Kūdikio Mityba: Nuo Motinos Pieno Iki Papildomo Maitinimo

Kūdikio maitinimas yra vienas svarbiausių klausimų, jaudinantis daugelį tėvų. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje gausu įvairių mišinukų ir patarimų, svarbu žinoti pagrindinius kūdikio mitybos principus, kad užtikrintume tinkamą vaiko augimą, vystymąsi ir sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikio maitinimo ypatumus, pradedant motinos pienu ir baigiant papildomu maitinimu, atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir naujausius mokslinius tyrimus.

Kūdikio Mitybos Svarba

Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi ir gerą sveikatą. Netinkamas maitinimas gali padidinti susirgimų riziką ir prisidėti prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas ar disbalansas gali sukelti ilgalaikius augimo, vystymosi ir sveikatos sutrikimus. Pastebėta, kad netinkama mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, o tai reiškia, kad užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Be to, suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, gali būti mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek protiškai. Moterų, kurių mityba vaikystėje neatitiko jų poreikių, gali patirti reprodukcinių sutrikimų, sunkesnius gimdymus, o jų kūdikiai gali gimti mažesnio svorio. Kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema, nes paveikia ateities visuomenės sveikatą.

PSO Rekomendacijos Kūdikių ir Mažų Vaikų Mitybai

Nuo 2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF) vykdo pasaulinę kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategiją. Šios strategijos tikslas - šviesti pasaulio gyventojus ir sveikatos specialistus kūdikių ir mažų vaikų mitybos klausimais bei jos įtaka tolimesniam vaiko vystymuisi, augimui ir sveikatai. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų duomenis, PSO rekomenduoja:

Išimtinis Žindymas Iki 6 Mėnesių

Jei įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia). Motinos piene yra gausu visų kūdikiui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų: riebalų (apie 3,5g/100ml pieno), baltymų (apie 0,9g/100ml), angliavandenių (laktozės, kurios yra net 7g/100ml, ir kitų angliavandenių). Motinos pienas taip pat pasižymi vitaminų ir mineralų gausa (geležies, cinko ir visų vitaminų, išskyrus vitaminą D) bei bioaktyvių medžiagų, kurios ypač svarbios kovojant su infekcinėmis ligomis, kol vaiko imuninė sistema dar nėra susiformavusi (imunoglobulinų (vyrauja IgA), leukocitų ir kt.). Toks maitinimas iki šešerių mėnesių turėtų visiškai patenkinti kūdikio mitybos poreikius ir apsaugoti jo organizmą, kol nesusiformavo jo imuninė sistema.

Papildomas Maitinimas Nuo 6 Mėnesių Iki 2 Metų

Po 6 mėnesių (kai kurie šaltiniai taip pat nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas gerai nulaiko galvą ir pats sėdi) pradėti papildomą maitinimą. Praėjus pirmajam pusmečiui, vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti, ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti. Nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis. Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas. Žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu, nes su juo vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną, nepamirštant ir žindymo. Rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Kiek Kūdikis Turi Suvalgyti Pagal Amžių?

Per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvegiant į kūdikio svorį:

  • 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml/parą),
  • 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml/parą),
  • 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml/parą),
  • 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml/parą),
  • 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml/parą).

Svarbu žinoti, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Tad, jūsų 1 metų kūdikis, sverdamas 10kg, turės apie 300g skranduko talpą. Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml, 7 dienų naujagimio - 40-60 ml, 1 mėnesio kūdikio - 80-150 ml, 6-9 mėn. kūdikio - 250 g, 9-12 mėn. - 285 g, 12-13 mėn. - 345 g.

Papildomas Maitinimas: Kada ir Kaip Pradėti?

Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.

Pirmieji Maisto Kąsniai ir Skoniai

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.

Antrasis Primaitinimo Etapas

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves. 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų).

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Trečiasis Primaitinimo Etapas

Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

Ketvirtasis Primaitinimo Etapas

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams.

Kūdikio Primaitinimo Planas Pagal Amžių

Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio. Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.

  • 4 mėnesių: Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas. Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė.
  • 5 mėnesių: Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu.
  • 6 mėnesių: Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.
  • 7 mėnesių: Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai). Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
  • 8 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
  • 9 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų). Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą.
  • 10 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. Iki metų reikėtų vengti cukraus.
  • 11 mėnesių: Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių). 10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C).

Ką Daryti, Jei Kūdikis Nevalgo Normalaus Maisto?

Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Maitinimas Mišiniais: Kada Tai Būtina?

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Kiek Mišinuko Reikia Ir Kaip Dažnai Maitinti?

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos:

  • 1 mėnuo: Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos.
  • 2 mėnesiai: Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
  • 3-4 mėnesiai: Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
  • 5-6 mėnesiai: Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
  • 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
  • 12 mėnesių: Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Pagrindinės Maitinimo Mišiniu Taisyklės

  • Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
  • Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
  • Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
  • Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
  • Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
  • Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
  • Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
  • Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
  • Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
  • Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną.
  • Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip Pasirinkti Tinkamą Buteliuką Maitinimui?

Renkantis buteliuką maitinimui, atkreipkite dėmesį į šiuos kriterijus:

  • Žindukas: Amžius, medžiaga (lateksas arba silikonas), tėkmės greitis, forma (anatominiai žindukai) ir apsauga nuo dieglių.
  • Buteliuko forma: Rinkitės pagal patogumą, atkreipkite dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis.
  • Buteliuko tūris ir kaklelio dydis: Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml.
  • Apsauga nuo dieglių: Rinkitės buteliukus su Anti-Colic sistema.
  • Buteliuko medžiaga: Stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai.

Ar Kūdikiui Reikalinga Dienotvarkė?

Vaikų psichologai sutaria: vaikai mėgsta aiškumą ir pasikartojančią įvykių seką. Dienotvarkė padeda sukurti saugumo jausmą ir tam tikrą maitinimų ritmą.

Kiek Valandų Per Parą Turėtų Miegoti Vaikai?

  • Naujagimiai (0-3 mėn.): 14-17 valandų.
  • Kūdikiai (4-11 mėn.): 12-16 valandų.
  • Maži vaikai (1-2 metai): 11-14 valandų.

Svarbiausia - Jūsų vaiko savijauta ir nuotaika. Jei dieną vaikas pervargsta, tikėtina, kad ir naktį miegos neramiai.

Vitaminas D Kūdikiams

Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas, vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų.

Dažniausi Virškinimo Sutrikimai Ir Ką Daryti?

  • Diegliai: Normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą.
  • Atpylimas maistu: Vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų.
  • Viduriavimas: Tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis.
  • Vidurių užkietėjimas: Diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę.

Svarbu įdėmiai stebėti kūdikį ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai trukdo jo gerovei.

Dviejų Mėnesių Kūdikio Ypatumai

  • Fizinė raida: Aukščiau kilsteli galvą, remiasi į kietą pagrindą rankytėmis, galvutę kelia maždaug 45 laipsnių kampu. Gali stebėti vis dažniau atsigniaužiančius delniukus.
  • Jutimai ir reakcijos: Stebi aplinką, girdi garsus, atpažįsta mamą ir jos balsą, koordinuoja akių judesius.
  • Socialinė raida: Pradeda šypsotis, noriai bendrauja su šeimos nariais.

Kada Sunerimti?

  • Jeigu mažylis nereaguoja į garsus, nesidomi aplinka, nežiūri į žaislus, nefokusuoja žvilgsnio.
  • Jeigu nuolat atpila didžiąją dalį pieno, yra neramus ir neauga svoris.
  • Jei įtari, kad mažyliui užkietėjo viduriai.

Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju.

Privalomi Vizitai Pas Gydytoją

Iki metukų kūdikis kas mėnesį sveriamas, matuojamas, vertinama fizinė ir psichomotorinė būklė, renkami medicininiai duomenys. 2 mėnesių kūdikiai turi būti skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Nuo 1,5-2 mėnesių amžiaus patariama daryti masažą ir mankštelę.

Kūdikio Skrandžio Talpa Pagal Amžių

  • Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml.
  • 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml.
  • 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml.
  • 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g.
  • 9-12 mėn. - 285 g.
  • 12-13 mėn. - 345 g.

tags: #2 #men #kudikis #nepraso #valgyti #visa