Save žalojantis elgesys tarp vaikų ir paauglių kelia didelį susirūpinimą. Šiame straipsnyje aptariama, kas tai yra, kodėl tai atsitinka ir kaip galime padėti vaikams, kurie save žaloja.
Kas yra save žalojantis elgesys?
Save žalojantis elgesys apima įvairius veiksmus, kuriais asmuo sąmoningai sukelia sau fizinę žalą. Tai gali būti įvairios formos, tokios kaip:
- Odos pažeidimai: pjaustymas, deginimas, įbrėžimai.
- Galvos trankymas.
- Plaukų rovimas.
- Gyjančių žaizdų žalojimas.
- Nuodijimasis.
- Kaulų laužymas.
- Dusinimasis.
- Kandžiojimasis.
Svarbu pažymėti, kad savęs žalojimas dažnai nėra bandymas nusižudyti, bet veikiau būdas susidoroti su stipriomis emocijomis.
Paplitimas ir rizikos veiksniai
Apie 1% bendros populiacijos yra linkę žalotis. Moterys dažniau save žaloja nei vyrai, o tarp paauglių šis skaičius siekia 1 iš 10. Seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų rizika taip pat yra didesnė.
Asmenys, linkę žalotis, dažnai kenčia nuo:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Depresijos.
- Nerimo.
- Mitybos sutrikimų.
- Žemos savivertės.
- Ribinio tipo asmenybės sutrikimo.
Kodėl vaikai save žaloja?
Vaikai gali pradėti save žaloti dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su emociniu skausmu ir sunkumais susitvarkant su stipriais jausmais. Kai kurios pagrindinės priežastys:
- Emocinis skausmas ir stresas: Tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis, konfliktai šeimoje ar mokykloje.
- Emocinis nusivylimas ar tuštuma: Savęs žalojimas gali tapti būdu pajusti kontrolę ar pabėgti nuo užgniaužtų jausmų.
- Žema savivertė: Savęs žalojimas kaip būdas nubausti save.
- Psichikos sveikatos problemos: Depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas, asmenybės sutrikimai, valgymo sutrikimai.
- Kontrolės praradimas: Savęs žalojimas kaip būdas pasijusti stipresniems arba gauti dėmesį.
- Socialinis stresas ir atstūmimas: Patyčios, atskirtis, nesupratimas.
- Kitų elgesio stebėjimas: Savęs žalojimas gali pasirodyti priimtinas, jei vaikas stebi tokį elgesį.
- Brendimo laikotarpis: Emocinės ir psichologinės krizės, susijusios su hormonų pokyčiais, kūno vaizdo problemomis ir tapatybės paieškomis.
- Dėmesio siekimas: Savęs žalojimas kaip būdas atkreipti dėmesį į savo poreikius ar nesugebėjimą išreikšti savo jausmus žodžiais.
Kaip atpažinti savęs žalojimą?
Atpažinti savęs žalojimą gali būti sunku, nes vaikai dažnai stengiasi nuslėpti savo veiksmus. Tačiau yra keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Neįprastai dažnas ilgomis rankovėmis drabužių dėvėjimas, net karštu oru.
- Dažnas nubrozdinimų, įpjovimų ar nudegimų aiškinimas neįtikinamais paaiškinimais.
- Atsiribojimas nuo šeimos ir draugų.
- Nuotaikų svyravimai, irzlumas, liūdesys.
- Sunkumai mokykloje.
- Miego ir valgymo sutrikimai.
- Žema savivertė, savikritika.
- Dėmesio sutelkimo sunkumai.
- Impulsyvus elgesys.
Ką daryti pastebėjus savęs žalojimą?
Jei pastebėjote, kad vaikas save žaloja, svarbu reaguoti ramiai ir supratingai. Štai keletas patarimų:
- Nusiraminkite ir nesmerkite: Svarbu nesmerkti vaiko ir nesistengti greitai nubausti.
- Išklausykite vaiko jausmus: Pabandykite su vaiku kalbėtis atvirai ir be pasmerkimo. Paklauskite jo, kas sukelia šiuos jausmus ir kaip jis jaučiasi. Tai gali padėti suprasti, kas vyksta jo galvoje. Labai svarbu tai daryti nepertraukinėjant, kai vaikas kalba. Tai padeda sukurti pasitikėjimą ir supratimą.
- Rodykite paramą ir meilę: Būtina, kad vaikas jaustųsi mylimas ir palaikomas.
- Ieškokite profesionalios pagalbos: Labai svarbu kreiptis į specialistus, tokius kaip psichologai, psichiatrai ar terapeutai, kurie turi patirties dirbant su vaikais, turinčiais savęs žalojimo problemų.
- Stebėkite ir užkirskite kelią galimiems pavojams: Jei vaikas vis dar save žaloja, svarbu užtikrinti, kad jis būtų saugus ir kad nesiektų daugiau sužalojimų.
- Būkite kantrūs: Tai ne greitas procesas. Savęs žalojimas dažnai yra giliai įsišaknijusi problema, ir vaikas gali neužtikrintai reaguoti į pokyčius.
Svarbiausia užtikrinti, kad vaikai nesijaustų vieniši savo „kovoje“ ir suprastų, kad su suaugusiųjų pagalba ir parama jie gali rasti kelią į sveikimą.
Ko negalima sakyti vaikui, kuris save žaloja?
Svarbu būti itin atsargiems su savo žodžiais ir veiksmais. Neteisingas požiūris ar nesupratimas gali dar labiau pabloginti situaciją ir užkirsti kelią atviram pokalbiui. Štai keletas frazių, kurių reikėtų vengti:
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
- "Tu per daug dramatiškai reaguoji."
- "Tai kvaila, nedaryk to."
- "Visi vaikai taip daro, tai nieko baisaus."
- "Aš nežinau, kodėl tai darai, bet tiesiog nustok."
- "Tu sukeli mums tiek daug rūpesčių."
- "Tiesiog pabandyk išlaikyti savo jausmus viduje."
Ko nedaryti pastebėjus savęs žalojimą?
- Nusiminti ar panikuoti.
- Ignoruoti problemą arba tikėti, kad „tai praeis“.
- Skubėti nubausti ar nurodyti elgesį.
- Naudoti manipuliacijas ar bandyti kontroliuoti vaiko emocijas.
- Pasakyti, kad tai „tik praėjusios emocijos“.
- Pateikti nesuformuluotų sprendimų per anksti.
Priemonės impulsui žalotis įveikti
Kai vaikas jaučia norą save žaloti, svarbu turėti strategijas, kurios padėtų jam nukreipti dėmesį ir tvarkytis su intensyviais jausmais:
- Kvėpavimo pratimai: Giliai įkvėpti per nosį 4 sekundes, sulaikyti kvėpavimą 4 sekundes ir iškvėpti per burną 4 sekundes.
- Kūrybiškumo terapija: Piešimas, rašymas ar modeliavimas su moliu.
- Fiziniai pratimai: Bėgiojimas, šokinėjimas, šokiai.
- "Ačiū, bet ne dabar" technika: Atidėti impulsą įvykdymą.
- Pokalbiai apie emocijas: Skatinti vaiką atpažinti ir išreikšti savo jausmus.
- Relaksacijos technikos: Meditacija, ramus muzikos klausymasis ar aromaterapija.
- Veiksmų plano kūrimas: Sukurti „kovos su impulsu“ planą su įvairiomis sveikomis alternatyvomis.
Relaksacijos technika: kūno skanavimas
Kūno skanavimas yra veiksminga relaksacijos technika, padedanti vaikui sutelkti dėmesį į savo kūną ir išmokti atpažinti, kur jis jaučia įtampą:
- Įsitaisykite patogiai: Paprašykite vaiko sėdėti ar gulėti ramiai.
- Kvėpavimas: Pradėkite nuo kvėpavimo pratimų.
- Sutelkti dėmesį į kūno dalis: Paprašykite vaiko sutelkti dėmesį į įvairias kūno dalis, pradedant nuo kojų ir kylant aukštyn.
- Palaipsniui pereiti į kitas kūno dalis: Paprašykite vaiko pereiti prie kitų kūno dalių: pėdų, blauzdų, šlaunų, pilvo, krūtinės, rankų, pečių, kaklo ir galvos.
- Pozityvus sustiprinimas: Pabaigoje paskatinkite vaiką pasidžiaugti, kaip jis sugebėjo nuraminti savo kūną ir protą.
Papildoma technika: vizualizacija
Pozityvi vizualizacija taip pat gali būti naudinga. Vaikas gali užmerkti akis ir įsivaizduoti ramią, saugią vietą, kur jis jaučiasi saugus ir ramus.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei pastebėjote, kad vaikas save žaloja, nedelsdami kreipkitės į specialistus. Taip pat kreipkitės pagalbos, jei pastebėjote šiuos požymius:
- Pasikeitusius vaiko įpročius, pomėgius, hobius.
- Pasikeitusius bendravimo su bendraamžiais įpročius.
- Pasikeitusius bendravimo su šeimos nariais įpročius.
- Apetito, valgymo įpročių pokyčius, valgymo sutrikimus.
- Suprastėjusią fizinę sveikatą.
- Suprastėjusią miego kokybę.
Prevencija
Svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir galėtų atvirai kalbėti apie savo jausmus. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Būkite atviri ir supratingi.
- Skatinkite vaikus išreikšti savo jausmus.
- Mokykite vaikus sveikai susidoroti su stresu.
- Būkite atidūs vaikų elgesiui ir nuotaikoms.
- Sukurkite stiprius ir palaikančius santykius su vaikais.
Emocinė parama
Jei jaučiatės vieniši ir jums reikia pagalbos, kreipkitės į:
- Vaikų liniją: Skambinkite nemokamu telefonu 116 111 arba rašykite laišką internetu.
- Jaunimo liniją: Skambinkite nemokamu telefonu 8 800 28888 arba rašykite laišką internetu.