Šlapimo spalva ir kvapas gali daug pasakyti apie kūdikio sveikatą. Tėvams svarbu žinoti, kokie pokyčiai turėtų kelti nerimą ir kada kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia turėtų būti normali naujagimio šlapimo spalva ir kvapas, kokie pokyčiai gali rodyti sveikatos problemas ir kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams.
Profilaktinis šlapimo tyrimas: ar būtinas?
Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė rekomenduoja profilaktiškai tirti vaikų šlapimą kartą per metus, ypač pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą.
Kodėl tai svarbu?
- Ankstyva infekcijų diagnostika: Šlapimo tyrimas gali padėti nustatyti šlapimo takų infekcijas, kurios kūdikiams gali būti sunkiai pastebimos.
- Inkstų problemų nustatymas: Tyrimas gali parodyti pakitimus inkstuose, atsiradusius po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas. Tai padeda išvengti glomerulonefrito.
- Diagnozės patikslinimas: Šlapimo tyrimas gali padėti gydytojui patikslinti diagnozę, kai neaiški susirgimo priežastis.
Kada reikėtų tirti šlapimą dažniau?
- Jei vaikas skundžiasi skausmu šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą, laiko kojytes suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu.
- Jei pakyla aukšta temperatūra.
- Praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas.
- Sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis.
Į ką atkreipti dėmesį šlapinantis?
Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Šlapinimosi dažnumas: Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus.
- Šlapimo srovė (ypač berniukams): Jei srovė trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų.
- Šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.
Sveiko vaiko šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas
- Spalva: Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos.
- Kvapas: Sveiko vaiko šviežias šlapimas neturi stipraus kvapo.
- Skaidrumas: Sveiko vaiko šviežias šlapimas skaidrus.
Šlapimo spalvos pokyčiai ir jų reikšmė
- Rožinė, rausva, raudona spalva: Gali būti hematurija (kraujas šlapime). Priežastys gali būti įvairios, todėl reikėtų kreiptis į vaikų nefrologą. Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų.
- Tamsiai ruda spalva (panašus į arbatą): Reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą.
- Bespalvis (kaip vanduo): Rodo blogą šlapimo koncentraciją. Jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Jei šlapimas bespalvis nuolatos, tai ženklas, kad inkstai galbūt nepajėgūs dirbti taip, kaip turėtų. Gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas.
- Balta (tarsi pienas) spalva: Rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme.
- Tamsus šlapimas (jei ligonis geria nepakankamai): Padidėja rizika inkstuose susiformuoti akmenims.
Šlapimo kvapo pokyčiai ir jų reikšmė
- Pakitęs kvapas (tarsi išmatų): Gali būti šlapimo takų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus.
- Acetono kvapas: Atsiranda, jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių.
Šlapimo skaidrumo pokyčiai ir jų reikšmė
- Drumzlinas šviežias šlapimas: Gali būti infekcinės ligos požymis.
Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti?
- Tinkamiausias: Rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės.
- Paruošimas: Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio.
- Kiekis: Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų.
- Pristatymas į laboratoriją: Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje. Jei nėra galimybės iš karto pristatyti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Kaip paimti šlapimą kūdikiui?
- Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, jei yra taisyklingai maitinamas, jei svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nebūtina.
- Šiandien galima įsigyti specialių maišelių, skirtų šlapimui surinkti, tačiau juos naudojant šlapimo tyrimas paprastai nėra labai tikslus. Maišelis yra klijuojamas ant varputės (berniukams) ar lytinio plyšio (mergaitėms), į jį šlapimas teka jau liesdamasis su išorine aplinka, kitais audiniais: apyvarpe ar tarpvietės sritimi. Dėl šios priežasties į šlapimą gali labai lengvai patekti bakterijų, gleivių, epitelio ląstelių ar leukocitų. Taip iškraipomi tyrimų rezultatai.
- Tikslesni tyrimo rezultatai būtų, jei kūdikis pasišlapina ne į maišelį, o tiesiai į sterilų indelį.
- Kūdikio lytiniai organai, prieš jam šlapinantis į maišelį ar indelį, turi būti švarūs, tačiau prausti dezinfekuojamųjų žolelių nuovirais nebūtina. Labai svarbu mažylį apiplauti po tekančio vandens srove, jokiu būdu ne sėdintį vonelėje ar kokiame kitame inde, nes tuomet ant jo lyties organų pateks vėl to paties suteršto vandens. Prausiant kūdikį, ypač mergaitę, labai svarbu kryptis. Tai daryti reikėtų nuo gaktos išangės link. Antraip į lytinį plyšį labai lengvai gali „nukeliauti” įvairių bakterijų. Mergaitėms galima labai atsargiai praskėsti ir apiplauti didžiųjų lytinių lūpų tarpą, kad tarp jų nebūtų išskyrų. Berniukams - plaunant atitraukti apyvarpę.
- Toks per vatą perfiltruotas šlapimas absoliučiai nieko vertas.
Inkstų ir šlapimo sistemos organų ligos: ar linkusios kartotis?
Deja, taip. Šias ligas, pavyzdžiui, šlapimo organų infekcijas, nėra labai sudėtinga išgydyti, didesnis iššūkis - pasiekti, kad uždegimai nesikartotų. Ir nereikėtų tikėtis, kad tas ligas mažylis išaugs. Pavojingesnės įgimtos ar genetiškai nulemtos inkstų ar šlapimo organų ligos, nes jos vystosi ir gali surandėti inkstai. Paprastos šlapimo organų sistemos infekcinės ligos nėra nei labai pavojingos ar keliančios didelę grėsmę vaikams. Jas tiesiog reikia nustatyti ir laiku pradėti gydyti, kaip ir visas kitas vaikų ligas. Nustačius sukėlėją, jeigu nėra įgimtų šlapimo organų bėdų jos yra lengvai išgydomos ir dažniausiai nepalieka jokių padarinių.
Šlapimo pūslės treniravimas
Patartina daug važinėtis dviračiu, stiprinti pilvo presą, tarpvietės raumenis. Jei vaikas dieną nelaiko šlapimo, t. y. kartais palašina į kelnytes, lyg nespėja, reikėtų pamokyti šlapintis su pertraukomis: pradėjus kelioms sekundėms sulaikyti šlapimą, paskui tęsti procesą vėl.
Taip pat skaitykite: Kulinariniai nuotykiai su Žaliu Kiaušiniu
Šlapimo tyrimo atsakymas: ką reiškia rodikliai?
Analizuodamas šlapimo tyrimo atsakymą, gydytojas paprastai dėmesį kreipia į šiuos dalykus:
- Baltymai: Jų visai neturėtų būti.
- Gliukozė: Jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai.
- Nitritinė reakcija: Ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją.
- Eritrocitai: Priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai.
- Leukocitai: Įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug.
Kiti svarbūs aspektai
- Naujagimio šlapinimasis: Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą.
- Šlapių sauskelnių kiekis: Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas.
- Šlapimo rūgšties kristalai: Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).
- Pseudomėnesinės: Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų.
- Dehidratacija: Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė.
Taip pat skaitykite: Megztuko mezgimo idėjos vaikams
Taip pat skaitykite: Maistinė žalio kiaušinio vertė
tags: #zalias #naujagimio #slapimas