Įvadas
Žiemą retai matome saulės šviesą, o ilga žiema palieka savo pėdsaką ir mes galime nebeturėti tiek energijos, kiek rudenį ar vasarą. Viena iš išsekimo priežasčių gali būti vitamino D trūkumas organizme, kuris mūsų klimato sąlygomis yra plačiai paplitusi problema. Ekspertų vertinimu, maždaug 50 % pasaulio žmonių vitamino D kiekis yra per mažas, o iki 1 mlrd. žmonių labai trūksta vitamino D. Sveikata yra brangiausias mūsų turtas, todėl nė akimirkai neturėtume pamiršti ja pasirūpinti. Nėštumo metu vitamino D poreikis gali padidėti. Vitamino D trūkumas - tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio vitamino kiekio, dėl ko silpnėja kaulai, didėja raumenų silpnumas, sutrinka imuninė sistema ir psichologinė savijauta. Vitamino D apytikriai cirkuliuoja kraujyje apie tris savaites, todėl tyrimas atspindi ne vienos dienos būklę, o bendrą pastarojo laikotarpio pusiausvyrą. Šis vitaminas svarbus kalcio pasisavinimui, fosforo pusiausvyrai ir daugiau nei 200 genų reguliavimui žmogaus organizme.
Vitamino D svarba organizmui
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, būtinas daugeliui svarbių organizmo funkcijų. Žinomos keturios šio vitamino formos (D, D2, D3 ir D4). Pagrindinės vitamino D funkcijos:
Palaiko stiprius kaulus ir dantis: saugo mūsų sveikus ir stiprius kaulus nuo įvairių ligų, įskaitant rachitą. Rachitas yra sunki liga, dėl kurios vaikų kaulai tampa silpni ir trapūs. Taip nutinka dėl vitamino D trūkumo organizme, nes jo reikia, kad organizmas galėtų naudoti kalcį ir fosforą kaulams statyti. Jei suaugusiųjų kaulai yra silpni ir trapūs, ši liga vadinama osteomaliacija. Vitaminas D taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant dantų sveikatą ir užkertant kelią dantų ėduoniui bei dantenų ligoms. Vitaminas D leidžia virškinimo sistemai iš maisto pasisavinti kalcį, kuris kartu su fosforu formuoja kaulų struktūrą, sudarančią dantų emalį.
Kalcio įsisavinimas: Vitaminas D su kalciu padeda formuotis kaulams ir išlaikyti juos stiprius bei sveikus. Silpni kaulai gali sukelti osteoporozę, kuri gali lemti lūžius. Vitaminas D taip pat skatina kalcio įsisavinimą.
Efektyvesnis prieskydinių liaukų darbas: Jūsų prieskydinės liaukos dirba kiekvieną minutę, kad subalansuotų kalcio kiekį kraujyje, kontaktuodamos su inkstais, žarnynu ir kaulais. Kai su maistu gaunama pakankamai kalcio ir pakankamai aktyvaus vitamino D, iš maisto gaunamas kalcis įsisavinamas ir panaudojamas visame organizme. Kai kalcio suvartojama nepakankamai arba vitamino D yra mažai, prieskydinės liaukos "pasiskolina" kalcio iš skeleto, kad kalcio kiekis kraujyje būtų normalus.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: vitamino D trūkumas kūdikiams
Depresijos prevencija: Mažas vitamino D kiekis siejamas su depresija. Taip gali būti dėl to, kad vitamino D ir jo receptorių yra smegenų srityse, susijusiose su nuotaika ir elgesiu. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveiką smegenų funkciją.
Širdies ligų prevencija: Tyrimai parodė, kad mažas vitamino D kiekis kraujyje yra susijęs su širdies ligomis ir su jomis susijusiomis komplikacijomis. Mažas vitamino D kiekis taip pat rodo su širdies ligomis susijusias sveikatos problemas, tokias kaip aterosklerozė, aukštas kraujospūdis, diabetas ir insultas.
Imuninės sistemos stiprinimas: Viena iš svarbiausių vitamino D funkcijų - palaikyti imuninę sistemą. Vitaminas D tiesiogiai sąveikauja su ląstelėmis, atsakingomis už kovą su infekcijomis, kad mūsų organizmas galėtų kovoti su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis. Jei dažnai sergate, ypač jei esate peršalę ar sergate gripu, tai gali būti dėl mažo vitamino D kiekio jūsų organizme. Keliuose tyrimuose nustatytas ryšys tarp vitamino D trūkumo ir kvėpavimo takų infekcijų (pvz., peršalimo, bronchito ir plaučių uždegimo). Taip pat nustatyta, kad vartojant vitamino D papildų iki 4000 TV per dieną, galima sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką.
Vitamino D trūkumo priežastys
Vitamino D trūkumo priežastys dažniausiai susijusios su ribotu saulės poveikiu, sveikatos sutrikimais, vaistais ir demografiniais veiksniais.
Ribotas saulės spindulių kiekis: Dėl prastų oro sąlygų mažina natūralią sintezę, ypač žmonėms su tamsesne oda. Melanino pigmentas sugeria ultravioletinius spindulius (UV) ir apsaugo apatinius odos sluoksnius nuo UV spindulių žalos. Jis taip pat sumažina UV spinduliuotės kiekį, prieinamą odoje vitamino D sintezei. Kuo tamsesnė oda, tuo daugiau reikia būti saulėje, kad gautumėte pakankamai vitamino D. Miestuose, esančiuose netoli ekvatoriaus, ultravioletinių spindulių kiekis yra didesnis. Būtent dėl saulės spindulių ultravioletinių spindulių odoje gaminasi vitaminas D. Kai kurie žmonės dėl šios priežasties labai mažai laiko praleidžia lauke, taip pat dėl įvairios sveikatos būklės arba darbo kambaryje. Dėl to jų oda negauna pakankamai saulės šviesos.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl vitamino K naujagimiams
Virškinimo trakto ligos: Tokios kaip celiakija ar Krono liga, gali sumažinti vitamino D įsisavinimą iš maisto. Mažas vitamino D kiekis dažnai nustatomas sergantiesiems lėtiniu vidurių užkietėjimu ar IBS, kurį lydi pilvo pūtimas ir virškinimo diskomfortas.
Kepenų ir inkstų sutrikimai: Mažina šio vitamino aktyvavimą organizme. Gebėjimas vitaminą D paversti kalcitrioliu dėl senėjimo gali sumažėti inkstų funkcija. Dėl to sumažėja kalcio absorbcija.
Vaistai: Kai kurie vaistai mažina organizmo gebėjimą įsisavinti arba sintetinti vitaminą D. Tai steroidai ir kai kurie cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nuo epilepsijos, cholesterolio ar kortikosteroidai, trikdo vitamino apykaitą.
Amžius: Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino D trūkumas gali būti dažnesnis, nes su amžiumi mažėja odos gebėjimas sintetinti šį vitaminą.
Kūno svoris: Vitamino D trūkumas dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems antsvorio. Šis ryšys gali būti susijęs su kūno riebalų poveikiu vitamino D įsisavinimui. Ši auditorija taip pat gali patirti judėjimo problemų, todėl mažiau laiko praleidžia lauke. Nutukimas taip pat prisideda prie trūkumo, vitaminas gali kauptis riebaliniame audinyje, sumažindamas jo prieinamumą organizmui.
Taip pat skaitykite: Vitamino D svarba nėštumui
Mityba: Žmonės, kurie nevalgo pakankamai vitamino D turinčio maisto, dažniau susiduria su vitamino D trūkumu.
