Vytautas Šerėnas buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūroje, sugebėjusi sujungti ekonomikos mokslus ir aštrų humoro jausmą. Jis paliko ryškų pėdsaką televizijoje, politinėje satyroje ir visuomeniniame gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, nuo gimimo Ignalinos rajone iki netikėtos mirties.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Vytautas Šerėnas gimė 1959 m. spalio 10 d. Antagavės kaime, Ignalinos rajone. Ignalinoje, nuo kurios jo gimtasis Antagavės kaimas - vos už kelių kilometrų, V.Šerėną pažinojo, gerbė ir juo didžiavosi visi vietos žmonės. 1975 m. baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus politechnikumą ir įgijo ryšininko specialybę. Po studijų, 1979 m., pradėjo dirbti Ignalinos tarpmiestinėje telefonų stotyje. Vėliau tarnavo sovietinės armijos statybos daliniuose suvirintoju Maskvos srityje.
1982 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir studijavo Pramonės ekonomikos fakultete, kuriame įgijo darbo ekonomikos specialybę. Studijų metais aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, du kartus vadovavo studentų statybų būriams Jakutijoje (1986 m.) ir Vokietijoje (1989 m.).
1988-1993 m. V. Šerėnas studijavo aspirantūroje ir apgynė mokslų daktaro disertaciją, kurios tema buvo „Žmogiškasis kapitalas: formavimasis ir ekonominė reikšmė“.
Karjeros Pradžia ir Darbas Valstybinėje Tarnyboje
1993-1995 m. V. Šerėnas dirbo Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiuoju specialistu.
Taip pat skaitykite: Bako biografija ir politinė veikla
Televizinė Karjera: „Dviračio Žinios“ ir Populiarumas
1993 m. Vytautas Šerėnas pradėjo vesti televizijos laidą „Dviračio žinios“. 1993-2019 m. Ši laida greitai išpopuliarėjo dėl savo aštraus humoro ir politinės satyros. Ši laida tapo kultiniu reiškiniu Lietuvos televizijoje, o V. Šerėnas tapo vienu žinomiausių ir mėgstamiausių žmonių šalyje.
1995 m. V. Šerėnas gavo koncerno „Volkswagen“ stipendiją tęsti ekonomikos mokslus Vokietijoje, tačiau pasirinko darbą televizijoje. Tai buvo svarbus sprendimas, kuris nulėmė jo tolesnę karjerą ir įtaką Lietuvos visuomenei.
„Dviračio šou“ sukūrė daugybę humoristinių personažų, iš kurių žymiausi yra „Bratkos: Ūsas ir Barzdonas“. Šie personažai tapo neatsiejama laidos dalimi ir prisidėjo prie jos populiarumo. Ekonomikos mokslų daktaras V. Šerėnas vaidino legendinius Ūsą ir Barzdoną Bratkus, ultrapatriotą Patrijoną Bugailiškį-Prūdą ir buvo tapęs vienu populiariausių Lietuvos žmonių. „Dviračio šou“ komanda ne tik daugelį metų dirbo kartu, bet ir keliavo po užsienio šalis, rengdavo bendrus vakarėlius, bendravo šeimomis.
Kaip pasakoja su V.Šerėnu bendravę vietiniai ir kiti ignaliniečiai, jo gimtajame Antagavės kaime gyveno humoro nestokojantys žmonės, išpažinę sodrų gyvenimo būdą, mėgę ir brakonieriauti, ir savo pagamintos naminukės išlenkti. Tad kurdamas Bratkas V. Šerėnas ir siužetų, ir humoro neabejotinai sėmėsi iš gimtojo kaimo. Kurdamas šiuos personažus televizijoje, V.Šerėnas išgarsino ignaliniečių tarmę ir savo gimtojo krašto žmonių humorą.
Politinė Veikla ir Kandidatavimas į Prezidentus
2002 m. Vytautas Šerėnas dalyvavo prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas ir užėmė 4 vietą, surinkęs beveik 8 proc. balsų. Nors rinkimų nelaimėjo, jo dalyvavimas parodė jo populiarumą ir įtaką visuomenėje. Jis aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, nevengdamas kritikuoti valdžios ir atkreipti dėmesį į socialines problemas. Vytautas Šerėnas nevengė kritikuoti valdžios ir atkreipti dėmesį į socialines problemas, išreikšdamas savo pilietinę poziciją ir rūpestį dėl šalies ateities.
Taip pat skaitykite: Apie Vytautą Mackonį plačiau
Netikėta Mirtis ir Palikimas
2019 m. gegužės 10 d. lyg perkūnas iš giedro dangaus smogė žinia, kad anapilin iškeliavo V.Šerėnas. Buvo teigiama, kad vyras mirė Labanoro sodyboje, ten jam sustojo širdis. Žinią apie V.Šerėno mirtį penktadienio vakarą pranešė jo bendražygis Haroldas Mackevičius. Kitas 15min šaltinis patvirtino, kad Vytautas tą vakarą nusprendė bėgti krosą, norėjo pasportuoti. Jis buvo visiškai sveikas žmogus, tačiau prabėgęs 8 kilometrus, pasijuto blogai. Humoristas planavo važiuoti į kelionę, todėl jai ruošėsi, bandė fiziškai sustiprėti. Kaip teigė šaltinis, mirusį V.Šerėną rado žmona. Grįžęs po sporto, jis pasakė, kad blogai jaučiasi, tačiau į ligoninę važiuoti atsisakė, nuėjo išsimaudyti po dušu. Žmona, palikusi vyrą su vienais rūbais, rado jį apsirengusį kitais.
Vytautas Šerėnas, gimęs 1959 m. spalio 10 d. Antagavėje, Ignalinos rajone, mirė 2019 m. gegužės 10 d. Tai buvo žmogus, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir politikoje.
V.Šerėną ignaliniečiams kasdien primins ir jam skirta skulptūra. 2019 m. tais pačiais metais ignalinietis skulptorius Jonas Grunda nutarė Ignalinoje pastatyti mokyklos laikų draugui paminklą. Tačiau iki galo savo sumanymo įgyvendinti nesuspėjo - palaužtas sunkios ligos, iškeliavo anapilin 2024 m. vasario 16-ąją. J.Grundos skulptūrą kurti baigė iš Ignalinos kilusi ir čia gyvenanti skulptorė Jolanta Raupelytė-Balkevičienė.
Iš pradžių paramą skulptūrai sukurti ir pastatyti mieste žadėjusi Ignalinos savivaldybė po kurio laiko tokių minčių ėmė vengti. Todėl J.Grunda liūdnai juokavo: „Įsidėsiu skulptūros maketą į priekabą, nuvešiu į turgų, gal kas ją nupirks. Gal kiti rajonai norės savo teritorijoje pasistatyti. Arba pastatysiu savo kieme. O už jos lankymą imsiu po penkis eurus“. Sužinoję apie J.Grundos idėją įamžinti V.Šerėno Bratkų personažus ir sykiu patį humoristą, Gėlių gatvėje gyvenantys ignaliniečiai, tarp kurių yra nemažai dailininkų, ėmė skulptorių atkalbinėti, kad šis niekam neparduotų Bratkų.
„Kai Jono sveikata smarkiai pablogėjo, pasisiūliau padėti baigti skulptūrą. Jis man tik pirštu parodydavo, kur ir ką padaryti, pataisyti. 2024 m. pavasarį, jau Jonui išėjus, skulptūrą atidaviau liejikams Nemenčinėje. Aš ten dirbau ir kaip parankinis mūrininkas, ir kaip valytoja. Po įvairių technologinių nesklandumų bei klaidų, skulptūra iš betono neseniai buvo pagaliau baigta“, - pasakojo J.Raupelytė-Balkevičienė.
Taip pat skaitykite: Šerėno kelias į satyrą
Ji taip pat dalyvavo steigiant Gavaičio pakrantės (Gėlių gatvėje) gyventojų bendriją, kuri rūpinosi lėšų skulptūrai rinkimu. Tam prireikė 33 tūkst. eurų. Ignalinos savivaldybė skyrė apie 7 tūkst. eurų, o likusią sumą - skulptūros idėjai pritarę V.Šerėno gerbėjai ir draugai. Daugiausia pinigų paaukojo kadaise Ignalinoje gydytoju dirbęs europarlamentaras Vytenis Andriukaitis su šeima.
J.Grunda buvo sumanęs draugui skulptūrą pastatyti Ignalinos traukinių stotyje, kad išvykstantys ir atvykstantys į miestą žmonės galėtų pasisveikinti ar atsisveikinti su V.Šerėno Bratkomis. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“, kuriems priklauso stotis, tam kategoriškai nepritarė. Esą strateginių objektų teritorijoje jokių skulptūrų negali būti. Vietos teko ieškoti miesto centre. Viename skverelyje, kur buvo į fontanėlį panašus objektas, nuspręsta pastatyti Bratkas.
Bratkų skulptūra - maždaug pustrečio metro aukščio. J.Grunda sukūrė gana grubių formų dviejų nuolat besiginčijančių ir šmaikštaujančių Bratkų kompoziciją. Jis norėjo, kad skulptūra matytųsi iš tolo. J.Grunda yra pasakojęs, kad įgyvendinant skulptūros idėją jam neprireikė V.Šerėno arba jo Bratkų nuotraukų bei vaizdo įrašų. Išlikusios draugystės su humoristu emocijos bei prisiminimai buvę tokie gyvi ir stiprūs, kad tai ir diktavo menininkui, kokia turėtų būti skulptūra. Svarbiausia J.Grundai buvo „pagauti“ Bratkų charakterį, emociją. Dar tik kai buvo nulipdytas skulptūros maketas, menininkas džiaugėsi perteikęs juo savo sumanymą.
„Man Vytautas buvo gyvybės pavyzdys. Jo vaidyba buvo labai gyva. O mano skulptūros linijos aštrios, nes Vytautas buvo aštraus, neeilinio proto žmogus."
Ekonomikos mokslų daktaras, televizijos laidų vedėjas, humoristas ir politinės satyros meistras - Vytautas Šerėnas buvo daugiabriaunė asmenybė, kurios kūryba ir veikla įsiminė daugybei žmonių. Vytautas Šerėnas paliko didelį palikimą Lietuvos kultūrai ir televizijai. Jo sukurtos laidos ir personažai įsiminė daugybei žmonių, o jo politinė satyra ir pilietinė pozicija įkvėpė diskusijas ir paskatino visuomenės aktyvumą. Vytautas Šerėnas buvo talentingas ir charizmatiškas žmogus, kurio kūryba ir veikla ilgai išliks atmintyje.
Asmeninis Gyvenimas ir Pomėgiai
Vytautas Šerėnas mėgo leisti laiką gamtoje, ypač savo sodyboje Labanoro girioje. Jis domėjosi sportu ir stengėsi palaikyti gerą fizinę formą.
Darius Balčiūnas: Kolega ir Bendražygis
Darius Balčiūnas, gimęs 1970 m. rugpjūčio 27 d. Šiauliuose, yra verslininkas, televizijos laidų kūrėjas ir Vytauto Šerėno kolega bei bendražygis. Darius su pagarba kalba apie talentingą žmogų, kurio idėjomis žavisi iki šių dienų.
Darius Balčiūnas yra įkūręs reklamos agentūrą „Pramuštgalvis“, koncertinę įmonę „Balheidas“, viešąją įstaigą „Idėjų turgus“, įmonę „Geras prekybos partneris“ ir užima „Šiaulių arenos“ direktoriaus postą. Jis taip pat kūrė televizijos laidas ir projektus, dirbo reklamos skyriaus vadovu, garsino animacinius filmus ir vaidino „Dviračio žiniose“.
Dariaus Balčiūno sėkmės paslaptis paprasta - tai darbas, darbas, darbas ir didelis noras dirbti bei užsidirbti.