Žindymas - tai natūralus procesas, turintis didelę naudą tiek kūdikiui, tiek mamai. Tačiau šis procesas ne visada būna lengvas ir malonus. Kartais tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama patiria stresą. Šiame straipsnyje aptarsime streso mažinimo aspektus žindymo metu, įskaitant žindymo nutraukimą, mastito prevenciją ir gydymą, streso įtaką nėštumui ir žindymui, bei patarimus, kaip sklandžiai ir be streso užbaigti žindymo etapą.
Žindymo Nutraukimas: Kada ir Kaip?
Vienas didžiausių iššūkių šeimoms - nuspręsti, kada vaikui tinkamas metas atsisveikinti su motinos pienu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti iki 24 mėnesių ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau iki 12 mėnesių amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro motinos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėnesių amžiaus).
Palaipsniui mažinant žindymų kiekį
Šis žindymo nutraukimo metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t.t. Visų pirma patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu. Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti motinos pieną. Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį.
Staigus žindymo nutraukimas
Staigus žindymo nutraukimas gali sukelti neigiamų pasekmių:
- Vaikas patiria didelę emocinę traumą.
- Patiriamas ne tik emocinis, bet ir fizinis stresas: vaiko virškinimo sistema turi greitai persitvarkyti, ypač jei pienas ilgą laiką sudarė pagrindinę jo raciono dalį.
- Galimos krūtų problemos: staiga nustojus žindyti užblokuojami pieno latakai, todėl gali prasidėti mastitas. Siekiant jo išvengti, tenka kurį laiką nusitraukti pieną.
- Jei mama staiga išvyksta iš namų, vienu metu vaikas netenka ne tik pieno, bet ir artumo, galimybės nurimti ir jaustis saugiai. Vaikas atstumiamas. Tačiau kaip tik su vaiku šiuo sudėtingu gyvenimo periodu reikėtų elgtis švelniai, nevengiant fizinio kontakto.
Patarimai, kaip palengvinti žindymo nutraukimą
- Kalbėkitės su vaiku, emociškai paruoškite vaiką žindymo nutraukimui.
- Nustatykite žindymo taisykles.
- Į procesą įtraukite tėtį, broliukus ir sesutes, kitus namiškius.
- Venkite situacijų, kai vaikas rodo dar didesnį norą žįsti krūtį.
- Sutrumpinkite žindymo laiką. Kiek įmanoma trumpinkite žindymo periodus.
- Nedėvėkite itin atvirų drabužių dieną, o nakčiai rinkitės uždaresnes krūtis dengiančias pižamas. Atviros krūtys - papildomas dirgiklis.
- Nusiteikite, kad procesas nebus itin malonus, tačiau tai natūralu ir neišvengiama. Svarbiausia - neskubėti ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui.
Mastito Prevencija ir Gydymas
Mastitas - tai krūties uždegimas, kuris dažniausiai vystosi dėl krūtų persipildymo ir pieno sąstovio. Jeigu naujagimis retai dedamas prie krūties, neteisingai apžioja spenelį, jeigu speneliai plokšti ar įtraukti, - jam sunku iščiulpti visą pieną, todėl dalis susitvenkusio pieno lieka pieno liaukos latakėliuose. Pieno sąstovio nelikvidavus, mastitas neišvengiamas.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Mastito simptomai
Jeigu moterį ima krėsti šaltis - tai pavojais signalas, kad kyla temperatūra, vystosi mastitas. Uždegimo vietoje krūtis parausta, pasidaro karšta ir skausminga, sukietėja.
Mastito prevencija
Svarbiausia mastito profilaktikos priemonė - tinkamas ir dažnas dėjimas kūdikio prie krūties. Svarbu, kad po maitinimo neliktų pieno, t.y. krūtis taptų minkšta. Jeigu ji kieta, pritvinkusi pieno ir po maitinimo, būtina likusį pieną nutraukti. Tačiau, jeigu krūtis paraudo, kyla temperatūra, ją masažuoti per vėlu, nes jau bus prasidėjusi infekcija. Taip pat siekiant išvengti mastito svarbu, kad moteris neperšaltų, nesušaltų krūtų.
Mastito gydymas
Svarbu žinoti, kad sergančioms mastitu moterims ne tik leidžiama, bet ir patariama maitinti savo kūdikius, ir tai nesukelia jiems jokios papildomos grėsmės. Visų pirma, todėl, kad esant mastitui pieno latakas būna užburkęs ir bakterijos pro jį nepatenka į kūdikio organizmą. Mastitas išgydomas vaistais, o operacija nėra tikslinga netgi esant pūlingam mastitui.
Streso Įtaka Nėštumui ir Žindymui
Stresas - daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimo palydovas. Ne išimtis - ir nėščiosios, kurios taip pat dažnai patiria stresą. Svarbu žinoti, kad stresas kenksmingas be išimties visiems žmonėms, o stiprus ir / ar užsitęsęs stresas nėštumo metu gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nulemti nėščiųjų hipertenziją ar širdies ligas, preeklampsiją. Dėl streso didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, tad kūdikis gali gimti neišnešiotas.
Streso priežastys nėštumo metu
- Nėštumo keliami nepatogumai.
- Hormonų pokyčiai.
- Nežinomybė dėl artėjančio gimdymo.
- Nežinomybė dėl karjeros.
Streso pasekmės nėštumo metu
- Nusilpęs imunitetas.
- Suintensyvėję tipiniai nėštumo negalavimai.
- Valgymo problemos.
- Padidėjęs kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija).
- Rizikingas elgesys, žalingi įpročiai.
- Kiek didesnė persileidimo rizika.
- Padidėjęs kortizolio kiekis kraujyje.
- Vaisiaus augimo ribojimai.
- Vaiko psichikos sveikatos problemos.
Kaip sumažinti stresą nėštumo metu
- Psichologinės pagalbos paieškos.
- Pasirūpinkite savo sveikata. Labai svarbu tinkamai maitintis, gerai išsimiegokite, daugiau judėkite.
- Sumažinkite nebūtinų veiklų kiekį, deleguokite jas kitiems žmonėms.
- Imkitės atpalaiduojančių praktikų.
- Lankykitės nėščiųjų pamokėlėse. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui.
- Iš anksto planuokite išėjimą motinystės atostogų.
- Institucijų, organizacijų pagalba.
- Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai.
Ar galiu žindyti, kai patiriu didelį stresą?
Mamos, tiek žindančios, tiek nežindančios, gali patirti įvairius sukrėtimus ir stresus. Kūdikiai į tokias mamų patirtis reaguoja. Tyrimai rodo, kad žindymas ir odos kontaktas ramina neišnešiotus kūdkius, masažas leidžia jiems greičiau priaugti svorio. Žindančios mamos yra atsparesnės psichosocialiniam stresui. Joms išsiskiria mažiau kortizolio socialinio streso situacijose. Žindančios mamos miega ilgiau ir geresnės kokybės miegu, nei nežindančios mamos. Ruošdamasi žindymui mama gali išbandyti keletą būdų, kaip atsipalaiduoti ir nurimti.
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Žindymas ir Miego Suderinamumas
Nuo čia prasideda pirmas kontaktas, pirmas priešpienio lašas. Taigi, pirmosios savaitės, mėnuo būna kiek kitoks miego prasme, lyginant su likusiu laikotarpiu. Nepaisant iškylančių sunkumų ar abejonių, noro pailsėti, naujagimį reikia glausti prie krūties ir žindyti ne rečiau kaip kas 2-3 valandas visą parą. Viskas, ko reikia - tai atliepti mažylio prašymą, suvokiant, kad tai ne kokia nors manipuliacija ar „ožiai”. Daug lengviau ir paprasčiau yra žindomą naujagimį, kūdikį migdyti šalia savęs, tuomet nereikės nei keltis iš lovos.
Ramus kūdikių miegas yra daug daugiau nei tik dienotvarkė ar graži lovytė. Labai didelę įtaką jam daro mamos būsena. Jei mama įsitempusi, susirūpinusi - kūdikiui sunku nurimti ir ramiai miegoti. Ramiai kūdikiai miega tada, kai šalia jaučia mamą, uodžia jos kvapą, jaučia širdies ritmą, šilumą ir jaučiasi saugūs, nes žino, kad į jo poreikius bus atliepta bet kada, kada to prireiks. Tai yra prieraišumas, kuris yra sveikas, nes taip kūdikis - per pirminį pasitikėjimą mama - vėliau įgauna pasitikėjimo ir išoriniu pasauliu.
Užmigimas prie krūties bežindant yra toks pat normalus ir fiziologinis procesas kaip ir pats žindymas. Neuromokslininkai sako, kad žindymas gerina miego kokybę dėl raminančio oksitocino poveikio. Tyrimai rodo, kad žindančios moterys miega daugiau. Kai susilauki vaikelio, nebeskaičiuoji išmiegotų valandų, nes tai beprasmiška, dažniausiai tik susinervini suprasdama, kad buvo vos 3-4-5 valandos. Ką dar galima daryti - kaip jau minėjau, naudotis visom progom dienos metu ir leisti sau „nulūžti”, kai jautiesi pavargusi, o mažylis užmigo.
Nujunkymas Be Streso: Patarimai Mamoms
Mamytėms skirtoje literatūroje didelė gausybė informacijos apie tai ko reikia sėkmingam žindymui, tačiau patarimų kaip sklandžiai ir be streso tiek mamai tiek mažyliui pabaigti nuostabųjį žindymo etapą labai mažai. Šiame straipsnelyje pateikiama keletas patarimų kaip padėti vaikučiui kuo lengviau atsisveikinti su mamos pienuku.
Apsisprendimas ir pasiruošimas
Pirmiausia prieš priimant sprendimą baigti žindyti, patarčiau visiškai atsiriboti nuo išorinių nuomonių. Taip pat prieš priimant sprendimą pradėti nujunkymą, reikėtų sau aiškiai atsakyti kodėl manote, kad tai reikėtų padaryti būtent dabar.
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams
Palaipsniui mažinant maitinimų skaičių
Šis straipsnelis orientuotas į nuosaikų ilgalaikį nujunkymą, kai maitinimų skaičius mažinamas palaipsniui. Būtent toks laipsniškas žindymo mažinimas man labiausiai siejasi su žindymo pabaiga be streso. Staigus žindymo nutraukimas gali būti labai negatyvi patirtis abiem: mamai pirmiausia fiziškai, dėl didelio diskomforto krūtinėje (nemaža tikimybė, kad gali prireikti hormoninių vaistų), vaikui psichologiškai, kuomet staiga eliminuojama jam tiek emociškai tiek fiziologiškai be galo svarbi rutinos dalis.
Pasirinkite vieną maitinimą, kuris jūsų nuomone mažiausiai yra reikalingas mažyliui. Lengviausia, paprastai, būna atsisakyti žindymų, aktyviuoju vaiko laiku. Taigi pirmiausia patarčiau, nuimti, žindymą, kuris yra arčiausiai pagrindinio dienos valgio - mėsiškos košytės valgymo. Paprastai labai lengva nuimti maitinimą einantį prieš kažkokią aktyvią, vaikučiui malonią veiklą, pvz. prieš ėjimą į lauką, žaidimus.
Ne mažiau svarbūs (o gal ir svarbiausi) faktoriai yra ir paties mažylio siunčiami signalai. Kartais mažieji patys parodo, kurio maitinimo jiems nebereikia, trumpai „patraukia“ krūtį ir eina tvarkyti kitų reikalų. tokiu atveju viskas labai paprasta, pastebėjus tokį signalą galima be vargo ir abejonių nuimti tą maitinimą.
Nuėmus pirmąjį maitinimą luktelėkite kol vaikutis jį „pamirš“ t.y. nebejaus ir neberodys dėl to jaučiamo diskomforto, nebebandys prašyti krūties. Per tą laiką prie naujos situacijos prisitaikys ir jūsų krūtys. Pirmomis dienomis greičiausiai jausis nedidelis diskomfortas ir tempimas, bet netrukus tai turėtų praeiti. Geriausia, jei pavyktų apsieiti be pienuko nutraukinėjimo, o jeigu visgi nutraukinėsite, reikėtų nutraukti tik tiek, kad nebejaustumėt diskomforto, jokiu būdu nebandykite ištraukti pienuko iki galo. Kiek mažyliui ir mamai reikės laiko „pamiršti“ nuimtą maitinimą sunku tiksliai pasakyti, tačiau optimalus laiko tarpas sakyčiau būtų 1-3 sav.
