Beveik penktadalis vaikų pasižymi itin dideliu jautrumu. Šie vaikai jaučia stipriau, išgyvena viską intensyviau ir mato giliau. Nors tai gali būti dovana, itin didelis jautrumas dažnai tampa iššūkiu tiek pačiam vaikui, tiek jį supančiai aplinkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologės Elaine N. Aron knygą "Itin jautrus vaikas: kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia", aptarsime, ką reiškia būti itin jautriu vaiku, ir pateiksime praktinių patarimų tėvams, auginantiems tokius vaikus.
Kas yra itin jautrus vaikas?
Itin didelis jautrumas būdingas 15-20 proc. vaikų. Jie pastebi menkiausius maisto skonio ar temperatūros pasikeitimus, krūpčioja nuo triukšmo ir ima verkti, vos į akis tvyksteli ryški šviesa. Juos lengva įskaudinti, jie dažniau nerimauja, ilgiau pasvarsto prieš veikdami, skaudžiai išgyvena dėl neteisybės, žiaurumo ir neatsakingumo. Įgimtą nervų sistemos jautrumą, dėl kurio žmogus būna labai dėmesingas tiek fiziniams, tiek psichologiniams aplinkos aspektams ir jų pokyčiams, paveldi apie 15 proc. žmonių.
Yra knygų, kurias skaityti taip nejauku ir keista, kad tiesiog negali paleisti jų iš rankų. Būtent tokie man pasirodė romanai „Vakaro nejauka“ ir „Jautrus žmogus“. Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. „Vakaro nejauka“ - debiutinis Marieke Lucas Rijneveld romanas, išsyk sulaukęs skaitytojų dėmesio ir kritikų pripažinimo. Jis pasakoja apie reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimą, gyvenančią atokiame kaime uždaroje bendruomenėje ir auginančią tris vaikus. Netvirtus, pragmatiškumu labiau nei švelnumu grįstus šeimos santykius iškreipia netikėta vyresnėlio mirtis. Po jos kiekvienas šeimos narys savaip išgyvena gedulą: suaugusieji - toldami nuo vaikų, o vaikai - užsisklęsdami paranojos, baimės ir smurto persmelktame pasaulyje. Romano pasaulį skaitytojas mato vienos iš šeimos dukterų akimis. Jautrus vaikas mėgina susigaudyti staiga į šukes pažirusioje šeimoje ir ieško sprendimo ar atspirties. Iš arti susidūrusi su neteisybe ir blogiu, kurie tikrovėje atrodo visai kitaip nei Biblijoje, mergaitė pajunta turinti išmokti kitaip vertinti tikrovę. Pasakotoja negaili pačių bjauriausių eksperimentų su savimi ir kitais aprašymų, tad kūrinys įgauna šiek tiek perversiškų atspalvių. „Vakaro nejauka“ šiuolaikinės literatūros kontekste išsiskiria ir tuo, kad čia justi stilistinis užmojis, ko, man regis, dažnai pritrūksta naujausiai literatūrai. Žinoma, Marieke Lucas kuriamas pasaulis atgrasus, šiurpokas, pilnas labai neestetiškų ir neetiškų detalių, tačiau būtent šis nuolat skaitytoją lydintis pasišlykštėjimas ir yra unikalios skaitymo patirties dalis, savito braižo liudytojas. Tiesa, nereikėtų manyti, kad būtent groteskas ar makabriškumas yra „Vakaro nejaukos“ esmė. Mano akimis, stipriausi čia du dalykai - subtilus rašytojos gebėjimas išbalansuoti ant tikėtinumo ribos, sukeistinant kūrinį pakankamai, kad jis taptų paveikus, bet ne tiek, kad virstų dar viena gana kanoniška distopija. Jáchym Topol. „Jautrus žmogus“. Užsiminus apie jautrumą knygose būtų beveik nepadoru nepaminėti čekų prozos grando Jáchymo Topolio romano „Jautrus žmogus“ (išleido „Aukso žuvys“, vertė Vaida Braškytė-Nemečkova). Pradėjus skaityti „Jautrų žmogų“ mane labiausiai nustebino tai, koks dinamiškas šis kūrinys. Pripažįstu ėmusi knygą į rankas su išankstinėmis lūkesčiais - tikėjausi trapaus, ažūriško pasakojimo, minimalistinio stiliaus ir nostalgiškų atsidūsėjimų. Topolio romane visko daug, viskas nepaliauja vykti - čia ir gaujiniai, ir trobelės ant vandens, ir nukriošę senoliai, ir karnavališkos linksmybės, ir lengvas alkoholizmas, ir viešnamis, ir tankas, ir vaikiška (o ir ne vien vaikiška) vienatvė. Keisti, komiški, grubūs, netašyti ar, priešingai, pernelyg pseudointelektualūs, o drauge - visi savaip marginalūs, Topolio personažai kiekvienas savaip įkūnija jautrumą. Visoje šioje kaleidoskopinėje tankmėje itin ryški ir politinė linija. Topolis ne tik nuspalvina „Jautrų žmogų“ epochos ženklais (manau, neaiškių treninguotų aplink automobilius besitrinančių tipelių archetipas bus puikiai atpažįstamas ir lietuviams skaitytojams), bet ir gausiai praturtina politinėmis aktualijomis su visais politikų vardais ir pavardėmis - ryškiausiai, ko gero, suspindi Putinas. Veikiausiai kyla klausimas, kas suklijuoja šį karnavališką pasakojimą į nedalomą vienį. „Jautraus žmogaus“ centre - šeima, aktorius tėvas su dviem mažais sūnumis, ieškantis… Turbūt to, ką būtų galima pavadinti sava vieta, ir tų paieškų metu susiduriantis su keisčiausiomis situacijomis. Tiesa, berniukas turi vieną ypatybę - nekalba, tad tampa tyliu stebėtoju, savotišku šešėliu, sekančiu visą „Jautraus žmogaus“ veiksmo laviną. Įdomu tai, kad, visai kaip „Vakaro nejaukoje“, būtent tas atipiškai besielgiantis vaikas stipriausiai sužaidžia skaitytojo emocijomis - matyt, kultūriškai esame taip pratę prie angeliškų vaikiukų, kad kaskart, susidūrę su kitoniškumu, jaučiamės gerokai stumtelėti iš komforto zonos.
Itin jautraus vaiko elgesio ypatumai
Itin jautrūs vaikai dažnai susiduria su sunkumais adaptuodamiesi mokykloje. Besijausdami nesaugūs, jie gali vengti eiti į klasę, nereaguoti į mokytojo prašymus, atsisakyti dalyvauti komandiniuose užsiėmimuose ar bet kokioje veikloje, slėptis. Jei jautriam vaikui nepavyksta užmegzti saugaus ryšio su suaugusiuoju (mokytoju), jo elgesys gali tapti destruktyvus arba jis gali imti siekti būti tobulas, kad patiktų ir įtiktų kitiems.
Tačiau svarbu suprasti, kad tinkamoje aplinkoje ir jausdami rūpestį, šie vaikai gali pranokti patys save, ne tik akademiniais gebėjimais. Jie bus nepaprastai empatiški, sąžiningi, sumanūs, matys daugiau, ieškos prasmės ir kai jau mylės, tai mylės visa širdimi.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Knygos "Itin jautrus vaikas" apžvalga
Knygos autorė, psichologė tyrėja ir klinikinės psichologijos specialistė Elaine N. Aron, pati yra itin jautrus asmuo ir tokio asmens motina. Nuo to laiko, kai pradėjo tyrinėti itin didelį jautrumą, ji apklausė tūkstančius jautrių suaugusiųjų, tėvų bei vaikų.
Knygoje "Itin jautrus vaikas: kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia" E. Aron remiasi savo ilgamete patirtimi psichiatrijos srityje ir tyrinėjimais apie vaikų temperamentą. Ji pasakoja, kokie jautrūs, subtilūs, mąslūs ir pažeidžiami gali būti vaikai. Autorė aiškiai apibūdina įgimtą perdėtą jautrumą ir atskleidžia, kaip šis bruožas veikia žmonių gyvenimus.
Knyga yra puikus vadovas tėvams ar globėjams, auginantiems itin jautrius vaikus. Joje rasite naudingų testų, kurie padės geriau pažinti savo vaikus, taip pat mokslinių tyrimų, padėsiančių suprasti, kas yra tas itin didelis jautrumas, ir praktinių patarimų.
Knygos struktūra ir pagrindinės temos
Autorė atskiruose skyriuose aptaria skirtingų amžiaus grupių bruožus - nuo naujagimių iki paauglių. Knygoje nagrinėjamos šios temos:
- Iššūkiai, laukiantys tėvų, auginančių itin jautrų vaiką.
- Keturios svarbiausios taisyklės tėvams.
- Kaip nuraminti itin jautrius vaikus.
- Kaip padėti itin jautriems vaikams išgyventi nejautriame pasaulyje.
- Kaip padėti vaikui mėgautis mokyklos ir draugysčių patirtimis.
Knygos atsiliepimai
- "E. Aron siūlo naudingus patarimus, kurie tiks ir itin jautriems ir nejautriems tėvams, besirūpinantiems savo vaiko vystymusi nuo kūdikystės iki paauglystės." - Publishers Weekly
- "Knyga padės kuriant geresnius santykius su savimi ir savo vaikais, išmokys džiaugtis tomis savybėmis, kurias gauname kaip likimo iššūkį ir dovaną." - VšĮ Psichologinių konsultacijų centras, psichoterapeutė Ivona Staškevičienė ir dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė
Praktiniai patarimai tėvams, auginantiems itin jautrius vaikus
Labai nedaug tėvų ir mokytojų supranta kitokio vaikų elgesio kilmę ir, deja, dažnai itin jautrūs vaikai sulaukia netinkamo, net labai neigiamo vertinimo, o kartais netgi diagnozių. Dažnai itin jautriems vaikams visai neteisingai nustatomi dėmesio sutrikimai. Vis dėlto tinkamai auginami jautrūs vaikai į tokius sutrikimus yra linkę ne daugiau nei kiti, jie gali augti laimingi, sveiki ir puikiai prisitaikyti prie aplinkos.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje
Štai keletas patarimų, kaip padėti savo itin jautriam vaikui:
- Priimkite savo vaiką tokį, koks jis yra. Supraskite, kad jautrumas yra įgimtas bruožas, o ne trūkumas.
- Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką. Itin jautrūs vaikai klesti, kai jaučiasi saugūs ir mylimi.
- Būkite kantrūs ir supratingi. Itin jautriems vaikams gali prireikti daugiau laiko prisitaikyti prie naujų situacijų.
- Mokykite savo vaiką įveikos mechanizmų. Padėkite jam išmokti, kaip susidoroti su stipriomis emocijomis ir stresu.
- Bendradarbiaukite su mokykla. Įsitikinkite, kad mokytojai supranta jūsų vaiko jautrumą ir žino, kaip jam padėti.
- Skatinkite savo vaiko stipriąsias puses. Itin jautrūs vaikai dažnai pasižymi kūrybingumu, empatija ir intelektu.
- Rūpinkitės savimi. Auginti itin jautrų vaiką gali būti iššūkis, todėl svarbu pasirūpinti savo fizine ir emocine gerove.
Jautrumas ir mokykla
Jautrių vaikų adaptacija mokykloje gali trukti ilgiau nei kitų. Besijausdami nesaugūs, šie vaikai gali neiti į klasę, nereaguoti į mokytojo prašymus, atsisakyti dalyvauti komandiniuose užsiėmimuose ar apskritai bet kokioje veikloje, slėptis. O jei jautriam vaikui nepavyksta užmegzti saugaus ryšio su suaugusiuoju (mokytoju), jo elgesys gali tapti destruktyvus arba atvirkščiai - jis gali imti siekti būti tobulas, kad patiktų ir įtiktų kitiems. Štai todėl labai svarbu tinkamai elgtis su jautriais vaikais.
Taip pat skaitykite: Spenelių jautrumas nėštumo metu: ką daryti?