Įvadas
Laboratoriniai tyrimai yra svarbi medicininės diagnostikos dalis, leidžianti įvertinti paciento sveikatos būklę ir nustatyti galimas ligas. Vaikams laboratoriniai tyrimai yra ypač svarbūs, nes jų fiziologija nuolat kinta, o ankstyva diagnostika gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaikams atliekamus kraujo ir kitus tyrimus, jų specifiką, pasiruošimą tyrimams ir interpretaciją.
Kraujo tyrimai vaikams
Kraujo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų vaikams. Jie leidžia įvertinti įvairius organizmo rodiklius, tokius kaip kraujo ląstelių kiekis, elektrolitų pusiausvyra, kepenų ir inkstų funkcijos, uždegiminiai procesai ir kt.
Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Bendras kraujo tyrimas yra vienas pagrindinių kraujo tyrimų, kuris suteikia informacijos apie kraujo ląsteles: eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) ir trombocitus (kraujo plokšteles).
- Eritrocitai: jų kiekis ir savybės (pvz., hemoglobino koncentracija) padeda nustatyti anemiją (mažakraujystę) ir kitus kraujo sutrikimus.
- Leukocitai: jų kiekis ir tipai (neutrofilai, limfocitai, monocitai, eozinofilai, bazofilai) padeda nustatyti infekcijas, uždegimus ir alergines reakcijas.
- Trombocitai: jų kiekis padeda nustatyti kraujo krešėjimo sutrikimus.
Biocheminiai kraujo tyrimai
Biocheminiai kraujo tyrimai leidžia įvertinti įvairių organų funkcijas ir medžiagų apykaitos procesus. Dažniausiai atliekami šie biocheminiai kraujo tyrimai:
- Gliukozės tyrimas: padeda nustatyti cukrinį diabetą ir kitus gliukozės apykaitos sutrikimus. Prieš šį tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų.
- Lipidograma: padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Svarbiausi rodikliai: mažo tankio lipoproteinai (MTL) - „blogasis“ cholesterolis ir didelio tankio lipoproteinai (DTL) - „gerasis“ cholesterolis. Prieš šį tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų.
- Kepenų fermentų tyrimai (ALT, AST, GGT): padeda įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti kepenų pažeidimus. Prieš kai kuriuos iš šių tyrimų rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų.
- Inkstų funkcijos tyrimai (kreatininas, šlapalas): padeda įvertinti inkstų funkciją ir nustatyti inkstų ligas.
- Elektrolitų tyrimai (natris, kalis, chloridas): padeda įvertinti elektrolitų pusiausvyrą organizme.
- Šlapimo rūgšties tyrimas: padeda įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.
- TTH (tireotropinis hormonas): padeda įvertinti skydliaukės funkciją.
- ŠF (šarminė fosfatazė): padeda įvertinti kepenų, inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus.
Kiti kraujo tyrimai
Be bendro kraujo tyrimo ir biocheminių kraujo tyrimų, vaikams gali būti atliekami ir kiti kraujo tyrimai, tokie kaip:
Taip pat skaitykite: "24 Valandos Vaikų Kraują Gerei": mitas ar tikrovė?
- Alergenų tyrimai: padeda nustatyti alergijas maistui, aplinkos alergenams ir kt.
- Vitaminų ir mineralų tyrimai: padeda nustatyti vitaminų ir mineralų trūkumą organizme (pvz., vitamino D, vitamino B12, geležies).
- Infekcinių ligų tyrimai: padeda nustatyti infekcijas (pvz., virusines, bakterines, grybelines). Infekcinių ligų serologinius tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus 2-4 savaitėms nuo galimo užsikrėtimo.
- Autoimuninių ligų tyrimai: padeda nustatyti autoimunines ligas (pvz., reumatoidinį artritą, sisteminę raudonąją vilkligę).
- Vėžio žymenų tyrimai: padeda įtarti vėžinius susirgimus, tačiau jie nėra specifiški ir reikalauja išsamesnių tyrimų diagnozei patvirtinti. Lietuvoje pagal profilaktinę programą kas 2 metus iš kraujo atliekamas PSA tyrimas visiems 50 - 75 metų vyrams (ir vyrams nuo 45m. amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu). Nustačius padidėjusį PSA kiekį, pacientas nukreipiamas detalesniam ištyrimui dėl įtariamo prostatos vėžio. Taip siekiama nustatyti ankstyvos stadijos vėžį. Kiaušidžių vėžio žymuo CA125 - remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad šis žymuo leidžia įtarti kiaušidžių vėžį, bet jo naudą riboja mažas specifiškumas. Taip pat šį rodiklį gali padidinti ir įvairios gerybinės ginekologinės, ir kitos ligos. Krūtų vėžio žymuo (Ca15-3) - tiriamas sergantiems krūties vėžiu gydymo eigoje ir dėl galimo ligos recidyvo.
Kraujo paėmimo ypatumai vaikams
Kraujo paėmimas vaikams gali būti sudėtingesnis nei suaugusiems, nes vaikai dažnai bijo adatų ir medicininių procedūrų. Svarbu, kad kraujo paėmimo procedūrą atliktų patyręs medicinos personalas, kuris moka bendrauti su vaikais ir sumažinti jų baimę.
- Psichologinis pasiruošimas: prieš kraujo paėmimą svarbu paaiškinti vaikui, kas bus daroma, ir nuraminti jį. Galima naudoti žaidimus, pasakojimus ar kitas technikas, padedančias sumažinti baimę.
- Fizinis pasiruošimas: prieš kraujo paėmimą rekomenduojama, kad vaikas būtų ramus ir atsipalaidavęs. Jei reikia, galima naudoti vietinį anestetiką (pvz., kremą), kad sumažintų skausmą dūrio vietoje.
- Kraujo paėmimo technika: kraujas vaikams dažniausiai imamas iš venos rankos srityje. Svarbu, kad kraujo paėmimo vieta būtų tinkamai paruošta (dezinfekuota) ir kad kraujo paėmimo procedūra būtų atlikta greitai ir efektyviai.
Kiti tyrimai vaikams
Be kraujo tyrimų, vaikams gali būti atliekami ir kiti tyrimai, tokie kaip šlapimo tyrimai, išmatų tyrimai, lyties takų nuograndų tyrimai ir kt.
Šlapimo tyrimai
Šlapimo tyrimai leidžia įvertinti inkstų funkciją, šlapimo takų infekcijas ir kitus sutrikimus.
- Bendras šlapimo tyrimas: padeda nustatyti šlapimo takų infekcijas, inkstų ligas, diabetą ir kitus sutrikimus. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą, švariu vandeniu būtina apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt.). Tyrimui pristatyti šlapimo indelyje surinktą „vidurinę porciją“ šlapimo, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-50 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Naujagimių ir kūdikių šlapimas renkamas naudojant specialius maišelius (minimalus šlapimo kiekis tyrimui - 10 ml).
- Šlapimo pasėlis: padeda nustatyti šlapimo takų infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Geriausias būdas surinkti šlapimą mikrobiologiniam pasėliui yra suprapubinė punkcija ir šlapimo pūslės kateterizavimas, tačiau tai galima atlikti tik gydymo įstaigoje. Vyresniems vaikams, galintiems kontroliuoti šlapinimąsi, tinkamas „vidurinės srovės“ šlapimas. Pageidautina prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4 - 6 val. ir mažiausiai 48 val. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Į šlapimo indelį surinkti šlapimo „vidurinę porciją“, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-30 ml) ir baigti šlapintis į tualetą.
- Paros šlapimo tyrimas: padeda nustatyti tikslų tiriamosios medžiagos kiekį, išsiskyrusį su šlapimu per fiksuotą laiko tarpą (paprastai per 24 valandas). Tiksliai po 24 valandų procedūra baigiama.
Išmatų tyrimai
Išmatų tyrimai leidžia įvertinti virškinimo sistemos funkciją, nustatyti žarnyno infekcijas, parazitus ir kitus sutrikimus.
- Bendras išmatų tyrimas (koprologinis tyrimas): padeda įvertinti virškinimo procesus, nustatyti virškinimo sutrikimus, uždegimus ir kraujavimą. Specialaus pasiruošimo nereikia. Išmatos imamos į specialų indelį (konteinerį). Svarbu, kad išmatų mėginiai būtų paimti iš keleto skirtingų vietų, juose nebūtų šlapimo priemaišų. Ištyrimui paprastai užtenka nedidelio išmatų kiekio (apie 5-15 g.).
- Išmatų tyrimas dėl slapto kraujavimo: padeda nustatyti paslėptą kraujavimą virškinimo trakte. 3-4 dienas prieš slapto kraujavimo tyrimą nevalgykite termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra peroksidazės (krienų, žiedinių kopūstų, šparaginių pupelių, obuolių, apelsinų), kelias dienas nenaudokite aspirino, kitų skrandį dirginančių nesteroidinių ir steroidinių priešuždegiminių vaistų, geležies preparatų, negerkite alkoholio.
- Išmatų tyrimas dėl parazitų (kirminų, spalinių kiaušinėlių ir kt.): padeda nustatyti žarnyno parazitus. Išmatų mėginys parazitų (kirminų, spalinių kiaušinėlių ir kt.) tyrimui į laboratoriją turi būti pristatytas nedelsiant (per 2 valandas). geriausia, kai išmatos dar šiltos.
- Išmatų pasėlis: padeda nustatyti žarnyno infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.
Lyties takų nuograndų tyrimai
Lyties takų nuograndų tyrimai atliekami siekiant nustatyti lytinių organų infekcijas (pvz., bakterines, virusines, grybelines). Prieš lyties takų nuograndų paėmimą moterims rekomenduojama 24 val. Prieš lyties takų nuograndų paėmimą vyrams rekomenduojama 2-3 val. Neplanuoti tepinėlio per mėnesines ir 4 d. po jų. Rekomenduojama PAP/ŽPV atlikti tyrimą mažiausiai 5 dienos po mėnesinių pabaigos, t.y.
Taip pat skaitykite: Santariškių gimdymo namai: lankymo valandos ir taisyklės
Pasiruošimas tyrimams
Tinkamas pasiruošimas tyrimams yra labai svarbus, nes jis gali turėti įtakos tyrimų rezultatams. Prieš atliekant bet kokį tyrimą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų.
- Bendros rekomendacijos:
- Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų (leidžiama gerti tik vandenį).
- Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų, nekramtyti gumos, 48 val. Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus. Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus. Negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus.
- Prieš šlapimo tyrimus rekomenduojama apsiplauti išorinius lytinius organus švariu vandeniu (nenaudoti muilo ir kt.).
- Prieš išmatų tyrimus rekomenduojama vengti vaistų, turinčių įtakos išmatų formavimuisi.
- Jei geriate vaistus, prieš tyrimą pasitarkite su gydytoju, ar juos galima laikinai nutraukti. Kai kurie vaistai gali turėti įtakos tyrimo rezultatams.
- Specialios rekomendacijos:
- Gliukozės tolerancijos tyrimui rekomenduojama laikytis dietos: 3 dienas prieš tyrimą nevalgyti gausiai saldžių ir riebių maisto produktų, nevartoti alkoholio ir vaistų, tokių kaip kortikosteroidai, tiroksinas, fenitoinas ir oraliniai kontraceptikai, 8-10 val.
- Kalcio kiekio nustatymui - 8-12 val.
Tyrimų rezultatų interpretacija
Tyrimų rezultatus visada reikia interpretuoti kartu su gydytoju, kuris įvertins visus paciento duomenis (anamnezę, klinikinius simptomus, kitų tyrimų rezultatus) ir nustatys diagnozę. Kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos. Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D.
Taip pat skaitykite: Istorija apie 24 valandas