Miego ritualai ir tranzitiniai veiksmai
Sudėtingiau, jei žindymo ritualas susijęs su užmigimu ir miegojimu. Paprastai šie maitinimai nuimami paskiausiai. Pirmiausia kuo anksčiau pradėkite formuoti miego ritualus: veiksmų seką atliekamą kiekvieną kartą prieš einant miegoti. Kitas svarbus dalykas - ieškoti veiksmo, kuris vaikui kompensuotų krūties teikiamą komfortą ir nusiraminimą, tai gali būti glostymas, susikabinimas už rankyčių, kalbėjimas monotonišku balsu ir pan.
Bandant nuimti priešmieginius maitinimus labai svarbu stebėti ir kontroliuoti vaiko reakcija. Susiruoškite miegoti, atlikę visus įprastus ritualus, atlikite vaikučiui nusiraminimą teikiantį veiksmą ar jų derinį. Negaudamas krūties kaip yra įpratęs mažasis, žinoma, reikš nepasitenkinimą. Tikėtina, kad pirmiausia tai bus nesmarkus zirzimas, jo reikėtų neišsigąsti ir nuosekliai laikytis pozicijos neduoti krūties, tačiau jeigu zirzimas grasinasi pereiti (bet dar neperėjo) į rimtesnį verkimą, visgi siūlyčiau „keisti planą“ ir užsimigdyti su krūtimi.
Šio metodo esmė, kad negalima vaikui leisti įsiverkti. Jei vaikui įsiverkus duosite jam krūtį, maža galvytė iš karto suformuos sąsają „garsiai verksiu, gausiu ko noriu“.
Tėčio įtraukimas
Dar vienas būdas galintis padėti atsisakyti priešmieginio žimdymo yra tėčio ar kito vaikučiui artimo žmogaus įtraukimas. Šio būdo esmė labai paprasta - vaikas suruošiamas miegoti kaip įprasta, tačiau mama kurį laiką neateina, o vaikutis paliekamas „pasikuisti“ su tėčiu lyg ir laukiant mamos t.y. išlaikoma priešmieginė aplinka: vaikas lovoje susiruošęs miegoti, tačiau šviesa neužgesinta (idealu, jei šviesa būtų minimali), tėtis tyliai kalbina, glosto mažylį arba tiesiog būna šalia jo.
Naktiniai maitinimai
Na ką gi, priartėjome prie bene sunkiausio etapo - naktinių maitinimų atsisakymo. Dažniausiai vyresniame amžiuje naktinis žindymas labiau siejasi su ramybės ritualu nei su maistu ir tai, kaip jau kalbėjome, yra ne mažiau svarbi žindymo funkcija. Tam, kad kuo sklandžiau ir ramiau atsisveikintų su naktiniais užkandžiavimais vaikutis jau turėtų būti pripratęs dienos ir nakties miego užmigti be krūties, tokiu būdu jis jau bus priėmęs ir pamėgęs tranzitinius raminančius veiksmus, tad didelė tikimybė, kad jų užteks nusiraminimui ir naktinio pabudimo atveju.
Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad visi vaikučiai be galo skirtingi vienas su mamos pienuku atsisveikina labai greitai ir lengvai, kitam tai užtrunka ilgiau ir viskas vyksta sudėtingiau. Šiame straipsnelyje išdėstytos tik gairės, kurias žinodamos galite savarankiškai konstruoti savas atsisveikinimo su pieneliu schemas.
Pasaulio Žindymo Savaitė ir Darnaus Vystymosi Tikslai
Rugpjūčio 1-7 dienomis minimos Pasaulio žindymo savaitės metu atkreipiamas dėmesys į 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti gerovę ir kuriuos viso pasaulio vyriausybės įsipareigojo pasiekti iki 2030 metų. Šių metų Pasaulio žindymo savaitės tema - „Žindymas - darnaus vystymosi raktas“.
Žindymas yra tiek vaikų, tiek suaugusiųjų geros sveikatos pagrindas, taip pat jis naudingas motinoms. Nors pasaulinės žindymo rekomendacijos nekinta jau du dešimtmečius, tačiau išimtinai žindoma tik mažiau nei 40 proc. kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus. Žindyti norinčios motinos neretai susiduria su daugeliu kliūčių.
Žindymo įtaka darnaus vystymosi tikslams
- Skurdo mažinimas. Žindymas prisideda prie skurdo mažinimo, kadangi tai yra natūralus ir pigus būdas maitinti kūdikius ir vaikus.
- Tinkama mityba. Išimtinis žindymas pirmuosius 6 mėnesius ir tęsiamas žindymas 2 metus ir daugiau suteikia kūdikiui pakankamą visaverčių maistinių medžiagų ir energijos kiekį, ir gali padėti išvengti alkio, nepakankamos mitybos bei nutukimo vyresniame amžiuje.
- Gera sveikata ir savijauta. Žindymas žymiai pagerina kūdikių ir vaikų sveikatą, vystymąsi bei išgyvenamumą.
- Švarus vanduo ir sanitarinių sąlygų gerinimas. Žindant kūdikiui suteikiamas jo poreikius atitinkantis vandens kiekis net esant karštoms oro sąlygoms.
- Prieinama ir aplinką tausojanti energija. Žindymas lemia mažesnį energijos suvartojimą, palyginti su pieno mišinukų gamybos pramone.
- Klimato kaita.
Mažos Pieno Gamybos Priežastys ir Sprendimai
Šiame straipsnyje apie galimas, bet toli gražu ne visas, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis. Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti. Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio. Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą.
Jeigu buvo atliekamos krūtų sumažinimo operacijos, kurių metu pašalinta daug liaukinio audinio, perkeltas rudasis laukelis ir spenelis, pjūvis darytas aplink rudąjį laukelį ar skersai krūties audinius, ypač jei operacija daryta palyginti neseniai, gali būti sunku pagaminti pakankamą pieno kiekį kūdikiui išmaitinti.
Taip, krūtys gali būti nepakankamai išsivysčiusios, Tačiau vien iš pažiūrėjimo į krūtis nepasakyčiau, kad mama neturės pakankamai pieno, nes vien išvaizdos negana. Krūtys gali gaminti skirtingą pieno kiekį, viena gali gaminti daugiau, nei kita, o žinome, kad ir viena krtūimi galima išmaitinti kūdikį.
Daugiausiai keblumų kelia neplanuotas cezario pjūvis. Tyrimai rodo, kad po jo mamoms pienas gali atsirasti vėliau. Tačiau oda prie odos kontaktas su kūdikiu gali pakelti mamos oksitocino kiekį, palengvinti skausmą ir liūdesį dėl operacijos, o tuo pačiu ir palengvinti pieno tekėjimą.
Jeigu kraujavimui stabdyti buvo ilgą laiką naudoti oksitocino pakaitalai, jie gali turėti neigiamą poveikį pieno gamybai. Kadangi hipofizė išskiria prolaktiną, netekus daug kraujo ir sutrikus hipofizės veiklai pieno gamyba gali neprasidėti, nes neesant prolaktino kraujyje, pieną gaminančios ląstelės gali sunykti.
Epidūrinė nejautra, naudota gimdymo metu viena ar kartu su sintetiniu oksitocinu skatinant gimdymo veiklą, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindymo metu. Dėl to net ir priešpienį kūdikiui gali būti sunkiau ištraukti.
Placentos likučiai gimdoje gali neleisti prasidėti pieno gamybai, o mamai pasireikšti kaip tebesitęsiantis kraujavimas skaisčiai raudonomis išskyromis, kurios po 3 dienų nesikeičia į rusvas, o dar po 9 į blyškias su rusvu atspalviu.
Jeigu po gimdymo sutrinka skydliaukės veikla ir išskiriama per mažai skydliaukės hormonų, tai gali turėti pieno gamybą mažinantį poveikį. Kai mamos hemoglobinas yra mažesnis nei 100 g/l, mamos dažniau įvardija pieno trūkumo simptomus nei tos mamos, kurios turi aukštenį hemoglobiną.
Kai mišinys duodamas neesat būtino reikalo, kūdikis pasisotina nevalgydam… Su mamomis ir kūdikiais dirbantys sveikatos priežiūros specialistai sutinka, kad prasidėjęs nėštumu, paskui sekęs gimdymas yra tęsinys natūralaus proceso, kuris turėtų baigtis sėkmingu naujagimio žindymu.
Gimdymo Intervencijos ir Jų Poveikis Žindymui
Lietuvoje maitinimas mamos pienu vis dar yra aktyviai skatinamas ir laikomas sveikos kūdikystės pagrindu, tačiau žinotina, kad bet kokie įsikišimai gali tiesiogiai paveikti itin jautrų periodą po vaikelio gimimo. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias intervencijas, kurios gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos laktacijai ir žindymui.
Tyrimai rodo, kad kuo pozityvesnę gimdymo patirtį turėjo moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji inicijuos maitinimą krūtimi ir žindys ilgiau. Kai kūdikio gimimas siejamas su neigiama patirtimi, pasekmės gali būti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės - nuo pogimdyminės depresijos iki potrauminio streso.
Įvairių intervencijų taikymas gali pasireikšti kiekvienu iš trijų laikotarpių: tiek nėštumo, tiek gimdymo bei pogimdyminiu periodu. Dažniausiai medicininių priemonių naudojimas būna tiesiogiai susijęs su siekiu pagerinti mamos ar vaikelio sveikatos būklę arba sumažinti kilusią grėsmę gyvybei. Tačiau ir tokioms sudėtingoms aplinkybėms susiklosčius, laktacijos ir žindymo išsaugojimas turėtų būti siekiamybė.
Dažniausiai naudojamos intervencijos
Didžioji dauguma procedūrų yra atliekamos gimdymo metu. Tyrimai rodo, kad įsikišus ar sutrikdžius šį natūralų procesą, yra didelė tikimybė, jog bus poreikis panaudoti ir kitas intervencijas. Dažniausiai taikomos intervencijos yra šios:
- Gimdymo skatinimas ar sužadinimas
- Mechaninės intervencijos
- Epidūrinė nejautra
- Cezario pjūvio operacija
- Kitos ne gimdymo metu taikomos intervencijos
Gimdymo skatinimas ar sužadinimas
Lietuvoje gimdymo sužadinimas ir skatinimas sintetiniu oksitocinu ar kitais būdais yra dažna praktika. Taikomas siekiant sukelti būtinus procesus, sumažinti gimdymo trukmę, arba kai motinai ar vaisiui kyla realus pavojus. Tačiau žindymo inicijavimui ir laktacijai rutininis pitocino naudojimas, tikėtina, turės labiau neigiamą įtaką.
Mechaninės intervencijos
Mechaninės intervencijos: vakuuminė ekstrakcija ir replių naudojimas, intubacija ar mekonijaus siurbimas iš vaisiaus kvėpavimo takų - gali būti reikalingos sudėtingose gimdymo situacijose. Nors šios intervencijos būna gyvybiškai svarbios, jos taip pat gali turėti neigiamų pasekmių žindymo inicijavimui.
Epidurinė nejautra
Gimdymo metu yra dažnai naudojamas medikamentinis skausmo malšinimo būdas - epidurinė anestezija. Šie vaistai gali sumažinti gimdymo skausmą, dėl ko moteris būs ramesnė ir mažiau įsitempusi. Tačiau tyrimai rodo, kad epidurinė nejautra gali ištęsti gimdymo trukmę ir padidinti būtinybę imtis tolesnių intervencijų, pvz., Cezario operacijos; taip pat sumažinti naujagimio čiulpimo refleksą.
Cezario pjūvio operacija
Cezario pjūvio operacija (CPO) yra intervencija, dažnai atliekama dėl medicininių indikacijų, kai gimdyvei ir/ ar vaisiui iškyla realus pavojus. Šios chirurginės operacijos metu naujagimis gimsta per moters pilvo ir gimdos sienelėje atliktą pjūvį, taip sudarant sąlygas moteriai saugiai pagimdyti, o naujagimiui gimti ar išvengti gimdymo traumų. Cezario operacija gali būti gyvybių gelbėjimo priemonė, tačiau turi ir reikšmingą neigiamą poveikį laktacijai bei žindymui.
Kitos ne gimdymo metu taikomos intervencijos
Intervencijų taikymas nebūtinai gali būti siejamas su neigiamomis pasekmėmis. Pvz., po gimdymo laiku ir tikslingai panaudojus tam tikras priemones, galima prisidėti prie sėkmingos naujagimio žindymo pradžios.