Vienas iš pirmųjų iššūkių, su kuriais susiduria tėvai, yra kūdikių diegliai, arba kolikos, kurie pasireiškia net iki 30% naujagimių pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Dėl šios priežasties, ši būklė kartais vadinama „100 dienų klyksmu“. Nors specialistai teigia, kad tai nėra pavojingas negalavimas, diegliai sukelia sunkumų tiek kūdikiams, tiek ir jų tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių dieglių priežastis, diagnostiką, palengvinimo būdus ir ką daryti, kad palengvintumėte kūdikio būklę.
Kas yra Kūdikių Diegliai?
Diegliai - tai ilgesni irzlumo ir verksmo epizodai, kurie prasideda be aiškios priežasties ir taip pat staiga pasibaigia. Ši būklė dažniausiai pasireiškia kūdikiams iki maždaug 4 mėnesių amžiaus, o 90% kūdikių diegliai praeina maždaug iki 4-to mėnesio. Dažniausiai dieglių epizodai prasideda vakarais, o piką pasiekia, kai kūdikiui yra 4-6 savaičių amžiaus. Dieglių metu mažyliai nenuraminamai verkia, riečiasi atgal ir stipriai įsitempia.
Diskomfortas, nemalonūs pojūčiai virškinimo sistemoje bei pilvuko raižymas - taip dažniausiai apibūdinami kūdikio pilvuko diegliai (arba kolikos), kurie dažnai būna lydimi intensyvaus ir stipraus verkimo.
Kaip Atpažinti Dieglius?
Dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko. Vos prasidėjus negalavimams, mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. Prasidėjus pilvo spazmams, kūdikiai dažnai riečiasi, suspaudžia kumštukus, paraudonuoja, stena, bet ne todėl, kad nori tuštintis, o dėl nemalonaus pilvuko raižymo.
Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Diagnostika: "3-3-3 Taisyklė" ir ROME IV Kriterijai
Nuo 1954 metų kūdikių diegliai būdavo neoficialiai diagnozuojami remiantis "3-3-3 taisykle", kuri teigia, kad diegliai - tai 3 valandų trukmės verksmas per dieną, 3 dienas per savaitę, ilgiau nei 3 savaites. Tačiau šioje taisyklėje buvo atrasta trūkumų. Pavyzdžiui, kasdien po 2,5 valandos irztantis ir verkiantis mažylis teoriškai "netilptų" į dieglių apibūdinimo rėmus, nes nepasiektų 3 valandų. Taip pat, kadangi epizodų pikas būna 4-6 gyvenimo savaitę, tad sulaukus 3 mėnesių, pikas gali būti jau praėjęs ir verksmo epizodai bus trumpesni. Be to, tėvams yra psichologiškai sunku laukti 3 savaites, kad būtų patvirtinta diagnozė.
Kaip alternatyva 2016 m., medikų grupė pasiūlė vadovautis ROME IV kriterijais, kurie kiek labiau atitinka praktinę realybę:
- Kūdikis mažesnis nei 5 mėnesių.
- Ilgi periodai irzlumo, neramumo ir verkimo, kurių negali išspręsti tėvai, prasidedantys be aiškios priežasties.
- Nėra diagnozuojamas karščiavimas, ligos, kūdikis priauga svorio ir atrodo visapusiškai sveikas.
- Tėvai prižiūrinčiam gydytojui nurodo, kad kūdikis verkė ir buvo neramus 3 ir daugiau valandų, ar 3 ir daugiau dienų savaitės laikotarpyje.
Remiantis šiuo metodu, koncentruojamasi ne į verkimo laiką, o į bendrus irzlumo, verkimo epizodus.
Pagrindinės Dieglių Priežastys
Nors tiksli kūdikių dieglių kilmė nėra aiški, yra keletas teorijų, kurios bando paaiškinti šią būklę.
Pasak specialistų, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos.
- Nebrandžios žarnyno mikrofloros.
- Netinkamai parinkto mišinuko.
- Netaisyklingo mamos krūties apžiojimo.
Dieglių Kilmės Teorijos
Yra dvi pagrindinės teorijos apie dieglių kilmę:
- Priežastis slypi virškinamajame trakte: Pagal šią teoriją, diegliai kyla dėl laktozės netoleravimo, jautrumo karvės pieno baltymui, nebrandžios enterinės nervų sistemos, mikrobiotos disbalanso, nestipraus virškinamojo trakto uždegimo. Dieglių kamuojamų mažylių mikrobiotoje buvo rasta mažiau bifidobakterijų, laktobacilų ("gerųjų" mūsų mikrobiotos bakterijų), taip pat daugiau dujas išskiriančių organizmų, E. Coli bakterijų.
- Kyla ne iš virškinamojo trakto: Remiantis šiomis teorijomis, diegliai yra naujagimių/kūdikių reakcija į nepakankamą kontaktą su mama ir netinkamą mažylio poreikių interpretavimą, hiperstimuliaciją (pervargęs mažylis), netinkamą maitinimo techniką (žindymo sunkumai). Kaip stiprus rizikos faktorius yra pažymimas rūkymas, alkoholio vartojimas nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu. Taip pat iškeliamas mamos stresas ir nerimas, į kurį mažylis reaguoja.
Ką Daryti, Kai Kūdikį Kamuoja Diegliai?
Nors diegliai sukelia didelį stresą tėvams, yra keletas būdų, kaip palengvinti kūdikio būklę:
- Maitinimo Koregavimas: Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą. Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, įsitikinkite, kad čiulptuko skylutė nėra per didelė, kad vaikas valgydamas neprarytų daug oro.
- Masažas: Švelnus pilvuko masažas sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę visuomet padeda, tačiau nepamirškite paglostyti ne tik pilvuko, bet ir viso kūno.
- Baltasis Triukšmas: Sukurkite baltą triukšmą (pažįstamą ir jaukią atmosferą), pavyzdžiui, kai kuriems kūdikiams padeda nurimti įjungtas dulkių siurblys ar skalbyklė ir pan.
- Tradiciniai Raminimo Metodai: Taikykite tradicinius raminimo metodus - masažą ar „baltąjį triukšmą“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę.
- Nešiojimas: Nešiokite kūdikį ant rankų, "lopšio" padėtyje, glausdami jį kuo arčiau savo krūtinės, kad galėtų išgirsti jūsų širdies plakimą, galite nešioti paguldę ant savo dilbio ("ant šakos miegančio tigro poza"). Remiantis tyrimais, 6 savaičių mažyliai, kurie buvo nešiojami vaikjuostėse bei nešioklėse, verkė 51% mažiau vakarinėmis valandomis ir 43% bendrai.
- Oda-oda Kontaktas: Nuogos odos kontaktas turi didelę naudą mažylių (bei tėvų) nervų, širdies, kvėpavimo bei virškinimo sistemoms.
- Maudymas Šiltame Vandenyje: Maudymas šiltame vandenyje gali padėti nuraminti kūdikį.
- Tinkamas Maitinančios Motinos Maistas: Kūdikio žindymo laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti aštrių, sūrių, keptų, marinuotų produktų, įvairių padažų. Rekomenduojama per dieną išgerti 3-6 puodelius žolelių, mažinančių pilvo pūtimą, arbatos (pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų, krapų).
Gydymo Būdai
Kadangi dieglių kilmė išlieka neaiški, nėra patvirtintas joks efektyvus gydymas. Tačiau, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima bandyti dieglius gydyti. Šiuo metu, prižiūrinčiam sveikatos priežiūros specialistui įtariant dieglius, gali būti skiriami:
- Simetikono lašiukai: Jie skaido žarnyne susikaupusias dujas. Deja, beveik visi atlikti tyrimai neparodė jokio skirtumo tarp simetikono lašiukų vartojimo ir skiriamo placebo esant diegliams.
- Karvės pieno baltymo panaikinimas: Žindančiai mamai rekomenduojama atsisakyti karvės pieno produktų, o maitinant mišiniu - pakeisti į hidrolizuotą mišinį.
- Gerosios bakterijos (Lactobacillus reuteri): 4 iš 5 atliktų klinikinių bandymų buvo efektyvūs mažinant žindomų kūdikių dieglių simptomus.
- Laktazės lašiukai: Keli senesni tyrimai siūlo, kad kūdikiai su diegliais tikėtina, jog turi laktozės netoleranciją dėl nepakankamos laktazės brandos.
- Krapų sėklų vanduo (Gripe Water) ir kiti augaliniai preparatai: Tokio tipo preparatų naudojimas nėra pagrindžiamas atliktais tyrimais ir gali būti ne tik, kad nenaudingas, bet ir kenksmingas.
Emocinė Parama Tėvams
Svarbu nepamiršti, kad diegliai yra sunkus išbandymas ne tik kūdikiui, bet ir tėvams. Nuolatinis kūdikio verksmas gali sukelti stresą, nerimą ir net depresiją. Todėl labai svarbu pasirūpinti emocine parama tėvams. Kalbėkitės su artimaisiais, draugais ar specialistais, kurie gali padėti jums susidoroti su sunkumais. Atminkite, kad jūs nesate vieni ir kad ši būklė laikina.
Vyrų Pogimdyminė Depresija
Mažiau ištirta Vyrų pogimdyminė depresija, klinikinės psichologės teigimu, yra mažiau ištirta ir apie ją kalbama rečiau, nei apie moterų. Vis dėlto nemaža dalis tėčių taip pat patiria depresiją ir nerimą perinataliniame laikotarpyje - nuo moters pastojimo iki kūdikiui sueina vieneri metai. Jie išgyvena tuos pačius jau minėtus jausmus ir simptomus, su kuriais susiduria ir moterys. „Dėmesys po gimdymo dažniausiai sutelkiamas į motiną ir kūdikį, o vyrai neretai lieka šešėlyje. Dalis vyrų pasijunta nereikalingi ir nerandantys savo vaidmens pagausėjusioje šeimoje. Vyrai, veikiami stipraus ir nepažeidžiamo vyro stereotipo, gali būti linkę slopinti ir slėpti savo jausmus, galvodami, kad taip apsaugo žmoną ir vaiką. Tačiau jų depresija gali turėti tokias pat neigiamas pasekmes visai šeimai kaip ir moters depresija. Nesikreipus ir nesulaukus pagalbos, būklė gali blogėti, sukeldama dar didesnį iššūkį šeimai“, - atkreipia dėmesį S. Tindžiulytė.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas