Žindymas - natūralus ir malonus procesas tiek mamai, tiek kūdikiui. Jo metu išsiskiriantys hormonai skatina atsipalaidavimą, ramybę, mieguistumą, veikia mamų smegenis ir turi įtakos prioritetams bei sprendimams. Tačiau kartais žindymo laikotarpį gali apkartinti įvairios problemos, tokios kaip laktostazė ar karščiavimas. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei žindymo metu pakyla temperatūra, kokios galimos to priežastys ir kaip sau padėti.
Krūtų patinimas (zindymas)
Krūtų patinimas gali atsirasti 3-5 dieną po gimdymo, prasidėjus pieno gamybai, ypač jei mamai gimdymo metu buvo lašinta daug skysčių.
Simptomai
- Krūtys karštos, kietos, sunkios.
- Atsiranda skausmas.
- Oda gali blizgėti ir parausti.
- Dėl didelio odos įsitempimo spenelis gali suplokštėti.
- Kūdikiui sunku žįsti, nes pienas teka sunkiai ir lėtai.
Ką daryti?
- Žindyti dažnai ir neriboti žindymo laiko, įsitikinus, kad kūdikis gerai apžiojo krūtį.
- Šiluma (dušas, šiltas kompresas) 5-10 minučių prieš maitinimą paskatina pieno tekėjimą.
- Jeigu rudas laukelis sukietėjęs, suminkštinkite ir ištraukite šiek tiek pieno rankomis, spaudžiant rudąjį laukelį vidun, link krūtinės.
Laktostazė (pieno sąstovis)
Daugelis žindančių mamyčių susiduria su žindymo sunkumais, labai dažna ir nemaloni problema - laktostazė. Tai krūties pieno latakėlio ar kelių latakėlių neinfekcinis uždegimas, dar kitaip vadinamas pieno sąstoviu. Laktostazė gali pasireikšti bet kuriuo žindymo laikotarpiu, visgi dažniausiai ši būklė pasireiškia pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. Krūtyje pieno sąstovis susidaro, kai vyksta netinkamas latakėlių ištuštinimas, taip gali nutikti jei pienelis per ilgai užsibūna latakėliuose arba jie yra pažeisti ir sumažėja jų spindis (gali būti dėl mechaninio krūties pažeidimo traumos, grubaus masažo). Kai krūtyje užsikemša pieno latakas, už jo susidaro pieno sąstovis, kuris apčiuopiant jaučiamas kaip sukietėjimas, guzas. Latako užsikimšimą lemia sutirštėjęs pienas, o už jo esančioje krūties dalyje jaučiamas skausmas, maudimas, gali būti paraudusi, karšta skausminga oda. Moteris paprastai nekarščiuoja ir jaučiasi gerai. Skausminga yra tik krūties dalis, skiltis. Krūtys karštos, sunkios ir kietos. Oda atrodo kaip įprasta. Mamai gali šiek tiek pakilti temperatūra, todėl rekomenduotina tomis dienomis matuoti temperatūrą ne pažastyje, bet kirkšnyje. Pienas teka laisvai, kūdikiui lengva žįsti.
Požymiai
- Krūtyje čiuopiamas kietas, skausmingas guzelis turintis aiškias ribas.
- Oda virš guzelio gali parausti ir tapti skausminga.
- Gali pakilti aukšta temperatūra (matuokite temperatūrą kirkšnyje, ne pažastyje), atsirasti šaltkrėtis.
- Galite jausti silpnumą, galvos svaigimą.
Priežastys
- Reti ir trumpi žindymai.
- Žindymas pagal režimą, o ne pagal vaiko poreikius.
- Neefektyvus žindymas (netinkama vaikelio padėtis prie krūties).
- Netinkama žindymo technika.
- Veržiantys apatiniai rūbai.
- Miegas vienoje pozoje, ypač ant pilvo.
- Skysčių ribojimas.
- Anatominės krūties savybės (siauri ar persipynę latakėliai).
- Krūties prilaikymas „žirklių forma”.
- Krūties spaudimas siekiant, kad ji neuždengtų vaikelio nosytės.
- Žindymas vienoje padėtyje.
- Sunkus fizinis krūvis.
Profilaktinės priemonės
- Taisyklinga žindymo technika (tai vienas iš svarbiausiu momentų padėsiantis išvengti daugelio žindymo sunkumų).
- Žindymo padėčių keitimas (stenkitės kaskart žindyti vis kita poza).
- Nedarykite didelių pertraukų tarp žindymų, tinkamiausias laiko tarpas 2 - 4 valandos (kiekviena moteris turi savo maksimalų tarpą tarp žindymų, pradėkite žindyti ne tada kai krūtys rodos „susprogs”, o kiek anksčiau).
Ką daryti ir ko nedaryti?
- Nenustokite žindyti mažylio! Vaikelis yra geriausiai „pientraukis”, jis daug efektyviau atlaisvins latakėlius. Siūlykite vaikeliui žįsti kuo dažniau, parinkite tokią padėtį, kad smakriukas remtųsi į skaudančią vietą (taip bus dar efektyviau ištuštinami latakėliai). Galite 2 kartus iš eilės duoti žįsti iš skaudančios krūties, tada trečią kartą siūlyti sveikąją. Tik stebėkite kad kita krūtis nebūtų labai pritvinkusi, kitaip laktostazė gali atsirasti ir joje.
- Neatlikite intensyvaus, stipraus krūties masažo! Krūtį masažuokite švelniai braukiant nuo pagrindo link spenelio, galite nusitraukti nedidelio pieno kiekį ( 1 - 2 valgomieji šaukštai), taip ji suminkštės ir vaikeliui bus lengviau ją apžioti.
- Nešildykite skaudančios vietos! Esant laktostazei audiniuose vyksta uždegiminiai procesai, kuriuos šiluma gali dar labiau susitiprinti. Kad truputi atpalaiduoti pieno tekėjimo refleksą, prieš žindant galite kelioms minutėms nueiti į šiltą dušą, bet nedėti jokių šildančių kompresų.
- Nepersistenkite su vėsinimu! Vėsinti krūtį, dėti vėsius kompresu galima tik po žindymo ir tik 10 - 15 minučių. Šaltis sutraukia kraujagysles, todėl ilgas vėsinimas trukdo tinkamai atlaisvinti latakėlius. Labai patogu naudoti kopūsto lapus, tik nepamirškite išpjauti skylutės speneliui. Jis neturi būti vėsinamas.
- Neprašykite vyro pagalbos! Būtent siurbti o ne žįsti moka suaugusieji, žindymo refleksą mes senokai praradome, todėl siurbiant spenelį jis yra traumuojamas, o ką jau kalbėti apie patogeninę burnos mikroflorą, kuri gali pridaryti daug problemų ypač jei yra pažeisti speneliai.
Kaip ištraukti pieną rankomis
Dėkite nykščio ir rodomojo pirštų pagalvėles maždaug 1-1,5 cm atstumu nuo spenelio, spauskite gilyn krūtinės ląstos link ir atleiskite. Spauskite krūtį ratu apie spenelį ir laukelį, kad pienas būtų išspaudžiamas iš visų krūties segmentų. Kartokite veiksmą “spausk ir atleisk” keletą kartų pirštus laikant toje pačioje padėtyje.
Svarbu! Jei per parą laiko laktostazės sukelti simptomai nemažėja, situacija negerėja ar netgi blogėja, būtinai kreipkitės į gydytoją!
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Mastitas
Vienoje ar abejose krūtyse jaučiamas sukietėjimas, guzas, toji vietas skausminga, paraudusi. Pakyla karštis, kartasi per labai trumpą laiką, su šaltkrėčiu. Jaučiatės taip, lyg sirgtumėte, simptomai panašūs į gripo.
Karščiavimas žindymo metu
Šaltuoju metų laiku žmonės dažniau suserga virusų ir bakterijų sukeliamomis užkrečiamosiomis ligomis, būna gripo epidemijų. Ar saugu maitinti naujagimį ar kūdikį, jeigu žindanti mama karščiuoja, kūno temperatūra pakyla daugiau kaip 38 laipsniai? Ar tuomet ir jos krūtų pienas būna per karštas, todėl geriau nusitraukti ir iš buteliuko sugirdyti atvėsintą? Jeigu mama karščiuoja, o juk temperatūra paprastai pakyla nuo virusų ar bakterijų sukeliamų užkrečiamųjų ligų, tai gal mamai vėlgi derėtų pieną ištraukti ir išpilti arba kūdikiui duoti jau pasterizuotą, t.y., pakaitintą beveik iki virimo, sunaikinus ligų sukėlėjus mikroorganizmus? Tarkime, jog tai tiesa - mamai karščiuojant, atitinkamai laipsniu, dviem ar net trimis pakyla ir jos pieno temperatūra. Kas dėl to galėtų atsitikti?
Nekarščiuojančios mamos pienas yra jos kūno - maždaug 36,6-37 laipsnių - temperatūros. Ar keičiasi karščiuojančios mamos pieno sudėtis? Taip, pokyčių gali būti. Dvejopų. Vieni priklauso nuo karščiavimą sukėlusios ligos vietos. Pavyzdžiui, jeigu mama serga pūlingu krūties uždegimu ir pūlinys atsiveria į pieno latakus, jais iš krūties ištekantis pienas gali būti užterštas pūliais ir juose esančiomis bakterijomis. Būtent iš tos krūties kūdikio geriau nežindyti, laikinai - kol krūtis pasveiks.
Karščiuojančios mamos pienas jos kūdikiui gali būti ypatingai naudingas. Kūno temperatūros pakilimas yra žmogaus apsauginė reakcija kovai su ligos sukėlėjais. Kovojant su infekcija mamos kraujyje padaugėja imuninių medžiagų (ypač daug sekrecinio imunoglobulino A, saugančio gleivines) ir gyvųjų ląstelių - leukocitų, gebančių naikinti bakterijas. Jos patenka ir į mamos pieną, kad nuo tokių pačių sukėlėjų saugotų ir jos vaiką. Jeigu mama savo pieną ištrauks ir išpils, o kūdikiui vietoje jo duos imunine prasme visiškai bejėgį „maistelį“ - mišinuką, kūdikis tokios apsaugos tikrai negaus. Jeigu mama ištrauktą savo pieną sugirdys kūdikiui, prieš tai jį nukenksminusi - pasterizuos kaitindama beveik iki virimo - tada žus visos tos gerosios ląstelės ir bus suardyta dauguma imunoglobulinų molekulių. Iš mamos pieno liks jau nebe „ir vaistas“, bet tik „geriausias maistas“.
Kūno temperatūros pakilimas yra žmogaus apsauginė reakcija kovai su ligos sukėlėjais. Todėl neverta skubėti numušti iki normalios temperatūros neaukšto, iki maždaug 38-38,5 laipsnių, karščiavimo. Tačiau, net ir žindanti mama neprivalo kęsti didelio varginančio karščiavimo ir skausmų. Įprastai tokiais atvejais tinka nereceptiniai vaistai paracetamolis arba ibuprofenas, jie žindomam kūdikiui nepakenks. Taip pat ir kosulį raminantys ir atsikosėti padedantys vaistai su ambroksoliu ir ecetilcisteinu, sloguojančios nosies praplovimai „jūros vandeniu“. Gydytojui būtinai pasakykite, jog esate kūdikį maitinanti mama ir žindymą norite tęsti. Jis parinks tinkamiausius vaistus, kurie nepakenktų kūdikiui. Jeigu prireiktų antibiotikų, tai galima rinktis, pavyzdžiui, iš tų, kuriais gydomi susirgę vaikai, net naujagimiai. Natūralių ir sintetinių penicilinų, gentamicino, daugumos cefalosporinų, eritromicino ir azitromicino mažiau kaip vienas procentas nuo motinai paskirtos dozės patenka į jos pieną, o iš pieno į kūdikio kraują - dar mažiau. Retai pasitaiko alergija antibiotikams, o gydymui tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo - gal prireiks ir gerųjų bakterijų. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą. Vaistų poveikiui labiausiai jautrūs naujagimiai. Jų žarnynas lengviausiai praleidžia vaistus į kraują, kepenys dar nepakankamai subrendę vaistus nukenksminti, o inkstai nepajėgūs juos efektyviai pašalinti iš organizmo.
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Stenkitės vaistus vartoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jų koncentracijos motinos piene. Paprastai taip būna tarp 1 - 3 valandų išgėrus vaisto. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo ir kitą kartą kūdikį žindyti praėjus bent 3 valandoms. Arba vaistą išgerti (jeigu jis vartojamas tik kartą per dieną) prieš ilgiausią kūdikio miegą.
Geriausia, ką mama, susirgusi virusine sloga, gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu, gali padaryti dėl savo kūdikio, tai tęsti jo žindymą! Kūdikis, būdamas kartu, irgi susiduria su tos ligos sukėlėjais, paprastai net dar anksčiau negu pati mama pasijunta serganti. Jam reikia padėti ir tą pagalbą teikia būtent motinos pienas, atnešdamas kūdikiui specifinius antikūnus, saugančius, kad mažylis nesusirgtų arba bent nesirgtų taip stipriai, kaip pati mama ar kiti ta liga užsikrėtusieji. O žindymą ligos metu nutraukus, atvirkščiai, pavojus kūdikiui susirgti padidėtų. Ir dar - kūdikis netektų motinos artumo teikiamo nuraminimo ir paties geriausio maisto. Kūdikio užkrėtimo galimybę dar labiau sumažinkite, užkirsdama kelią infekcijai plisti: plaukite rankas, nekosėkite ir nešnarpškite nosies arti vaiko.
Papildomi klausimai ir atsakymai
- Kaip skaičiuoti tarpus tarp maitinimų? Tarpus tarp žindymų įprasta skaičiuoti nuo vieno pradžios iki kito pabaigos. Pavyzdžiui, pradėjote maitinti 12 val. (t.y. žindymo pradžia) ir maitinote kokį pusvalandį, sekantį kartą kūdikis pasiprašė 14 val. Vadinasi nuo vieno žindymo iki kito praėjo 2 val.
- Ar pakinta pieno skonis turint aukštą temperatūrą? Mamos, turinčios aukštą temperatūrą (38-39 laipsnius), pastebėjo, kad mažylis ne taip noriai žinda, labai blaškosi, vis atsisėda ir dairosi. Tačiau kitos mamos, turėjusios virusą su vėmimu ir 39 laipsnių temperatūra, nepastebėjo jokių pokyčių, kad mažiau valgytų. Valgė kaip įprastai, kaip tik daugiau dar maitino, kad gautų kuo daugiau antikūnų ir neužsikrėstų ar persirgtų lengva forma.
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams
tags: #zindymas #ir #temperatura