Vitamino D trūkumo simptomai
Vitamino D trūkumo simptomai dažnai būna klastingai neryškūs - žmogus gali jaustis tiesiog pavargęs ar „be energijos“, todėl trūkumas neretai nepastebimas metų metus. Šis vitaminas veikia beveik kiekvieną organizmo sistemą, todėl jo stoka gali pasireikšti labai įvairiai - nuo imuninės sistemos silpnėjimo iki nuotaikos svyravimų. Trūkumas gali sukelti mėšlungį, spazmus, nuovargį ir jautrumą skausmui. Su nervais susiję pojūčiai - dilgčiojimas ir jautresnės galūnės. Vitamino D trūkumo simptomai - tai kaulų skausmas, lūžiai, raumenų silpnumas, nuovargis, depresija ir lėtesnis žaizdų gijimas. Pagrindiniai simptomai:
- Kaulų skausmas
- Lūžiai
- Raumenų silpnumas
- Nuovargis
- Depresija
- Lėtesnis žaizdų gijimas
Vitamino D trūkumo pasekmės
Vitamino D trūkumas iš pradžių pasireiškia subtiliais simptomais, tačiau ilgainiui jis daro įtaką beveik visoms organizmo sistemoms. Šis vitaminas padeda palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo pusiausvyrą, todėl jo stoka pirmiausia paveikia kaulus ir raumenis. Tačiau poveikis tuo nesibaigia - ilgalaikis trūkumas siejamas ir su imuninės, širdies bei psichikos sveikatos sutrikimais. Ilgiau stokojant šio svarbaus riebaluose tirpaus vitamino gali pasireikšti kaulų ir nugaros skausmai, kurie trunka ilgesnį laiką.
Pasekmės vaikams
Vaikų organizmas yra ypač jautrus vitamino D trūkumui, nes kaulų augimas ir mineralizacija vyksta nuolat. Ilgalaikis trūkumas gali sukelti rachitą - būklę, kai kaulai minkštėja, deformuojasi, lėtėja augimas. Vaikai tampa irzlesni, vangūs, jiems gali pradėti skaudėti kojytes ar stuburą. Be to, dėl nusilpusio imuniteto jie dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Net ir nedidelis, bet užsitęsęs trūkumas gali turėti ilgalaikį poveikį kaulų masei ir dantų sveikatai. Vaikams, kuriems nustatytas ilgalaikis vitamino D trūkumas, gali sutrikti augimas ir raida. Jei trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių.
Pasekmės suaugusiesiems
Suaugusiesiems dažniausia vitamino D trūkumo pasekmė - osteomaliacija, kai kaulai tampa mažiau mineralizuoti ir skausmingi. Be to, trūkumas skatina raumenų silpnumą, todėl didėja kritimų rizika, ypač vyresniame amžiuje. Vyresnio amžiaus žmonėms ši būklė padidina osteoporozės ir kritimų riziką - o tai smarkiai didina lūžių tikimybę. Kiti galimi padariniai:
- Didesnė osteoporozės rizika - kaulai tampa trapūs, lengviau lūžta net po nedidelės traumos.
- Silpnesnis imunitetas - dažnesni peršalimai, bronchitai, sinusitai.
- Galimas ryšys su nuotaikos svyravimais ir depresija, ypač žiemos metu, kai sumažėja natūralios saulės šviesos.
- Kai kuriuose tyrimuose nustatyta asociacija su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nors tiesioginis priežastinis ryšys dar tiriamas.
Pasekmės nėštumo ir žindymo metu
Nėštumo metu motinos organizmas turi aprūpinti vitaminu D ne tik save, bet ir vaisių. Jo trūkumas gali turėti įtakos vaisiaus kaulų vystymuisi, mažesniam gimimo svoriui bei padidėjusiai preeklampsijos rizikai. Žindymo laikotarpiu vitaminas D perduodamas per motinos pieną, todėl jei trūksta jo motinai, jo nepakanka ir kūdikiui. Nors trūkumas ne visada pasireiškia akivaizdžiais simptomais, ilgainiui jis gali turėti įtakos motinos nuotaikai, imunitetui ir energijos lygiui. Dėl to gydytojai vis dažniau rekomenduoja stebėti 25(OH)D lygį viso nėštumo metu ir koreguoti dozę pagal rezultatus. Vitamino D stoka turi įtakos įvairioms nėštumo patologijoms. Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Taip pat vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius.
Diagnostika
Vienintelis patikimas būdas nustatyti vitamino D trūkumą - atlikti 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) tyrimą. Tai paprastas kraujo testas, kurio rezultatai leidžia įvertinti, ar organizmas gauna pakankamai šio vitamino iš saulės, mitybos ar papildų. Gydytojai rekomenduoja atlikti šį tyrimą rudenį arba žiemą, kai UVB spindulių kiekis mažiausias, arba po papildų vartojimo kurso, kad būtų galima įvertinti poveikį. Tyrimo metu nustatomas bendras vitamino D kiekis kraujo serume, išreikštas nanogramais mililitre (ng/ml) arba nanomoliais litre (nmol/l). Tai standartas, kuriuo remiasi visi klinikiniai vertinimai.
Vertinimo ribos:
- mažiau nei 20 ng/ml (50 nmol/l) - trūkumas
- 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l) - nepakankamas kiekis
- 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l) - optimalus intervalas
- virš 100 ng/ml (250 nmol/l) - galimas perdozavimas
Gydymas ir profilaktika
Vitamino D trūkumo gydymas priklauso nuo trūkumo sunkumo. Dozės pritaikomos individualiai, įvertinus paciento amžių, kūno masę, sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus. Gydymas gali būti nukreiptas į kaulų stiprinimą, nuotaikos stabilizavimą, imuninės funkcijos palaikymą ir osteoporozės prevenciją. Esant rachitui ar virškinimo sutrikimams, gali prireikti sudėtingesnio gydymo - įskaitant hormonų terapiją ar medikamentų keitimą. Svarbi ir saikingas buvimas saulėje (10-30 minučių per dieną). Tai padeda aktyvuoti vitamino D sintezę odoje. Gydymo metu būtina stebėti vitamino D kiekį kraujyje, dažniausiai pakartotiniai tyrimai atliekami po 3 mėnesių. Ilgalaikėje priežiūroje svarbus palaikomasis papildų vartojimas mažesnėmis dozėmis ir mitybos optimizavimas. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Pagrindinės prevencijos priemonės:
- Pabūti saulėje nuo 10 iki 15 val., ribojant apsauginio kremo naudojimą trumpam laikui
- Vartoti vitamino D turinčius maisto produktus, tokius kaip riebi žuvis, kiaušiniai, UV spinduliais apdoroti grybai, praturtinti pieno produktai
- Naudoti maisto papildus: 600-1000 TV per parą vyresniems nei 1 metų vaikams, 400-1000 TV kūdikiams, priklausomai nuo individualios situacijos
- Keisti gyvenimo būdą - didinti buvimą lauke, koreguoti kūno masę, nes nutukimas mažina vitamino D biologinį prieinamumą
Vitamino D papildai
Vitamino D papildai gali padėti atkurti nepakankamą jo kiekį kraujyje ir sumažinti trūkumo sukeltas pasekmes. Esant stipriam trūkumui, gali būti taikomos didesnės, gydytojo paskirtos dozės. Papildai gali padėti išvengti arba sumažinti su trūkumu susijusią kaulų demineralizaciją, pavyzdžiui, rachitą ar osteomaliaciją. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, VITAL, rodo, kad 2000 TV vitamino D per dieną gali sumažinti autoimuninių ligų riziką. Vyresniame amžiuje papildų vartojimas gali padėti palaikyti raumenų funkciją ir pusiausvyrą, taip sumažinant kritimų ir lūžių riziką. Gydymas turi būti pagrįstas kraujo tyrimais - viršijus 4000 TV per dieną ribą gali išsivystyti hiperkalcemija ar sutrikti inkstų veikla.
Svarbios papildų vartojimo rekomendacijos:
- Dozavimą parinkti individualiai, pasitarus su gydytoju
- Vartoti pakankamai vandens, siekiant pagerinti pasisavinimą
- Papildomai vartoti kalcio, jei siekiama sustiprinti kaulų tankį
Vitamino D3 (cholekalciferolis) forma yra geriau įsisavinama nei D2, todėl dažniausiai rekomenduojama. Be to, jo trūkumas gali didinti komplikacijų riziką nėštumo metu - priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar nėščiųjų diabeto.
Vitamino D šaltiniai
Organizmas gamina vitaminą D iš odos, kai būname lauke, veikiamas tiesioginių saulės spindulių. Maždaug nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos dauguma žmonių turėtų gauti visą jiems reikalingą vitamino D kiekį iš saulės spindulių. Žiemą, kai gyvename kambariuose ir retai matome saulę, organizmui lengvai atsiranda vitamino D trūkumas. Pagrindinis vitamino D šaltinis - saulė. Tam, kad susidarytų pakankamas jo kiekis, saulėje be apsauginių kremų atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus rekomenduojama pabūti 10-15 minučių per dieną. Tačiau Lietuvoje tai tiesiog neįmanoma.
Vitaminas D gaunamas dviem būdais: jis gaminasi poodyje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir patenka su maistu. Kaip ir su saule, taip ir su maistu vitamino D negauname užtektinai, nes šio vitamino yra nedaugelyje produktų. Daugiausia vitamino D turi žuvys (lašiša, skumbrė, tunas), kiaušinio trynys, natūralioje gamtoje užaugę grybai. Vertėtų valgyti daugiau riebios žuvies, menkių kepenėlių, kiaušinių trynių, vitaminu praturtintų pieno produktų - tai bene svarbiausi šio riebaluose tirpaus vitamino maistiniai šaltiniai.
Vitamino D ir svoris
Vitamino D trūkumas nesukelia tiesioginio svorio augimo, tačiau tarp šių veiksnių yra ryšys. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai nustatomas mažesnis vitamino D kiekis, nes jis linkęs kauptis riebaliniame audinyje ir tampa mažiau biologiškai prieinamas. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D gali turėti įtakos riebalų apykaitai ir apetitą reguliuojančių hormonų veiklai. Nors papildų vartojimas gali padėti mažinti riebalinę masę, šis poveikis nėra pakankamai stiprus, kad reikšmingai keistų kūno svorį. Taigi, ryšys tarp vitamino D ir svorio labiau yra abipusis nei tiesioginis.
Vitamino D trūkumo korekcijos trukmė
Lengvas vitamino D trūkumas dažniausiai ištaisomas per 2-3 mėnesius, sunkus - per 6-8 savaites. Korekcijos trukmė priklauso nuo trūkumo sunkumo, vartojamos dozės ir organizmo individualių savybių. Lengvam trūkumui (virš 20 ng/ml) dažnai pakanka 1 000-2 000 TV per parą. Esant sunkiam trūkumui (mažiau nei 12 ng/ml), gali būti skiriama 50 000 TV per savaitę 8 savaites arba 6 000 TV per dieną. Kraujo rodikliai pradeda gerėti per kelias savaites, tačiau simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas ar nuovargis, išnykimas gali užtrukti kelis mėnesius. Pasveikimą lėtina aukštas kūno masės indeksas, lėtinės ligos ar netikslus papildų vartojimas.
Vitamino D ir plaukų slinkimas
Taip, vitamino D trūkumas yra susijęs su plaukų slinkimu. Klinikiniais tyrimais įrodyta atvirkštinė priklausomybė tarp vitamino D kiekio ir plaukų slinkimo intensyvumo sergant tokiomis ligomis kaip androgeninė alopecija, telogeninis slinkimas ir areatinė alopecija. Plaukų folikuluose esantys vitamino D receptoriai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant plaukų augimo ciklą, o jų trūkumas gali sutrikdyti šį normalų procesą. Plaukų folikulų sveikata, vitamino D kiekis kraujo serume ir tinkamas plaukų ciklas yra svarbūs šio ryšio veiksniai. Kai kuriais atvejais, nustačius, kad pagrindinė priežastis yra vitamino D trūkumas, plaukai ataugo.
Vitamino D trūkumas vaikams
Taip, vaikams dažnai nustatomas vitamino D trūkumas, ypač paauglystėje. Tyrimai rodo, kad 12,1 % vaikų turi mažiau nei 50 nmol/l (20 ng/ml) vitamino D, o tarp paauglių šis rodiklis siekia net 29,8 %. Didžiausia trūkumo rizika kyla vaikams, kurie:
- turi tamsesnę odą;
- retai būna saulėje;
- turi antsvorio ar nutukimą;
- yra maitinami krūtimi be papildomo vitamino D.
Pagal amžių, trūkumas dažniausiai nustatomas paaugliams, o mažiausiai - kūdikiams. Maždaug 70 % kūdikių turi nepakankamą arba ribinį vitamino D kiekį, todėl profilaktinis papildų vartojimas yra būtinas jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių.