Apvaisinimas žmogaus organizme: išsamus vadovas

Įvadas

Apvaisinimas - tai procesas, kurio metu vyriška lytinė ląstelė (spermatozoidas) susijungia su moteriška lytine ląstele (kiaušialąste), suformuodama zigotą, kuri vėliau vystosi į embrioną. Šis procesas yra būtinas norint pradėti naują gyvybę. Straipsnyje išsamiai aptariamas apvaisinimo procesas žmogaus organizme, įskaitant natūralų apvaisinimą ir apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).

Natūralus apvaisinimas

Lytinių ląstelių susidarymas

Vyro lytinėse liaukose (sėklidėse) gaminami vyriški lytiniai hormonai (androgenai) ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose (kiaušidėse) gaminami moteriški lytiniai hormonai (estrogenai ir progesteronas) ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės.

Mėnesinių ciklas

Moters mėnesinių ciklas prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną ir trunka iki paskutinės dienos prieš kitas tikrąsias mėnesines. Ciklą reguliuoja hormonai, išskiriami pagumburio, hipofizės ir kiaušidžių.

Ovuliacija

Ciklo viduryje, veikiant liuteinizuojančiam hormonui (LH), subrendęs folikulas kiaušidėje plyšta ir išlaisvina kiaušialąstę. Šis procesas vadinamas ovuliacija.

Apvaisinimas kiaušintakyje

Po ovuliacijos kiaušialąstė patenka į kiaušintakį. Apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje, dažniausiai jo dalyje, labiausiai nutolusioje nuo gimdos. Lytinių santykių metu į makštį patekę spermatozoidai juda per gimdą į kiaušintakius. Jei spermatozoidas susitinka su kiaušialąste kiaušintakyje, įvyksta apvaisinimas.

Taip pat skaitykite: Faktai apie Manto Strolį

Zigotos susidarymas

Spermatozoidui įsiskverbus į kiaušialąstę, susidaro zigota - apvaisinta kiaušialąstė. Zigota pradeda dalintis ir keliauja per kiaušintakį į gimdą.

Implantacija

Apie 5-7 dienas po apvaisinimo zigota (dabar jau vadinama blastocista) implantuojasi į gimdos gleivinę (endometriumą). Sėkminga implantacija reiškia nėštumo pradžią.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Kas yra IVF?

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) - tai pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m.

Kada taikomas IVF?

IVF taikomas, kai yra kiaušintakių patologija, vyrų nevaisingumas, endometriozė ar kitos priežastys, dėl kurių natūralus apvaisinimas yra neįmanomas. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų.

IVF etapai

IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų:

Taip pat skaitykite: Gimimo vietos istorija

1. Tyrimai ir pasiruošimas: Prieš pradedant IVF, gydytojas paskiria tyrimų paketą ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir (arba) estrogeną.
2. Kiaušidžių stimuliacija ir stebėjimas: Suleidžiami hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais.
3. Spermos surinkimas: Partneris pateikia spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną.
4. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija): Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata, kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų.
5. Apvaisinimas: Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
6. Embrionų auginimas: Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje, iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą.
7. Embriono perkėlimas į gimdą: Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis). Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą.
8. Nėštumo užsimezgimas: Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d. atliekamas nėštumo testas.

ICSI

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) - tai procedūra, kurios metu spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt.

Embrionų vertinimas

Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas).

Blastocistos stadija

Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.

Sėkmės faktoriai

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.

IVF sėkmės tikimybė

Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius, sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja padaryti bent 1 mėn. pertrauką.

Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į gydytoją dėl momenėlių?

IVF kaina

Vien tik pati IVF procedūra mokant iš savo lėšų vidutiniškai kainuoja ~2 500 eurų.

Galimos komplikacijos

Komplikacijos kiaušialąsčių paėmimo metu: kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimas. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas.

Embriologo vaidmuo

Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.

Embriologo darbo objektas

Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.

Embriologo darbo etapai

1. Lytinių ląstelių gavimas: Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių.
2. Apvaisinimas: Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą.
3. ICSI atlikimas: Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI).
4. Apsivaisinimo tikrinimas: Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota.
5. Embrionų vertinimas: Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija.
6. Embrionų auginimas iki blastocistos stadijos: Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi.

Pagalbinio apvaisinimo laboratorijos aplinka

Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje.

Oro kokybė

Vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika.

Kontrolės sistema

Laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai.

Dirbtinis apvaisinimas: etiniai ir moraliniai aspektai

Dirbtinis apvaisinimas, ypač IVF, sukelia daug diskusijų tarp medikų, politikų, dvasininkų ir visuomenės atstovų. Klausimai dėl embrionų likimo, donoro anonimiškumo ir galimų komplikacijų kelia etinių ir moralinių dilemų.

Nuomonės "už"

• Dirbtinis apvaisinimas suteikia galimybę susilaukti vaikų poroms, kurios kitaip negalėtų to padaryti.
• IVF gali padėti išvengti paveldimų ligų perdavimo vaikams.

Nuomonės "prieš"

• Kai kurie mano, kad dirbtinis apvaisinimas yra nenatūralus ir prieštarauja gamtos dėsniams.
• Kritikai baiminasi dėl galimų komplikacijų moterims ir vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo.
• Yra nuogąstavimų dėl embrionų likimo, ypač jei jų sukuriama daugiau nei reikia implantacijai.

Vyrų ir moterų vaisingumo skirtumai

Moters lyties organai skirstomi į išorinius ir vidinius. Juos skiria mergystės plėvė, kuri plyšta pirmųjų lytinių santykių metu.

Išoriniai lyties organai

• Didžiosios bei mažosios lytinės lūpos, suformuojančios lytinį plyšį
• Varputė
• Makšties prieangis

Vidiniai lyties organai

• Kiaušidė - tai migdolo formos vidutiniškai 4×1,5×1 cm dydžio porinis organas, raiščiais prisitvirtinęs prie dubens sienos ir gimdos. Kiaušidę sudaro šerdis iš jungiamojo audinio bei gausaus kraujagyslių tinklo ir žievė, kurioje išsidėsto folikulai - juose bręsta kiaušialąstės.
• Kiaušintakis - tai porinis vamzdelio pavidalo organas. Vienas kiaušintakio galas atsiveria į gimdos ertmę, o kitas apsupa kiaušidę.
• Gimda - tai apie 7 cm ilgio kriaušės formos raumeninis organas, esantis dubens ertmės centre, tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos.
• Makštis - tai elastingas vamzdelio pavidalo organas, kuris jungia gimdą ir lytinį plyšį.

Mėnesinių ciklo fazės

NŠP kontekste skiriamos trys mėnesinių ciklo fazes:

• ankstyvoji nevaisingoji fazė (ji atitinka tik dalį folikulinės fazės),
• vaisingoji fazė (ji apima dalį folikulinės fazės, ovuliaciją ir kelias pirmąsias liuteininės fazės dienas),
• vėlyvoji nevaisingoji fazė (ji atitinka liuteininę fazę, išskyrus pirmąsias kelias jos dienas).

Ankstyvoji nevaisingoji fazė (ANF)

Ankstyvoji nevaisingoji fazė (ikiovuliacinė nevaisingoji fazė) prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną. Po mėnesinių gimdos kaklelis esti nusileidęs, užsivėręs ir kietas. Gimdos kaklelyje gaminasi tirštos apsauginės gleivės, kurios užklijuoja gimdos kaklelį ir nepraleidžia patogenų bei spermatozoidų.

Vaisingoji fazė (VF)

Gamindami didėjantį kiekį estrogenų dalis folikulų sunyksta ir išryškėja geriausiai subrendęs dominuojantis folikulas - Grafo folikulas, kuris ir toliau išskiria vis didesnius estrogenų kiekius, maksimumą pasiekiančius, kai folikule subręsta kiaušialąstė.

Vėlyvoji nevaisingoji fazė (VNF)

Vėlyvoji nevaisingoji fazė (poovuliacinė nevaisingoji fazė) prasideda praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos (ši riba nustatoma griežtai pagal NŠP taisykles) ir tęsiasi iki paskutinės dienos prieš naujo ciklo mėnesinių pradžią.

tags: #vieta #kur #ivyksta #apvaisinimas