Širdies ritmas - tai vienas iš svarbiausių rodiklių, padedančių suprasti vaiko sveikatos būklę, fizinę būseną ir emocinę reakciją. Tėvams neretai kyla klausimų, ar jų mažylio pulsas nėra per greitas, per lėtas, o gal tiesiog normalus tam tikrame amžiuje. Natūralu, kad vaikų pulsas gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų, o konkretūs rodikliai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, miego, emocijų ir bendros sveikatos. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, koks yra normalus 12 metų vaiko pulsas, kokie veiksniai jam daro įtaką ir kada reikėtų sunerimti.
Vaiko pulso ypatumai
Vaiko organizmas vystosi nuolat, o širdies ritmas yra vienas iš tų fiziologinių procesų, kuris kinta kartu su augimu. Kūdikių širdis plaka žymiai greičiau, nes jų kūnas reikalauja daugiau deguonies, medžiagų apykaita vyksta intensyvesniu tempu, o širdies raumuo dar yra mažesnis ir silpnesnis. Augant širdis stiprėja, plaučiai tampa efektyvesni, o organizmas geba palaikyti reikiamą aprūpinimą krauju mažesniu ritmu.
Pulso normos pagal amžių
Įprastas vaikų pulsas skiriasi priklausomai nuo jų raidos tarpsnio:
- Naujagimiai (0-1 mėn.): 100-160 dūžių per minutę.
- Kūdikiai (1-12 mėn.): 100-150 dūžių per minutę.
- Toddleriai (1-3 m.): 90-140 dūžių per minutę.
- Ikimokyklinukai (3-5 m.): 80-120 dūžių per minutę.
- Mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 m.): 75-110 dūžių per minutę.
- Paaugliai (12-18 m.): 60-100 dūžių per minutę.
Taigi, normalus 12 metų vaiko pulsas ramybės būsenoje turėtų būti tarp 75 ir 110 dūžių per minutę.
Pulso svyravimus lemiantys veiksniai
Net ramybės būsenoje vaikų pulsas gali svyruoti. Kartais tėvai susirūpina pastebėję, kad pulsas atrodo per greitas ar per lėtas, tačiau tam gali būti paprastų ir visiškai normalių priežasčių. Vaikas gali greičiau kvėpuoti ir turėti aukštesnį širdies ritmą po aktyvaus žaidimo, streso, skausmo, nerimo ar aukštesnės temperatūros. Be to, pulso svyravimus gali lemti aplinkos temperatūra, hidratacijos lygis, nuovargis ar net paprastas džiaugsmo momentas. Todėl vienkartinis greitesnis pulsas nebūtinai reiškia ligą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kaip teisingai išmatuoti vaiko pulsą?
Pulso matavimas vaikams reikalauja ramybės ir tikslumo. Jei vaikas ką tik judėjo, bėgiojo ar buvo susijaudinęs, reikėtų palaukti bent 5-10 minučių, kol jo pulsas sugrįš į įprastą ritmą.
Matavimo technika:
- Švelniai uždėkite du pirštus (rodomąjį ir vidurinį) ant arterijos. Patogiausios vietos matuoti pulsą yra:
- Ant riešo - padėkite ranką delnu į viršų, švelniai uždėkite du pirštus nykščio pusėje.
- Kakle ties miego arterija.
- Ties vidiniu alkūnės linkiu.
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių, o tada rezultatą padauginkite iš dviejų.
- Jei vaikas nerimauja ar negali išbūti ramiai, matavimas gali būti netikslus - tokiu atveju naudinga pakartoti po kelių minučių.
Kada reikėtų sunerimti dėl vaiko pulso?
Nors pulso svyravimai dažnai yra normalūs, tam tikros situacijos reikalauja didesnio dėmesio. Jei vaikui ramybės būsenoje nuolat fiksuojamas gerokai aukštesnis nei amžiaus norma pulsas, ypač jei jį lydi kiti simptomai, tokie kaip dusulys, galvos svaigimas, neįprastas nuovargis ar blyškumas, būtina kreiptis į gydytoją.
Tachikardija ir bradikardija
Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, siekiantis daugiau nei 100 kartų per minutę, medicinoje vadinamas tachikardija, o retas širdies ritmas, kai jis mažesnis nei 60 kartų per minutę, apibūdinamas bradikardijos terminu. Kai kurioms vaikų ligoms būdinga tachikardija. Pvz., karščiavimas gali pakelti pulsą net 10-15 dūžių už kiekvieną papildomą laipsnį kūno temperatūros. Kita vertus, širdies laidumo sutrikimai ar tam tikri vaistai gali sulėtinti širdies ritmą.
Tačiau kai kuriais atvejais pasikeitęs širdies susitraukimų dažnis ne visada reiškia patologiją. Retas pulsas gali būti pas sportuojančius ar kitaip fiziškai aktyviai gyvenančius žmones.
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote šiuos simptomus:
- Nuolat aukštas pulsas ramybės būsenoje (virš 110 dūžių per minutę).
- Nuolat žemas pulsas ramybės būsenoje (žemiau 70 dūžių per minutę).
- Dusulys.
- Galvos svaigimas.
- Neįprastas nuovargis.
- Blyškumas.
- Diskomfortas krūtinėje.
- Bendras silpnumas.
- Temimas akyse.
Emocijų įtaka vaiko pulsui
Vaikų pulsas labai jautriai reaguoja į emocijas. Baimė, džiaugsmas, stresas ar net smalsumas gali akimirksniu pagreitinti širdies ritmą. Tai normalus fiziologinis atsakas, kurį sukelia adrenalino antplūdis. Emociniai pulsą veikiantys aspektai dažnai yra ignoruojami, nors jie gali būti tokie pat svarbūs kaip fizinės priežastys. Kartais tėvai nustemba matydami aukštesnį pulsą, nors vaikas atrodo ramus - tačiau vidinis nerimas gali būti nematomas.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Sveikas gyvenimo būdas ir vaiko pulsas
Vaiko pulsas bus arčiau normų, jei jis gyvens sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą. Svarbiausia - pakankamas miegas, nes nuovargis tiesiogiai didina širdies ritmą. Subalansuota mityba taip pat būtina, nes skysčių trūkumas ar mažas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti pulso svyravimų.
Fizinis aktyvumas
Vaikai ir paaugliai kasdien turi sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Žodis „sukaupti“ atitinka šiuolaikinio sporto fiziologijos reikalavimus ir leidžia tas 60 minučių fizinės veiklos išskaidyti į kelis kartus. Kad būtų gauta papildomos naudos sveikatai, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei 60 minučių kasdien. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė fizinė veikla. Kad padidėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi būti taikoma ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę!
Fizinė veikla teikia įvairiapusę naudą fizinei ir psichinei sveikatai. Vaikai ir paaugliai privalo gerai suprasti ir įsisąmoninti tai.
Praktiniai patarimai, kaip padidinti vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą:
- Vaikai ir paaugliai privalo žinoti ir suprasti fizinio aktyvumo rekomendacijas. Naudinga būtų supažindinti ir su suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Juk kartu gali mankštintis visa šeima. Taip bus lengviau ir greičiau pasiekti rezultatą.
- Naudodami įvairius fizinio aktyvumo dienynus, klausimynus ar programas, vaikai ir paaugliai padės sau, savo draugams ir net šeimos nariams geriau planuoti bei vykdyti savo fizinę veiklą.
- Didindami savo fizinį aktyvumą vaikai ir paaugliai turėtų lygiagrečiai trumpinti laiką, kai jie yra fiziškai pasyvūs (televizorius, kompiuteris, intelektiniai žaidimai ir kt.). Nerekomenduojama sėdėti ilgiau 3 valandas per dieną (turima omenyje namuose), nes mokykloje jau išsėdima apie 4-6 valandas!
- Vaikai ir paaugliai turėtų nusistatyti asmeninius realiai pasiekiamus fizinio aktyvumo tikslus. Asmeninis tikslas ar siekimas yra itin svarbus ir motyvuojantis aktyviai veiklai. Tuos tikslus reikėtų susirašyti kaip tam tikrą pasižadėjimą sau pačiam.
- Tėvai ir pedagogai turėtų visokeriopai skatinti vaikų bei paauglių savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis ir skatinti jų motyvaciją mankštintis. Visi vaikai ir paaugliai yra tinkami fiziniam aktyvumui, nors ne visi gali tapti sportininkais.
- Paauglių itin mėgstamas bendravimas su draugais puikiai gali būti derinamas su aktyviais žaidimais, pasivaikščiojimais, pasivažinėjimais ar kita fiziškai aktyvia veikla. Reikia tik noro ir šiek tiek išmonės.
- Pedagogai, treneriai ir kiti specialistai turėtų sukurti įvairių taisyklių ir paskatinimų sistemą, kuri padėtų siekti užsibrėžtų asmeninių tikslų. Tėvai irgi turėtų turėti tokią nuolat veikiančią paskatinimų bei pagyrimų sistemą. Galų gale tėvai gali skatinti savo vaikus kokiais vertingais pirkiniais. Pavyzdžiui, naujais sportbačiais, sportiniu kostiumu, nauju geru kamuoliu, ausinukais ir pan.
- Jeigu šeima turi galimybę, galima nupirkti šiuolaikinį žingsniamatį (ar net kelis - visiems šeimos nariams), kuris dar tiksliau įvertins kasdienį fizinį aktyvumą.
- Reikėtų, kad vaikai ir paaugliai naujai pažvelgtų į paprastus namų ruošos ir ūkio darbus. Tai tikrai nėra jų mėgstamas užsiėmimas, bet ši veikla padidina bendrąjį dienos fizinį aktyvumą. Tuo pačiu greičiau bei geriau padaromi visi darbai namuose ir šeima turi daugiau laisvo laiko, kurį gali skirti aktyviam laisvalaikiui.
- Vaikai ir paaugliai galėtų tapti aktyviais televizijos žiūrovais. Laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, galima panaudoti naudingai savo sveikatai. Taip elgiasi kai kurie suaugusieji. Žiūrint televizorių galima atlikti kokius nors nesudėtingus fizinius pratimus: maigyti rankomis ar keliais minkštą kamuolį, tampyti elastingą gumą, daryti pritūpimų serijas, stovėti ant pusiausvyros treniruoklio, kilnoti svarmenis, minti treniruoklio dviračio pedalus ir pan.
- Jeigu vaikas ar paauglys turi noro ir yra tokia galimybė, pirmas darbas ryte turėtų būti individuali nesudėtinga mankšta su kvėpavimo ir raumenų tempimo pratimais.
- Skatinant vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą išskirtinį dėmesį būtina skirti jų fizinio aktyvumo kompetencijų ugdymui ir veiklos autonomijai.
Veiksniai, slopinantys fizinį aktyvumą
Svarbiausi neigiami veiksniai, kurie trukdo sėkmingai plėtoti vaikų fizinį aktyvumą:
- Pasirinkta (ar suaugusiųjų parinkta ir brukama) fizinė veikla nėra maloni ir įdomi.
- Fizinio aktyvumo neskatinanti, nemotyvuojanti ar net jį neigiamai vertinanti vaiko šeima.
- Asmeniškai svarbių ir sektinų autoritetų iš suaugusiųjų ar iš bendraamžių tarpo trūkumas.
- Socialinė ir ekonominė aplinka, neskatinanti fizinio aktyvumo.
- Mokytojų, mokyklos administracijos ir visuomenės sveikatos specialistų žema kompetencija: pagarbos iš trenerių ar mokytojų stoka, žemas fizinio aktyvumo reitingas palyginti su kitais mokykloje dėstomais dalykais, nuolat atliekama nuobodi, vienpusiška fizinė veikla, dažnas tų pačių pratimų ar žaidimų kartojimas (pavyzdžiui, nuolat žaidžiamas kvadratas ar krepšinis), paskatų trūkumas pasirenkant fizinio aktyvumo rūšį ar siekiant asmeninių rezultatų, fizinis aktyvumas naudotas kaip fizinė ar emocinė bausmė ir pan.
- Nėra galimybės naudotis tinkamais sporto įrengimais, salėmis ir įrankiais po pamokų, gyvenamojoje vietoje. Aplinka nepritaikyta fiziniam aktyvumui.
- Asmeninis vaiko suvokimas, kad fizinės veiklos rezultatai ar įgūdžiai yra jam nepasiekiami (per sudėtinga veikla, veikla neatitinka asmeninės raidos ar per aukšti pedagogų, trenerių, ypač tėvų reikalavimai). Nepasitenkinimo savimi ar nusivylimo jausmas, savirealizacijos trūkumas.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai