Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi būti itin atsargi dėl savo sveikatos ir gerovės. Daugelis moterų nėštumo metu ieško būdų, kaip atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Vienas iš populiarių būdų yra vonios su druska. Tačiau ar vonios druska yra saugi nėštumo metu? Kokią naudą ir riziką ji gali sukelti?
Vonios druskos nauda nėštumo metu
Šilta kvapni vonia yra kiekvienai nėščiajai pasiekiama prabanga. Keturių vaikų mama, Australijoje gyvenanti dula Julie Bell nėščiosioms sukūrė savitą, specialų žolelių ir žiedlapių mišinį, kurį siūlo naudoti gulint vonioje ar darant pėdų voneles. Anot jos, tokia vonia veikia raminančiai, atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir skaudančią nugarą.
Taip pat gydomąsias vonias patartina atlikti pagimdžiusiai moteriai, kad kūno atsistatymo procesai truktų trumpiau. Integralios medicinos atstovė, gydytoja akušerė Aviva Romm savo pacientėms daugiau nei 30 metų rekomenduoja šią natūralią, bet labai veiksmingą procedūrą. Pasak medikės, yra daug žolelių, kurios padeda nuraminti jautrius tarpvietės audinius, gydo plyšimus ir epiziotomijas (tarpvietės įkirpimą), sumažina uždegimą ar hemorojų po natūralaus gimdymo.
Įrodyta, kad jūros druska naudinga odai, plaukams ir nagams. Galite naudoti kaip veido kaukę arba tepti lokaliai, kad pagerintumėte odą. Yra daug įvairių odos priežiūros produktų, kurių veiklioji medžiaga yra Negyvosios jūros druska. Šie produktai padeda išlaikyti drėgmę, kad sudrėkintų odą ir laikui bėgant išvengtų drėgmės praradimo. Jie taip pat turi drėkinančių savybių, kurios pagerina jūsų odos elastingumą ir tekstūrą, tuo pačiu sumažindamos paraudimą ir sudirginimą.
Negyvosios jūros mineralai šimtmečius buvo naudojami odos ligoms gydyti, o pastaruoju metu - kovojant su senėjimo požymiais. Šie mineralai ne tik padeda apsaugoti ir pamaitinti odą, bet taip pat gali padėti skatinti kolageno gamybą, o tai padeda sumažinti raukšles ir smulkias linijas. Negyvosios jūros mineraluose gausu antioksidantų, kurie gali padėti sumažinti smulkių linijų ir raukšlių atsiradimą. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus odoje, kurie gali pažeisti odos ląsteles ir prisidėti prie priešlaikinio senėjimo.
Taip pat skaitykite: Rizika nėštumo metu deginantis saulėje
Žolelių mišiniai vonioms po gimdymo
Aviva Romm siūlo du vonių mišinių variantus - atpalaiduojantį ir gydantį.
Atpalaiduojantis mišinys:
- 30 g džiovintų taukės lapų
- 30 g medetkų žiedų
- 30 g levandų žiedų
- 15 g džiovintų meškauogės lapų
- 15 g hamamelio žiedų
- 15 g džiovintų šalavijų lapų
- pusės puodelio jūros druskosĮ beveik užvirusį vandenį (2 litrus) reikia įdėti didelę saują žolių mišinio (išskyrus druską) ir pusvalandį palaikyti uždengus. Tuomet išmaišyti, nukošti ir supilti į vonią kartu su druska.
Gydantis mišinys:
- 30 g džiovintų taukės lapų
- 30 g kraujažolės žiedų
- 15 g miros miltelių
- 30 g džiovintų rozmarinų lapų
- 6 skiltelių šviežio česnako
- pusės puodelio jūros druskosPirmiausia reikia nulupti česnakus ir sutrinti trintuvu su puodeliu vandens iki vientisos masės, nukošti. Beveik užvirinti 2 litrus vandens ir, išjungus ugnį, įdėti didelę saują žolelių mišinio. Palaikyti uždengus pusvalandį. Nukošus įmaišyti česnakų tyrę ir kartu su druska supilti į vonią. Kompresui šį mišinį galima naudoti nededant česnako.
Vonios druskos rizika nėštumo metu
Ne veltui gydytojai dažnai besilaukiančioms nerekomenduoja gulėti vonioje, nes dėl per didelio karščio gali sutrikti kraujo apytaka gimdoje. Nuo ilgo gulėjimo karštoje vonioje gali kilti makšties infekcija.
Svarbiausios taisyklės
Kokia bebūtų vonių nauda, nėščios moterys turi jomis mėgautis paisydamos taisyklių.
Taip pat skaitykite: Kaip maudyti naujagimį
- Pasiruoškite: paprašykite, kad jums kas nors padėtų įlipti į vonią ir išlipti iš jos, kad nepaslystumėte. Pasidėkite visus jums reikalingus daiktus šalia - rankšluostį, šlepetes, aliejų ir kita, kad nereikėtų be reikalo blaškytis.
- Temperatūra: Įsitikinkite, kad vanduo yra ne šiltesnis nei 36,6 laipsnių temperatūros.
Druskos vonios: nauda ir rizika sąnariams (ne tik nėštumo metu)
Sąnarių skausmas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės griebiasi naminių priemonių. Kai tabletės ar tepalai nebeveikia taip greitai, vis dažniau pasirenkamos druskos vonios, kurios žada palengvėjimą natūraliai. Tokios vonios naudojamos tiek reabilitacijoje po traumų, tiek kasdieninei profilaktikai, ypač vyresniame amžiuje. Tačiau ar tikrai druskos kristalai ir šiltas vanduo gali sumažinti sąnarių skausmą, ar tai tiesiog laikinas efektas?
Kaip veikia druskos vonia?
Druskos vonia nėra tik maloni procedūra - ji turi ir fiziologinį poveikį organizmui. Kai panardiname kūną į šiltą druskos vandenį, šiluma plečia kraujagysles, o mineralai, esantys druskoje, padeda pagerinti kraujo apytaką, sumažinti raumenų įtampą ir skysčių kaupimąsi sąnariuose. Tai sukuria lengvumo jausmą, o skausmas gali trumpam sumažėti.
Šiluma, kurią sukuria vonia, padeda atpalaiduoti raumenis, sumažinti uždegiminius procesus ir pagerinti sąnario paslankumą. Druskos tirpalas taip pat veikia kaip natūralus osmozinis stimuliatorius - jis skatina perteklinių skysčių ir toksinų pašalinimą iš audinių, todėl sumažėja tinimas ir sustingimas.
Skirtingų druskų rūšys ir jų poveikis
| Druskos rūšis | Pagrindinės medžiagos | Poveikis sąnariams |
|---|---|---|
| Epsom druska (magnio sulfatas) | Magnis, siera | Mažina raumenų spazmus, skatina atsipalaidavimą, gerina nervų veiklą. |
| Jūros druska | Natrio, kalcio, kalio junginiai | Padeda iš organizmo pašalinti skysčių perteklių, gerina mikrocirkuliaciją. |
| Himalajų druska | Geležis, magnis, cinkas | Turi detoksikuojančių savybių, stiprina odos barjerą ir skatina gijimą. |
| Negyvosios jūros druska | Bromas, magnis, kalcis | Ramina odą, mažina uždegimą ir skausmą, ypač sergant artritu. |
Svarbu suprasti, kad druskos poveikis nėra gydantis savaime - tai pagalbinė terapija. Ji padeda sumažinti įtampą ir skausmą, tačiau nepašalina priežasties, dėl kurios sąnarys skauda.
Kada druskos vonia padeda, o kada gali pakenkti?
Druskos vonia iš tiesų gali palengvinti lengvą sąnarių ir raumenų įtampą, tačiau ji netinka visiems ir visada. Jos poveikis labai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus ir net kraujospūdžio. Tyrimai rodo, kad šiluma ir mineralai trumpam pagerina sąnarių mikrocirkuliaciją ir mažina uždegiminius mediatorius, todėl pacientai jaučia palengvėjimą. Vis dėlto, jei organizme vyksta aktyvus uždegimas ar yra širdies kraujagyslių ligų, šiluma gali būti pavojinga.
Taip pat skaitykite: Silikoniniai vonios kilimėliai
Kada druskos vonia padeda:
- Esant lėtiniams reumatiniams skausmams, kai uždegimas nėra aktyvus.
- Po fizinio krūvio, kai jaučiamas raumenų įtempimas ar sąstingis.
- Esant stresui ar nemigai, nes šiltas vanduo ramina nervų sistemą.
- Po nedidelių traumų, kai norima pagerinti kraujotaką ir gijimą.
Kada gali pakenkti:
- Esant aukštam kraujospūdžiui ar širdies nepakankamumui.
- Turint atvirų žaizdų, egzemos ar psoriazės pažeidimų.
- Sergant inkstų ligomis ar patiriant stiprų sąnarių uždegimą.
- Jei kūno temperatūra viršija 37,5 °C - karšta vonia gali pabloginti būklę.
Kada vengti druskos vonių:
- Turite aukštą kraujospūdį ar širdies ritmo sutrikimų.
- Jaučiate stiprų sąnario patinimą ar karštį.
- Oda yra pažeista - žaizdos, įdrėskimai, bėrimai.
- Esate nėščia ar turite kraujagyslių problemų (venų varikozė).
- Po vonios jaučiate galvos svaigimą ar širdies plakimo padažnėjimą.
Svarbiausia - druskos vonia nėra gydymo pakaitalas, o tik papildoma priemonė. Ji gali padėti, kai skausmas nedidelis ar atsiranda po nuovargio, bet esant rimtam uždegimui būtina gydytojo apžiūra ir tikslus gydymas.
Kaip taisyklingai naudoti druskos vonią namuose
Nors druskos vonia atrodo paprasta procedūra, jos efektyvumas labai priklauso nuo vandens temperatūros, trukmės ir druskos koncentracijos. Per karštas vanduo gali per daug apkrauti širdį, o per trumpa procedūra - nesuteikti jokio efekto.
Kaip pasiruošti druskos voniai:
- Užpildykite vonią šiltu (ne karštu) vandeniu - apie 36-38 °C.
- Įberkite 0,5-1 kg druskos (jūros, Epsom ar Himalajų) ir gerai išmaišykite, kad kristalai ištirptų.
- Panardinkite kūną ar tik skaudamą sritį (pvz., alkūnę ar kelius).
- Išbūkite 15-20 minučių - ilgiau nerekomenduojama.
- Po procedūros švelniai nusišluostykite ir ilsėkitės bent 30 minučių, kad poveikis išliktų.
Rekomenduojamos druskos vonių proporcijos ir dažnumas:
| Būklė | Druskos kiekis | Vandens temperatūra | Trukmė | Dažnis |
|---|---|---|---|---|
| Lėtinis sąnarių maudimas | 0,5 kg / 100 l vandens | 36-38 °C | 15-20 min. | 2-3 kartus per savaitę |
| Po fizinio krūvio | 0,3-0,5 kg / 100 l vandens | 36 °C | 10-15 min. | Pagal poreikį |
| Reabilitacija po traumos | 0,7 kg / 100 l vandens | 37 °C | 15 min. | 1-2 kartus per savaitę (pasitarus su gydytoju) |
| Lengvas artritinis skausmas | 1 kg / 100 l vandens | 38 °C | 20 min. | Ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę |
Druskos vonias geriausia atlikti vakare, kai kūnas pavargęs ir reikia atsipalaidavimo. Taip sumažėja raumenų įtampa, o sąnariai tampa laisvesni. Vis dėlto, jei po procedūros atsiranda galvos svaigimas ar širdies plakimas, ją reikia nutraukti ir pasitarti su gydytoju.
Nauda ir rizika
Druskos vonia, kaip ir daugelis natūralių priemonių, turi dvi puses - tinkamai taikoma ji padeda atpalaiduoti kūną ir sumažinti skausmą, tačiau netinkamai naudojama gali sukelti komplikacijų.
Nauda:
- Pagerina kraujotaką ir deguonies patekimą į audinius.
- Mažina raumenų įtampą bei sąnarių sustingimą.
- Magnis ir kalcis druskoje gali padėti slopinti uždegimą.
