jau yra žodis.
- 2-4 metai: Nuo dviejų iki keturių metų vaiko žodynas kas šeši mėnesiai padvigubėja - t.y. vaikas išmoksta po kelis žodžius per dieną. Trejų metų vaikas gali žinoti vidutiniškai 1000-1200 žodžių. Jis pradeda vartoti visas kalbos dalis, tarp kurių vyrauja daiktavardžiai, veiksmažodžiai, tobulėja prielinksnių valdymas. Be to, šiuo periodu vaikas pradeda mąstyti vaizdiniais. Iki tol mąstymas yra susijęs tik su tais objektais, kuriuos mažylis matė ar jautė.
- 3,5-4 metai: Nors trejų su puse - ketverių metų vaikų kalbos raida yra natūralaus fiziologinio šveplavimo periode, tačiau tokio amžiaus mažyliai turėtų teisingai tarti visus gimtosios kalbos balsius ir dvibalsius. Be to, jie jau skiria daiktavardžio vienaskaitą, daugiskaitą, linksnių reikšmes. Tokio amžiaus vaikai vis geriau suvokia daiktavardžių priesagas, ekspresyvioje kalboje vartoja jų mažybines formas, daro mažiau žodžių derinimo klaidų.
- 5 metai: Penkerių metų vaikai jau turi taisyklingai tarti kalbos garsus, vartoti tikslias sąvokas ir formuluoti taisyklingus sakinius.
Priežastys, kodėl 3-7 metų vaikas nekalba
Jei vaikas neatitinka amžiaus kalbos raidos normų, reikėtų ieškoti priežasčių. Kalbos ir komunikacijos sutrikimų priežastys gali būti įvairios:
- Genetinės priežastys: Tam tikros kalbos ypatybės gali būti nulemtos genetinių priežasčių.
- Nėštumo eiga: Specialistai kruopščiai renka anamnezės duomenis, domisi visomis moters nėštumo aplinkybėmis ir aptaria rizikos veiksnius. Aiškinasi, ar grėsė persileidimas, ar sirgo mažakraujyste, ar nebuvo padidėjęs kraujospūdis. Visi šie duomenys yra labai svarbūs, nes, pavyzdžiui, būsimai mamai sergant mažakraujyste, vaisius gauna nepakankamą maitinimą. Jei tuo metu vystosi galvos smegenų zona, atsakinga už kalbą, būsimas vaikas gali turėti kalbos sutrikimų.
- Gimdymo eiga: Gimdymo eiga taip pat labai svarbi vėlesnei vaiko raidai. Itin greitas (iki 1 valandos) ar užsitęsęs (ilgiau nei 18 valandų) gimdymas jau gali būti rizikos faktoriumi. Gimdymo metu patirtos traumos, deguonies stygius gali nulemti ne tik kalbos sutrikimus, bet dažnai ir pažintinių procesų neišlavėjimą, emocijų, elgesio ir socialinės raidos ypatumus.
- Ligos ir komplikacijos: Kalbos formavimuisi turi įtakos ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais persirgtos ligos bei jų komplikacijos. Pavyzdžiui, pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį gydytojai nustato raumenų tonuso sutrikimą, jam pasireiškus, vaikas yra glebus, nenoriai sėdasi. Toks sutrikimas lemia ir kalbos vystimąsi - jeigu raumenų tonusas išlieka žemas, logopedas dažnai stebi pasyvų liežuvį, nejudrias lūpas. Tokiu atveju labai svarbu laiku suteikti reikalingą pagalbą.
- Aplinka: Mažylio kalbos raidai įtaką daro ir artimų žmonių kalba. Jeigu šeimoje kalbama rišliai, taisyklingai, vartojant turtingą žodyną, vaikas natūraliai to mokosi. Šilti šeimos narių santykiai ir malonus bendravimas - būtinos sąlygos ne tik sėkmingai kalbos plėtotei, bet ir asmenybės formavimuisi.
- Nervinis tikas: Dažnai nerviniai tikai pasireiškia 3-7 metų vaikams. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas. Nerviniai tikai skirstomi į motorinius (kai stebimas nevalingas judesys) ir garsinius (kai skleidžiami nevalingi garsai).
