Įvadas
Motinystės atostogos yra svarbi socialinė garantija, leidžianti tėvams pasirūpinti naujagimiu ir prisitaikyti prie naujo šeimos gyvenimo etapo. Šiame straipsnyje aptariamos motinystės atostogų sąlygos Danijoje ir jų kontekstas Lietuvoje, atsižvelgiant į demografines tendencijas, socialines garantijas ir šeimų finansinę padėtį.
Demografinė Situacija ir Prognozės
„Eurostato“ gyventojų skaičiaus prognozės atskleidžia įdomią tendenciją: iki 2050 metų vaikų skaičius Lietuvoje turėtų augti, skirtingai nei daugelyje kitų Europos šalių. Numatoma, kad vaikų dalis Lietuvoje padidės nuo 14,6 proc. 2014 m. iki 16,6 proc. 2050 m. Tuo tarpu visoje ES vaikų procentinė dalis turėtų sumažėti iki 15 procentų. Tačiau Lietuvos gyventojų nuomonės dėl šių prognozių skiriasi.
Šiaulių krašto“ pakalbinta šventėje dalyvavusi trijų vaikų mama Santa Račkauskienė įsitikinusi, jog tokios prognozės - nerealios. „Nemanau, kad vaikų Lietuvoje daugės, nebent įvyktų stebuklas. Išmokos už vaikus yra mažos. Ji būgštauja, kaip pavyks grįžti atgal į darbo rinką, kurioje ji nebuvo ilgą laiką dėl paeiliui gimusių trijų vaikų. „Kodėl gi ne? Vien Šiauliuose, apsidairykite, kiek daug vaikų“, - vaikų daugėjimo perspektyvos neatmeta dviejų vaikų tėvas Darius Čėsna. „Aš iš valstybės visą laiką mažai ko tikiuosi, turiu tiek, kiek pats susikuriu. Atrodo, užtenka“, - kalbėjo vyras.
Motinystės Atostogų Sąlygos: Istorinis Kontekstas ir Šiuolaikinės Tendencijos
Julija Kivilienė, atlydėjusi anūkę su proanūkiu į šventę, prisimena, kad 1963-1966 metais motinystės atostogos trukdavo tik 50 dienų. Ji teigia, jog šiuo metu Lietuvoje yra geros sąlygos auginti vaikus: „O dabar jaunimas viską turi: sveikatos priežiūra labai gera, yra sauskelnių, nebereikia vystyklų rankomis skalbti, yra skalbimo mašinos. Dieve, tik duok jiems sveikatos, kad jaunimas pats suprastų, jog gėris yra šalia“.
Vis dėlto, ne visi sutinka, kad sąlygos yra idealios. Pasak I. Klenauskaitės, vien vaikiškų drabužių, prekių kainos yra itin aukštos, palyginti su gaunamu vidutiniu atlyginimu, o privilegijų ar lengvatų auginantiems mažamečius vaikus labai mažai. „Kol mūsų gaunama alga nesusilygino su europine, skaičiavimai apie augsiantį gimstamumą turėtų būti labai atsargūs. Jauniems tėveliams tikrai sunku. Turėtumėme labiau stengtis juos palaikyti, valstybė vaikams turėtų skirti daugiau dėmesio“, - įsitikinusi I. Klenauskaitė.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Darboholizmas ir Motinystės Atostogų Trukmė
Dvejų metų berniuką auginanti moteris pripažįsta, jog ilgos motinystės atostogos jai nereikalingos - būti vien namuose be darbinės veiklos nuobodu. „Pati esu šiek tiek darboholikė. Neįsivaizduoju mamų, kurios būna du-tris metus namuose. Mano nuomone, po metų vaikas atsistoja ant kojų, jam reikia socialinės adaptacijos. Kitas klausimas, kaip vaiko auginimą suderinti su darbu“, - sakė I. Klenauskaitė.
Darbdavių Požiūris ir Palaikymas
I. Klenauskaitė pasigenda darbdavių supratingumo jauniems tėvams. „Kažkodėl darbdaviai galvoja, kad vaikai trukdo dirbti. Nieko panašaus! Darbštiems tėvams vaikai netrukdo. Jei juos palaikysime, paskatinsime, pažiūrėsime į jų situaciją lanksčiau ir dar padėsime finansiškai - gimstamumas tik padidės, o jauni tėveliai neišvažiuos gyventi į užsienį“, - vylėsi I. Klenauskaitė.
Vaikų Skaičius ir Socialinė Statistika
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 524,5 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, berniukų 13,5 tūkst. Vaikai 2015 m. pradžioje sudarė 18 proc. visų šalies gyventojų. Europos Sąjungoje 2014 m. pradžioje vaikai iki 18 metų amžiaus sudarė 18,8 proc. visų gyventojų. Pernai Lietuvoje gimė 484 (1,6 proc.) kūdikiais daugiau nei 2013 m. - iš viso 30,4 tūkst., iš jų - 338 dvynukų poros, o 5 šeimos susilaukė trynukų.
Finansinė Šeimų Padėtis ir Investicijos į Vaikus
2013 m. vidutinės namų ūkių su vaikais disponuojamosios pajamos buvo 281 EUR vienam asmeniui per mėnesį. Sunkiausiai verčiasi šeimos, kuriose gyvena du suaugę su trimis ar daugiau vaikų. Tokio namų ūkio vidutinės disponuojamosios pajamos per mėnesį vienam asmeniui 2013 m. sudarė 168 EUR. Šeimose, kur vienas suaugęs augina vieną ar daugiau vaikų, vienam asmeniui tenka 251 EUR.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šeimos, kuriose nėra vaikų, prekėms ir paslaugoms per metus skiria 142 eurus, o šeimos su vaikais - 379 eurus. Vadinasi, investicijos į vaikus vidutiniškai sudaro 237 eurus per metus. Labiausiai su vaikų ugdymo reikmėmis susijusias išlaidas riboja šeimos pajamos. Du vaikus auginančių turtingiausio penktadalio šeimų vaikų ugdymui skiriamos lėšos sudaro 1 106 eurus per metus, o neturtingiausio penktadalio - 183 eurus per metus. Dėl to didėja socialinė atskirtis: vaikams iš neturtingų šeimų gauti geresnį išsilavinimą yra sunkiau.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Investicijų į Vaikus Tendencijos
Kitose šalyse pastebima, kad išlaidos vaiko ugdymui vis didėja, didėja vidutinės namų ūkių pajamos, šeimos ryžtasi turėti mažiau vaikų. Taip pat pasaulyje pastebima, kad nebeliko anksčiau buvusio skirtumo tarp lėšų, skiriamų sūnų ir dukterų ugdymui, kai anksčiau į berniukų ugdymą tėvai buvo linkę investuoti daugiau negu į mergaičių. Dar pastebima, kad lėšų, skiriamų patiems mažiausiems ir paaugliams, skirtumai sumažėjo. Anksčiau mažylių ugdymui pinigų buvo skiriama gerokai mažiau negu paauglių ir jaunuolių. O dabar tėvai jau pradeda rūpintis vaiko pasiekimais nuo pat mažų dienų. Taip pat pastebima, kad tėvai vaikus išlaiko ir į jų išsilavinimą investuoja ilgiau. Aštuonioliktas gimtadienis vis rečiau tampa ta riba, kai vaikas jau laikomas suaugusiuoju ir savimi pradeda rūpintis pats.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
tags: #52 #motinystes #atostogos #danijoje