- Gerina miego kokybę ir bendrą savijautą po fizinio krūvio.
- Natūrali ir neinvazinė priemonė be vaistų poveikio organizmui.
Rizika:
- Per karštas vanduo gali padidinti kraujospūdį ir apkrauti širdį.
- Ilgas buvimas vandenyje gali išsausinti odą.
- Esant odos pažeidimams, druska gali sukelti perštėjimą ar sudirginimą.
- Per dažnas vartojimas gali sukelti dehidrataciją.
- Netaikoma nėščiosioms ar asmenims, turintiems širdies nepakankamumą.
Kaip matyti, druskos vonios tikrai gali būti naudingos, tačiau būtina žinoti ribas. Gydytojai dažnai jas rekomenduoja kaip papildomą priemonę prie pagrindinio gydymo, o ne kaip savarankišką metodą.
Kitos nėštumo metu kylančios problemos ir jų sprendimo būdai
Straipsnio pradžioje vartotojas aprašė situaciją, kad jaučiasi blogai, turi sinusitą, anginą ir peršalimą, jaučia nerimą dėl vaikelio judesių. Nors straipsnis skirtas vonios druskai nėštumo metu, verta aptarti ir kitus, vartotojo paminėtus, klausimus.
Sinusitas, angina, peršalimas nėštumo metu
Nėštumas susijęs su imuninės sistemos pokyčiais, todėl nėščios moterys yra jautresnės infekcijoms. Vartotoja teigia, kad gyvena Anglijoje ir dėl kalbos barjero vengia kreiptis į gydytojus. Tačiau, nėštumo metu, ypač jaučiantis blogai, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei kalbos barjeras yra didelis, galima pasikviesti vertėją arba kreiptis į gydytoją, kuris kalba lietuviškai (jei toks yra galimas).
Vartotoja mini, kad daktarė priims tik antradienį ir klausia, ką daryti iki tol. Pateikiame keletą patarimų, kaip palengvinti simptomus iki apsilankymo pas gydytoją:
- Sinusitas:
- Druskos kompresai: Pakaitinkite druską mikrobangų krosnelėje ar orkaitėje, suberkite į marlę ar pagalvės užvalkalą ir dėkite ant kaktos, ant tų taškų, kur jaučiasi sinusitas.
- Gerkite daug arbatų: Tai padės skystinti gleives ir palengvins jų pasišalinimą.
- Gerkite daug vandens: Tai padės skystinti gleives ir palengvins jų pasišalinimą.
- Angina:
- Gerkite daug arbatų: Tai padės nuraminti gerklę.
- Gerkite daug vandens: Tai padės nuraminti gerklę.
- Skalaukite gerklę šiltu vandeniu su druska: Tai padės sumažinti uždegimą.
- Peršalimas:
- Gerkite daug arbatų: Tai padės stiprinti imuninę sistemą.
- Gerkite daug vandens: Tai padės stiprinti imuninę sistemą.
- Ilsėkitės: Tai padės organizmui kovoti su infekcija.
Svarbu vengti bet kokių vaistų be gydytojo rekomendacijos. Taip pat, reikėtų pasiskaityti apie aviečių naudojimą nėštumo metu, nes kartais jos gali būti nerekomenduojamos.
Vaikelio judesių nejautimas
Vartotoja nerimauja, kad nejaučia vaikelio judesių, nors jaučia juos anksčiau nei 20 savaitę. Gydytojai teigia, kad iki 20 savaitės judesių jausti nebūtina. Tačiau, jei jaučiate nerimą, pasikonsultuokite su gydytoju.
Vaikelio judesių jausmas yra individualus dalykas. Vienos moterys pradeda jausti judesius anksčiau, kitos vėliau. Taip pat, judesių stiprumas ir dažnumas gali skirtis. Jei jaučiate nerimą, pasikonsultuokite su gydytoju.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėščiųjų vitaminai ir mineralai - tai specialiai subalansuoti maistinių medžiagų kompleksai, skirti patenkinti padidėjusius moters organizmo ir augančio vaisiaus poreikius. Nėštumo metu moters organizme vyksta intensyvūs fiziologiniai pokyčiai, dėl kurių padidėja maistinių medžiagų poreikis. Netinkamas mitybos režimas ar tam tikrų vitaminų bei mineralų trūkumas gali turėti neigiamų pasekmių tiek nėščiosios savijautai, tiek vaisiaus vystymuisi.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių - didėja kraujo tūris, formuojasi placenta, intensyviai vystosi vaisius. Dėl šių procesų reikšmingai išauga maistinių medžiagų poreikis. Mikroelementai atlieka ypatingą vaidmenį vaisiaus vystymosi procese. Pavyzdžiui, folio rūgštis yra būtina nervinio vamzdelio formavimuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais, o jos trūkumas gali sukelti rimtus neurologinius sutrikimus.
Nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis nėštumo metu gali lemti įvairias komplikacijas: padidėja priešlaikinio gimdymo rizika, gali sulėtėti vaisiaus augimas, išsivystyti anemija, preeklampsija ar gestacinis diabetas. Kai kurie vitaminai nėštumo metu tampa ypač svarbūs dėl jų specifinio poveikio vaisiaus vystymuisi ir motinos sveikatai. Folio rūgštis yra vienas svarbiausių vitaminų planuojančioms pastoti ir nėščioms moterims. Vitaminas A yra svarbus regėjimui, imuninei sistemai ir vaisiaus organų vystymuisi. Svarbu žinoti, kad vitamino A perteklius, ypač retinoidų formoje, gali sukelti apsigimimus. Vitaminas E veikia kaip antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų.
Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja beveik 50%, o tai reiškia, kad reikia daugiau geležies hemoglobinui gaminti. Geležies įsisavinimą pagerina vitaminas C, todėl verta derinti geležies turinčius produktus su citrusais ar kitais vitamino C šaltiniais. Kalcis yra būtinas vaisiaus kaulų ir dantų vystymuisi. Cinkas svarbus ląstelių dalijimuisi, DNR sintezei ir imuninės sistemos funkcionavimui. Mineralų įsisavinimą gali veikti jų tarpusavio sąveika.
Nors subalansuota mityba turėtų būti pagrindinis vitaminų ir mineralų šaltinis, dažnai nėštumo metu reikalingi ir papildai, kad būtų patenkinti visi padidėję organizmo poreikiai. Visada pasitarkite su savo gydytoju prieš pradėdama vartoti bet kokius papildus nėštumo metu. Tarp populiarių ir patikimų nėščiųjų vitaminų kompleksų galima paminėti “Pregnacare”, “Elevit Pronatal”, “Femibion”, “Solgar Prenatal” ir “Möller’s Mama”.
Nors tinkamai parinkti vitaminai ir mineralai yra naudingi nėštumo metu, perdozavimas ar netinkami papildai gali kelti rimtą grėsmę tiek motinai, tiek vaisiui. Vitaminas A: per didelės dozės (virš 10 000 TV per dieną) gali sukelti apsigimimus, ypač veido, širdies, nervų sistemos vystymosi sutrikimus.
Maistinių medžiagų poreikiai ir rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo įvairių aplinkybių - ar moteris tik planuoja nėštumą, laikosi specialios dietos, ar nėštumas jau vyksta. Vyro spermos kokybė yra ne mažiau svarbi sėkmingam pastojimui ir sveikam nėštumui.
Tinkamas vitaminų ir mineralų kiekis nėštumo metu yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą nėštumo eigą ir sveiką vaisiaus vystymąsi. Ypatingą dėmesį verta atkreipti į folio rūgštį, vitaminą D, geležį, kalcį ir jodą, kurių poreikis nėštumo metu reikšmingai išauga. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kurie parodytų, ar tikrai yra tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas.
Atminkite, kad kiekviena nėščioji yra individuali, su skirtingais mitybos įpročiais, sveikatos būkle ir genetiniais ypatumais, todėl ir vitaminų bei mineralų poreikis gali skirtis. Svarbiausi yra folio rūgštis, vitaminas D, geležis ir kalcis. Taip, ypač riebaluose tirpių vitaminų (kaip A ir D) perteklius gali būti žalingas.