Kalbos neišsivystymo lygiai
Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos vyriausioji logopedė teigia, kad klaidinga manyti, jog nereikia skubėti kreiptis į specialistą, jeigu vaikas kalba garsų junginiais ar savos kalbos žodžiais, suprantamais tik šeimos nariams. Kalbos neišsivystymas - tai visos kalbos sistemos nepakankamas susiformavimas, apimantis garsų tarimą, panašių garsų skyrimą, žodyno, kalbos gramatinės sandaros bei rišlaus pasakojimo plėtrą. Ji išskiria tris kalbos neišsivystymo lygius:
- Žymus kalbos neišsivystymas: Vaikas taria tik kai kuriuos kalbos garsus. Kartodamas trumpina žodžius, iš žodžio gali likti vienas skiemuo. Dažniausiai vartoja tik garsažodžius ir savos kalbos žodžius, nors bendraamžiai jau kalba suprantamai.
- Vidutinis kalbos neišsivystymas: Tardamas žodžius, vaikas grubiai keičia žodžio skiemenų bei garsų struktūrą. Spontaninė kalba išlieka nesuprantama. Neskiria panašiai skambančių garsų (p-b, t-d, k-g). Įvardina tik dažniausiai aplinkoje matomus daiktus bei paprasčiausius veiksmus. Nežino apibendrinančių sąvokų (pvz., žaislai, indai, drabužiai). Nurodo tik pagrindines daiktų savybes, dažniausiai - dydį ir spalvą. Sakinių struktūra itin netaisyklinga. Praleidžia veikėją, nederina žodžių galūnių, nevartoja prielinksnių. Kitų žmonių kalbą supranta ir gali vykdyti prašymus.
- Nežymus kalbos neišsivystymas: Vaikas netaisyklingai taria kalbos garsus. Kartais gali ištarti izoliuotus garsus, bet painioja juos kalbėdamas. Neskiria panašiai skambančių garsų. Silpni garsų analizės žodžiuose įgūdžiai. Geba įvardinti aplinkos daiktus, bet pasitaiko netikslių sąvokų. Nežino kai kurių apibendrinančių žodžių. Ribotas sinonimų kiekis. Sakiniuose vis dar pasitaiko derinimo, prielinksnių parinkimo klaidų. Savarankiškos minties raiška išlieka nepakankama.
Svarbu tinkamai atskirti kalbos neišsivystymą nuo sulėtėjusios kalbos raidos, kai raida yra netolygi - iš pradžių vėluoja, o vėliau sparčiai artėja prie amžiaus normos.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kada kreiptis pagalbos?
Jei tėvai pastebi, kad vaiko kalbos raida vėluoja, svarbu kreiptis į specialistus. Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą, kuris gali nukreipti pas reikiamus specialistus. Taip pat galima kreiptis tiesiai į:
- Ankstyvosios reabilitacijos tarnybą ar Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyrių: Jei pastebėjote, kad kūdikis sunkiai apsiverčia, nenoriai sėdasi, nereaguoja į objektus ar nedaro kitų jo amžiui būdingų veiksmų.
- Ugdymo įstaigos ar poliklinikos logopedą: Pirminiam kalbos sutrikimo vertinimui.
- Pedagoginę-psichologinę tarnybą: Jei švietimo įstaigoje nėra specialisto, o vaikas turi ugdymo sunkumų. Tarnyboje vaiko kalbą vertina logopedai, konsultuoja neurologė, esant poreikiui, specialieji pedagogai ar psichologai.
Pagalba vaikui, kurio kalbos raida vėluoja
Sulėtėjusią vaiko kalbos raidą gali būti ne vienintelis, tačiau labiausiai pastebimas požymis, išryškinantis kitų procesų netolygų formavimąsi. Tokiems vaikams svarbu atlikti visapusišką raidos vertinimą, kuris atskleistų jų smulkiosios ir bendrosios motorikos išlavėjimą, kalbos supratimą bei kalbos raišką, girdimąjį ir regimąjį dėmesį bei atmintį, savarankiškumą ir socialinę adaptaciją.
Jei tarnybos specialistai nustato sulėtėjusią vaiko kalbos raidą, tada rekomenduoja logopedo pagalbą ir siūlo vertinimą kartoti po metų. Nustačius kalbos neišsivystymą, rekomenduojama intensyvi logopedo pagalba. Kai kuriais atvejais prisireikia ir individualios pedagogo ar kitų specialistų pagalbos.
Smulkiosios motorikos lavinimas
Smulkiosios motorikos lavinimas - svarbi logopedinių pratybų dalis. Smulkioji motorika - tai judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja smulkieji kūno raumenys (pirštų, riešo, akių). Juos lavinti yra ypač svarbu, jei siekiame, kad vaiko kalbos raida būtų sklandi. Aktyvindami pirštukų pagalvėles, skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą.
Lavinant smulkiąją motoriką gerėja ir kalbinė motorika, nes aktyvinami kalbos motoriniai centrai galvos smegenyse, todėl kalbos padargų judesiai atliekami greičiau, tiksliau. Vaikai, kuriems buvo sudarytos palankios sąlygos mankštinti rankų pirštus, greičiau pradeda taisyklingai, aiškiai kalbėti, gerai artikuliuoti garsus.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Kaip lavinti smulkiąją motoriką namuose:
- Verti tuščiavidurius makaronus ant virvutės.
- Ant plastilinu padengtos lentelės įspausti įvairias kruopas, žirnius bei pupas.
- Rūšiavimo žaidimai: pupelių, kaštonų, gilių ir kt. gamtinės medžiagos.
- Įvairių lipdukų, aplikacijų klijavimas, popieriaus plėšymas mažomis skiautelėmis.
- Piešimas, rašymas (punktyrinių linijų jungimas, įvairių elementų, spausdintinių raidelių rašymas).
- Karpymas.
- Smulkių detalių vėrimas (karolių, makaronų, sagų ir kt.).
- Rišimas, pynimas.
- Mozaikų, dėlionių dėliojimas.
- Konstravimas.
- Segimas (sagų, segtukų).
- Įvairių įrankių naudojimas.
Ką daryti, jei vaikas mikčioja?
Maždaug nuo 3 iki 5 m. kai kurie vaikučiai pradeda mikčioti. Kai pritrūksta žodžių, vaikutis susijaudina ir gali pradėti strigti kalba. Jei priežastis - fiziologinė, vaikas nustos greitai mikčioti. Bet jei mažylis ilgai ir daug mikčioja, būtina kreiptis į gydytoją. Jei giminėje yra mikčiojančių žmonių - ir vaikas gali mikčioti. Jei mikčiojimas neurozinis, dažnai padeda tyla. Tėvai su mažyliu gali pažaisti tylą ir kelių dienų nesikalbėjimas gali padėti išgydyti šį sutrikimą.
Svarbūs patarimai tėvams
- Bendraukite su vaiku kuo daugiau: Kalba savaime neišsivysto. Ją vaikas išmoksta bendraudamas su suaugusiais, pamėgdžiodamas juos ir jų padedamas, todėl bendrauti su vaiku būtina nuo pat ankstyvos vaikystės. Kuo daugiau bendrausime su vaiku, tuo lengviau ir sėkmingiau vaikas mokysis kalbos.
- Kalbėkite taisyklingai: Net ir su pačiu mažiausiu kūdikiu nereikia kalbėti vadinamąja vaikų kalba, kad neįprastų netaisyklingai tarti garsus. Bet nebijokite kalbėti saldžiu, mielu tonu, šiek tiek nutęsdami balsius, kūdikiai tai dievina.
- Pamėgdžiokite vaiko garsus: Aguojantį, guguojantį ar čiauškantį mažiuką pamėgdžiokite (kartokite paskui jį „agu”, „gugu”, „lialia”), nes taip užmezgamas labai glaudus ryšys su juo ir jis yra skatinamas atsakyti.
- Skatinkite vaiko smalsumą: Maždaug ketverių metų vaikui noras mokytis ir smalsumas raidėms yra tarsi savaiminis.
- Nekritikuokite vaiko asmenybės: Kritikuokite konkrečius veiksmus, poelgius, žodžius, bet ne vaiko asmenybę. Mokykite vaiką teigiamai apie save kalbėti, galvoti.
- Stebėkite vaiko elgesį: Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai