Dažnai tėvai susiduria su situacija, kai jų 1 metų vaikas nevalgo. Ši problema gali kelti didelį nerimą, nes tėvai nori užtikrinti, kad jų vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikų mitybos įpročiai gali būti labai įvairūs ir kintantys. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, kodėl 1 metų vaikas gali nevalgyti, ir pateiksime patarimų, kaip spręsti šią problemą.
Natūralūs mitybos pokyčiai
Vaikai iki 2 metų dažnai tampa išrankesni maistui, o pamaitinti juos gali būti sudėtinga. Tai visiškai normalu ir paprastai tęsiasi iki 4 metų. Vieni mažyliai labai nenoriai ragauja naujų produktų - tai vadinama neofobija, kuri, manoma, yra natūralus evoliucinis instinktas, saugantis vaikus nuo jiems nesaugaus maisto. Kiti vaikai ima nebevalgyti ir maisto, kurį anksčiau mėgo - tai vadinama per dideliu išrankumu, o kai kurie taiko abi šias taktikas!
Specialistų nuomonė apie vaikų nevalgumą
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad dažniausiai mamos su šia „bėda“ susiduria antraisiais vaiko gyvenimo metais. Kūdikis, kuris žindomas krūtimi arba maitinamas dirbtinai, dar gauna papildomo maisto, todėl apetitu paprastai nesiskundžia. Pirmaisiais metais kūdikis labai sparčiai auga, tačiau jo poreikiai labai nedideli.
Dvejų metų ir vyresnis vaikas sparčiai auga, jam reikia įvairių maisto medžiagų, bet kartu jis kiekvieną dieną darosi ir savarankiškesnis, labiau domisi aplinka, pamažu bunda jo požiūris į pasaulį, taip pat ir į maistą, jo spalvą, kvapą bei skonį: „įdomu-neįdomu“, „skanu- neskanu.“ Iki tol gerai valgęs, dabar valgyti atsisako, atrodo, dėl mažiausios smulkmenos.
Dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai, kad antraisiais-ketvirtaisiais, kartais vėliau - penktaisiais savo gyvenimo metais vaikų racionas tampa labai siauras. Vaikas renkasi tik tuos sausainukus - ir jokių kitų, tik tą duoną - ir jokios kitos neįsiūlysi. Mamos dėl to labai jaudinasi, nes nesupranta, kad tai įprastas vaiko raidos etapas. Vaikui augant tai praeina. Todėl tokio amžiaus pipirą auginančiai mamai patarčiau apsišarvuoti kantrybe ir ramiai išlaukti šį laiką.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip paskatinti 4 metų vaiką valgyti
Kitos galimos nevalgymo priežastys
- Ligos: Įprastai ligonėlio apetitas būna prastesnis, jei vaikas ką tik sirgo, jei serga lėtine liga.
- Fizinė būklė: Kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir vaikas vieną dieną gali suvalgyti mažiau maisto, o kitą - daugiau. Vaiko apetitas nebūna visąlaik vienodas, nes jis priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių: galbūt tą dieną jis labai pavargo, galbūt, priešingai, turėjo per mažai veiklos ir neišnaudojo visos sukauptos energijos, galbūt kaip tik tą vakarą neišėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru.
- Užkandžiavimas: Jei jis geria visą dieną sultis, aišku, kad nenorės „normalaus“ maisto, nes jaučiasi sotus.
- Psichologinės priežastys: Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai: aplinka (karštis, šaltis), pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo), patiriamas stresas, psichologinės traumos, aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę).
- Genetika: Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu. Dažnai vaikai yra linkę perimti ne tėvų, o senelių savybes, taip pat ir mitybos įpročius.
- Amžius: Valgumas dažniausiai kinta su amžiumi - kai vaikas auga, jo apetitas kyla. Todėl nevalgumo problema yra kintama - vaikas gali nenoriai valgyti, o po kelių metų jo apetitas gali padidėti. Ypač tai pastebima paauglystės laikotarpiu, kuomet vaikams nuolat kyla nenumaldomas alkis.
- Fizinis aktyvumas: Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo?
- Pasitarkite su gydytoju: Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar vaikui negresia kokia nors liga. Rekomenduotina įsitikinti, ar vaiko nekamuoja aukšta temperatūra, ar šis nėra apsinuodijęs, nevemia, neviduriuoja. Jei vaikas yra sveikas, tuomet galima pasitelkti įvairius būdus vaiko apetitui sukelti. Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t.y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai sužinoti galima pasitelkus vadinamąsias ūgio ir svorio lenteles. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.
- Nepaverskite valgymo kančia: Daugelis vaikų specialistų teigia, jog su vaikais apie maistą būtina kalbėtis, bendrauti su jais valgant, nes tik tuomet kartu praleistas laikas bus turiningas ir smagus. Be to, versti valgyti vaiko nederėtų, mat tai jam asocijuotųsi su neigiamomis emocijomis, o kasdieninio valgymo jis ne lauktų, o pradėtų bijoti. Svarbu ir kalbėjimo tonas - būtina su vaiku kalbėti ramiai, nepykti ir nerėkti.
- Pasitelkite vaizdingumą: Daugelis specialistų patvirtins, jog svarbu vizualinė patiekalo išvaizda. Vaikai, matydami lėkštėje kokį nors smagų piešinį, o ne nuobodoką, įprastą suaugusiems patiekalą, iš karto norės jo paragauti. Svarbu atminti, jog vaiko apetitą galima išsiugdyti, tačiau visą valgymo procesą reikėtų paversti savotišku žaidimu.
- Mažinkite porcijas: Jei tėvai neturi tiek daug laiko, galima mažinti patiekalo porcijas, dalinti jas pusiau. Pavyzdžiui, vietoje vieno kepsnio iškepti daugybę mažų kepsniukų gabaliukų, vietoje vieno sumuštinio - daug gabaliukų mažų sumuštinių. Tokiu atveju vaikas išalkęs prisimins ant stalo patiektą maistą ir po kiek laiko vėl paims gabalėlį.
- Parinkite tinkamą temperatūrą: Daugelis specialistų akcentuoja tai, jog svarbu parinkti ir patiekalo temperatūrą - maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas. Jei vaikas vieną kartą nusidegins bevalgydamas maistą, jo atmintyje vis iškils prisiminimai apie šį nemalonų jausmą.
- Gražiai patiekite maistą: Pavyzdžiui, jei vaikui nutarėte patiekti patiekalą iš dešrelių, galima patiekti dešreles marškinėliuose, dešrelių suktinukus, mažytes bandeles su dešrelėmis. Taip pat galima žaisti su įvairiausiomis košėmis, mėsos patiekalais, pilno grūdo makaronais, sriubomis ir t.t.
- Naudokite prieskonius: Naudokite įvairius augalinius prieskonius, pavyzdžiui, bazilikus, rozmarinus. Jie ne tik pagerina patiekalo skonį, tačiau ir mažajam patiekalas atrodo vaizdingesnis. Pavyzdžiui, kiaušinienė su dešrelėmis, apibarstyta krapais ar petražolėmis.
- Pasitelkite fantaziją: Prisiminkite dailės pamokas ir pasitelkite fantaziją - iš patiekalų pagaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėlės - kuo vaizdingesnis patiekalas, tuo didesnė tikimybė, jog vaikas jį valgys.
- Sukurkite malonią aplinką: Nepamirškite, jog svarbu ir tai, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę. Emocinė būsena ne ką mažiau svarbi nei vaizdingai paruoštas patiekalas. Todėl stenkitės prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo sėsti susitaikę, pozityviai nusiteikę.
- Neverskite valgyti per prievartą: Verčiamas valgyti vaikas gali jaustis spaudžiamas į kampą, todėl to patiekalo gali visai nebevalgyti. Verčiau palikite vaiką ramybėje, ir jis po savaitės vėl valgys tą patiekalą, dėl kurio raukėsi.
- Ribokite užkandžius: Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą. Tikėtina, jog suvalgęs saldainių vaikas nenorės karšto patiekalo. Ypač nenaudingos prieš pagrindinį valgį yra saldžios pieniškos sriubos.
- Nekalbėkite apie vaiko nevalgumą jam girdint: Daugelis tėvų vaiko nevalgumo problemas akcentuoja jiems girdint, todėl vaikui atrodo, jog valgymas virto savotiška kančia, bausme. Vertėtų pasistengti vaikui girdint neaptarti jo valgymo problemų, nes taip valgiui jis dar labiau priešinsis.
- Duokite atsigerti vandens: Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens - mažesniesiems kramtant dažnai džiūsta burna, todėl jie mažiau suvalgo.
- Žaiskite su maistu, bet ne prie stalo: Žaidimu paverskite tik patį patiekalą, tačiau venkite žaidimų prie stalo. Mamos dažnai daro klaidą, bandydamos vaiką pavalgydinti skraidindamos lėktuvėlius. Vaikų maistas bus tinkamai suvirškintas tik tuomet, kai vaikai bus susikoncentravę į maistą. Todėl vaikams reikia sutelkti dėmesį ne į patį procesą, o į maistą.
- Nepersūdykite ir nepersaldinkite maisto: Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių ir vėliau nenorės tokio maisto kaip košė, daržovės ar mėsa.
- Būkite kantrūs: Svarbiausia suteikti vaikui kuo daugiau galimybių paragauti naujų vaisių. Nenusiminkite, jeigu iš pradžių mažylis nenorės ragauti naujų produktų. Kitą dieną vėl jų pasiūlykite - gali prireikti 10 ar daugiau bandymų!
- Rodykite pavyzdį: Mažyliai mokosi mėgdžiodami kitus žmones, ypač jus, todėl jeigu jūs patys mėgstate valgyti įvairius vaisius, labiau tikėtina, kad juos mielai valgys ir jūsų vaikas.
- Įvairinkite maistą: Vaisių įvairovė gali paskatinti mažąjį paragauti naujų skonių. Pasistenkite jam pasiūlyti ne tik mėgiamiausių vaisių, tai gali tik pasunkinti situaciją, nes mažylis neturės progos susidomėti naujais skoniais.
- Siūlykite skirtingas tekstūras: Vaikai dažnai renkasi (atpažįsta) maistą pagal formą. Traputis ir pusė trapučio jam gali atrodyti du skirtingi produktai. Tokiu atveju verta pratinti valgyti tuos pačius produktus, bet kitokios formos.
- Skatinkite fizinį aktyvumą: Norint pakelti vaikui apetitą, būtina pasirūpinti, jog šis daugiau judėtų, atliktų įvairias fizines veiklas, dažniau būtų lauke, gamtoje. Judėjimas skatina apetitą, todėl dažniau judantis vaikas daugiau ir suvalgo, išgeria skysčių.
- Apetitą žadinantys produktai: Apetitą žadina šviežių kopūstų sultys. 1-2 metų mažyliui galima jų duoti vieną arbatinį šaukštelį per dieną, didesnis vaikas gali gerti po ketvirtadalį stiklinės per dieną 2-4 savaites. Apetitą gerai skatina sūroki ir rūgštūs produktai: švelnus sūris, silkė, ikrai, parūgštinti nepieniški patiekalai. Pavyzdžiui, ryžių sriubą galima parūgštinti 1-2 šaukšteliais pomidorų sulčių. Net 5-6 mėnesių vaikams galima į daržovių tyrę įpilti 2-3 arbatinius šaukštelius konservuotų arba šviežių pomidorų sulčių.
- Mitybos režimas: 2-3 m. vaiko viena maisto porcija turėtų sudaryti apie 200-300 ml, vėliau prisideda kas metai po 50 ml. Vaikas turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną, geriau tomis pačiomis valandomis. Pusryčiai, pietūs, vakarienė - gausiausi, geriau, kad tai būtų šiltas maistas. Tarp jų turėtų būti apie 6 val. pertrauka. Priešpiečiams ir pavakariams galima duoti mažesnę porciją ir lengvo maisto: jogurto, sūrelį, vaisių, duoniukų, varškės. To paties patiekalo geriausia pasiūlyti po 6-10 dienų.
- Gerinkite mitybą ryte arba per pietus: Mitybą bandykite gerinti ryte arba per pietus, kol vaikas nėra išvargintas dienos sensorinių iššūkių. Vakarinės laikas gali būti ypač sudėtingas. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad kai kurie vaikai nejaučia alkio.
- Svarbu tiksliai žinoti, kokius produktus vaikas valgo ir kiek jų suvalgo. Taip pat kiek laiko atsisakoma valgyti konkrečius produktus. Ar yra kitų medicininių simptomų, tokių kaip nepakankama mityba.
ARFID (valgymo vengimo / ribojimo sutrikimas)
Apie 80 proc. sutrikusios raidos vaikų turi ir vienokį ar kitokį mitybos sutrikimą. Dažnai girdime autistiškų vaikų tėvų skundus: „Mano vaikas valgo tik kelis produktus“, „Vaikas kelionėje minta vien keptomis bulvytėmis“, „Negalime jam įsiūlyti kito gamintojo sulčių“ ir pan. Galbūt tai ARFID (angl. Avoidant/restrictive food intake disorder) - valgymo sutrikimas, apie kurį Lietuvoje vis dar labai mažai žinoma? Tikslesnis lietuviškas vertimas būtų „valgymo vengimo / ribojimo sutrikimas“. Anksčiau tai buvo vadinama „selektyvaus valgymo sutrikimu“ arba „kūdikystės ar ankstyvos vaikystės valgymo sutrikimu“. Pakeitus pavadinimą, praplėsta ir pati diagnozė.
ARFID simptomai gali ir išnykti savaime, be gydymo, tačiau ypač autistiškiems asmenims, dažniau reikia ir nuoseklaus palaikymo. Šis sutrikimas be pagalbos paprastai nepraeina neurotipiniams žmonėms. Dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. Stengiamasi mažinti streso lygį valgant. NeurologI arba specialisti vaikams dažnai taiko keturių pakopų maisto baimės mažinimą:
- 1 etapas: vaikas susipažįsta su maistu per netiesioginius būdus - stebėdamas, uostydamas.
- 2 etapas: maisto ragavimas - jį reikia tik paragauti.
- 3 etapas: maisto laikymas burnoje be rijimo.
- 4 etapas: valgymas, įpratimas.
Dar kai kurie specialistai kiekvieną žingsnį sustiprina apdovanojimais, dažniausiai simboliniais (lipdukas, žaidimas). Terapija turi būti lėta, vaikas neturi patirti spaudimo.
Tėvų klaidos
- Per daug užkandžiauja: Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti.
- Bijo valgyti tai, ko dar neragavęs: Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai greitai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti. Visa tai jiems sukelia baimę valgyti.
- Verčia valgyti: Versdami jį valgyti, greičiausiai nepadėsite jam pamėgti naujo skonio.
- Apsimetinėja valgančiais: Neverta ir patiems apsimesti valgančiais, čepsėti lūpomis ir šūkčioti: „Niam niam, kaip skanu!“ Tiesiog atsipalaiduokite.
- Duoda saldumynus už gerą elgesį: Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad daugiau nieko ir nebereikia, jis jau viską pasiekė tuo, kad pavalgė: gyvenimo tikslas pasiektas.
- Leidžia užkandžiauti netinkamu metu: Pavyzdžiui, kai vaikas nevalgo pietų ir pakyla nuo stalo mama už kelių minučių iš šaldytuvo ar spintelės ištraukia sūrelį, riestainį ar panašų saldų užkandį ir duoda jį vaikui. Tuomet ilgainiui vaikas nenori valgyti pietų, nes žino, kad greit gaus saldumyną.
Svarbu prisiminti
- Vaiko organizmas dažniausiai pats padiktuoja, kiek vaikui reikia valgyti, todėl šiukštu nesistenkite vaiko pamaitinti per prievartą.
- Vaikų skrandžiai - kur kas mažesni nei suaugusiųjų, todėl jei vaikas valgo mažomis porcijomis, tikėtina, jog jis yra sotus.
- Jei vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras.
- Nutukimas - kur kas didesnė liga nei per mažas svoris.
- Jei mažyliui kas nors nepatinka šiandien, nereikia jo versti valgyti. Grįžkite prie mėgstamo maisto, bet rytoj vėl mėginkite.
- Tėvams turėtų rūpėti, kad vaikas būtų laimingas, o ne kad lėkštė tuščia.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?