Vasario 16-oji - ypatinga diena Lietuvos istorijoje, liudijanti laisvės ir nepriklausomybės siekius. Ši diena - tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Prieš 105 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė ir šiandien mes galime džiaugtis ir didžiuotis turėdami savo šalį Lietuvą. Straipsnyje aptariama, kaip sukurti prasmingą ir įsimintiną Vasario 16-osios minėjimą vaikams, ugdant jų pilietiškumą per teigiamas emocijas, bendrumo jausmą ir įtraukiančias veiklas.
Pilietiškumo jausmo ugdymas per emocijas
Vaiko suvokimo lygmuo ankstyvajame amžiuje yra labai konkretus - jis supranta tai, ką mato, ką gali apčiuopti, todėl tokios sąvokos kaip meilė tėvynei ar pasididžiavimas mažiems vaikams yra sunkiai suvokiamos. Vystantis kalbai po truputį vystosi ir vaiko supratimo lygmuo, tačiau net ir turėdamas platų žodyną, ne visose situacijose vaikas turi patirties. Taip po mažu kaupdamas patirtį vaikas supranta ir tam tikrų dalykų, įvykių prasmes, atranda pasekmės - priežasties ryšius, o suaugusiųjų pareiga yra paaiškinti ir padėti juos atrasti greičiau.
Norint vaikui paaiškinti mūsų šaliai svarbius momentus, ugdyti pasididžiavimo jausmą pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad vaikai atsimena ir supranta įvairius dalykus per emocijas. Turbūt ir jūs galvodami apie savo vaikystę prisimenate tai, kas kelia stiprias emocijas - arba labai teigiamas, arba neigiamas, tad norėdami ugdyti vaikus gerais piliečiais visų pirma turime suteikti jiems smagią pilietiškumo patirtį. Įvairios šventės, minėjimai yra puiki proga šių patirčių sukurti kuo daugiau. Istorines detales ir sunkiąją istorijos pusę jau vėliau, mokykloje, vaikas po truputį išmoks ir suvoks, o ankstyvajame amžiuje pilietiškumo ugdymo pagrindas turėtų būti malonios emocijos.
Džiugias emocijas ir malonias patirtis galima kurti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, įvairių Lietuvai svarbių dienų proga su savo mažamečiu vaiku galima kepti trijų spalvų blynus. Kadangi vaikui apskritai patinka su suaugusiais virti ir kepti, šis užsiėmimas tampa dar smagesnis į blynus įmaišius mūsų trispalvės spalvas. Toks ritualas šeimoje jau tampa laukiamas, o vaikas vis klausia, kada švęsime ir kepsime blynus. Įvairios smulkmenos, tokios kaip geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionų pūtimas, dainavimas drauge vaikui kelia geras asociacijas, susietas su Lietuvai svarbiais akcentais, pavyzdžiui, vėliavos spalvomis. Šiuos akcentus augdamas vaikas vis geriau supranta ir įsisąmonina.
Bendrumo jausmo kūrimas
Daugelis greičiausiai sutiks, kad daina yra bene tiesiausias kelias šventinei nuotaikai pajusti, tad ėjimas kartu giedoti himną yra svarbi tradicija norint pajusti šventinę dvasią, pasididžiavimo jausmą. Bendrumo jausmą labai padeda kurti ir bendro projekto vystymas, tam tikros problemos sprendimas. Pavyzdžiui, minint Sausio 13-ąją, galima kartu statyti televizijos bokštą, o vėliau žaisti, jog nykštukas pavogė vėliavą, nes norėjo vienas pats ja džiaugtis, tačiau bendromis pastangomis ją atgavote ir galėjote džiaugtis visi.
Taip pat skaitykite: Berniuko charakteristika pagal gimimo datą (vasario 21 d.)
Tėvų ir ugdymo įstaigų vaidmuo
Žinoma, svarbiausią vaidmenį ugdant pilietiškumą ankstyvajame amžiuje vaikui turi tėvai, tad kaip pastarieji auklėja savo atžalas, kokį pavyzdį rodo - ar mini valstybines šventes, kelia vėliavą ir pan., priklauso ir vaikui formuojamas suvokimas. Tačiau ir ugdymo įstaiga čia vaidina svarbų vaidmenį. Augdamas vaikas pamažu supranta save ne tik namų erdvėje, bet plečia savo aplinkos pažinimą - kokioje šalyje, kokiame pasaulyje gyvena. Pavyzdžiui, naratyvinių žaidimų metu galima žaisti, kad keliaujama po pasaulį - vykstama į tolimas šalis, bet visuomet grįžtama į gimtinę, žinoma, iš kur esame kilę, kur mūsų namai ir gimtasis miestas. Visas ugdymo procesas darželyje yra paremtas naratyvinio žaidimo metodu, tad vaikus skatiname laisvai fantazuoti, ieškoti tokių siužetų, kurie jiems patiems įdomūs ir priimtini.
Istorinių temų pateikimas vaikams
Paprastai vaikai noriai įsitraukia ir į švenčių metu organizuojamą vėliavos kėlimo ceremoniją, himno giedojimą, kitas veiklas - svarbu rasti jiems patrauklų ir suprantamą temos pateikimo būdą. Skiriant ar su vaiku atliekant įvairias užduotis, pavyzdžiui, piešiant Lietuvos vėliavą ar statant pilį iš kaladėlių, bet jų nesujungiant tarpusavyje, vaikas fragmentiškai ir mokosi. Jo galvoje tarsi atsiranda atskiri stalčiukai, į kuriuos nugula skirtingos patirtys. Tuo tarpu jei apie tą pačią temą kalbame skirtinguose kontekstuose ir visas užduotis susiejame tarpusavyje - vaikui daug lengviau suvokti jų prasmę. Pavyzdžiui, Vasario 16-osios rytą darželyje galima ieškoti geltonos, žalios ir raudonos spalvos daiktų, tuomet pūsti spalvotus balionus - taip vaikui jau dalyvaujant vėliavos kėlimo ceremonijoje atsiranda sąsaja su vėliavos spalvomis, jas gerai įsimena.
Aiškinant vaikams gana sudėtingas temas visuomet patartina pasitelkti ir vaikiškas knygeles. Kuriant istorijas ir žaidimų siužetus, taip pat stenkitės atitinkamai pagal temą pritaikyti ir vaikams įdomias knygas. Kalbėdami apie Vasario 16-ąją skaitykite vaikams skirtą knygą apie Joną Basanavičių, vėliau jau žaidimo metu keliaudami po Lietuvą šį herojų sutiksite. Taip panaudojamos tam tikros detalės, momentai, herojai, kurie po truputį padeda vaikui suprasti, kodėl kai kurie įvykiai ir dienos yra tokios ypatingos Lietuvai.
Scenarijaus elementai ir pavyzdžiai
Scenarijai yra rašto darbų tipas, skirtas struktūrizuotai istorijai ar idėjoms pateikti, dažniausiai naudojami filmams, spektakliams ar kitoms kūrybinėms formoms. Scenarijai apima ne tik dialogus, bet ir detalius veiksmų aprašymus, personažų charakteristikas, aplinkas bei kitas technines detales, leidžiančias režisieriui ir kitiems kūrėjams suprasti, kaip turėtų atrodyti galutinis kūrinys. Rašydami scenarijus, autoriai lavina savo kūrybiškumą ir gebėjimą mąstyti pasakojimo struktūroje.
Šventės scenarijaus pavyzdys:
Taip pat skaitykite: Gimtadienio ir Taro analizė: Vasario 17-oji
- Vedantysis 1: Sveiki visi susirinkę. Susirinkome paminėti ypatingą dieną, Vasario 16-ąją. Tai mūsų stiprybės diena jungianti dabartį su praeitimi, neatsiejama nuo pagarbos savo tautos istorijai.
- Vedantysis 2: Labai džiugu, kad mes šiandien visi čia susirinkome, puikiai nusiteikę, plačiomis šypsenomis ir norime jūsų paklausti, vaikučiai: kieno gimtadienį šiandien švęsime? (atsako LIETUVOS). Taip, švęsime Mūsų mylimos tėvynės gimtadienį ir dovanosime šiandien jai gražius eilėraščius, daineles ir šokius. Taip pat pas mus svečiuose yra viena komisija, kuri atliks labai atsakingą darbą išklausius visų vaikučių eilėraštukus, išrinks du labiausiai patikusius. Bet prieš pradedant mūsų gražią šventę, kviečiu visus atsistoti ir kartu sugiedoti Lietuvos himną.
- Vedantysis 1: Šiandien pats gražiausias žodis pas mus skamba LIETUVA. Turbūt kiekvienam iš mūsų kiekviena raidelė žodyje Lietuva turi ypatingą reikšmę.
Veiklos darželyje ir mokykloje
Vasario 16-oji - Valstybės atkūrimo diena, ypatinga šventė visai Lietuvai! Ši diena darželyje prasidėjo Tautinės giesmės giedojimu, kurią atliko grupės „Voveraitės“ ugdytiniai su ikimokyklinio ugdymo mokytojais. Įstaigoje vyko įvairios ugdomosios veiklos, kurių metu vaikai piešė piešinius su Lietuvos valstybės simboliais, gamino įvairius darbelius. Grupių: „Pelėdžiukai“, „Koriukas“, „Širdelės“, „Žvirbliukai“, „Boružėlės“ vaikučiai kūrė širdelių, o grupių: “Gėlytės” ir “Zuikučiai”- paukštelių dekoracijas. Patys mažiausieji iš kaladėlių statė pilis, bokštus. Mokytojai suprantamais būdais ir patraukliomis priemonėmis ugdytiniams pasakojo apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes, priminė vaikams Lietuvos valstybės simbolius. Dainelės buvo skirti šiai prasmingai šventei. Galėjome pasigrožėti mūsų vaikų ir mokytojų kūrybiškumu, išradingumu ir meniniais gebėjimais.
Ugdomųjų veiklų pavyzdžiai:
- Piešinių piešimas su Lietuvos valstybės simboliais.
- Širdelių ir paukštelių dekoracijų gaminimas.
- Pilių ir bokštų statymas iš kaladėlių.
- Pasakojimai apie Lietuvos istoriją ir asmenybes.
Patarimai tėvams ir pedagogams
Štai keletas patarimų, kaip įtraukti vaikus į Vasario 16-osios minėjimą ir ugdyti jų pilietiškumą:
- Kalbėkite apie Nepriklausomybės dieną. Paaiškinkite savo mažyliams, kodėl mums tokia svarbi Nepriklausomybės diena. Kas įvyko tą dieną?
- Prisiminkite šeimos istoriją. Prisiminkite savo šeimos istoriją. Juk nuolat kartojame, kad Lietuvoje kiekviena šeima nukentėjo nuo sovietinio režimo. Vadinasi, dar gyvi proseneliai, tetos ir dėdės, kurie gyveno ir kentėjo Sibiro platybėse.
- Kalbėkite apie laisvę. Ar jūsų vaikai žino, kad ir dabar pasaulyje yra nemažai valstybių, kuriose vaikams virš galvos zvimbia kulkos, kur jie negali pasirinkti, ką nori ar norės daryti, kur jie yra atskiriami nuo tėvelių. Ar jie žino, kad čia, Lietuvoje, galima pasirinkti, ar tikėsime Dievą, ar ne, bet taip yra ne visur? Ar jie žino, kad kai kuriose šalyse žmonės negali kalbėti sava kalba? Negali laikytis tradicijų? O tos tradicijos gali būti tokios paprastos ir mielos kaip, pavyzdžiui, Kalėdų eglutės puošimas… tai reikia daryti slapčia.
- Balsuokite. Nėra geresnės demokratijos pamokos vaikams. Rinkimų dieną išsiruoškite visa šeima. Tegul vaikai įmeta balsavimo biuletenius, paaiškinkite jiems, ką darote. Paaiškinkite, kad demokratija yra veiksni, kai naudojamės savo teisėmis ir prisiimame atsakomybę. Atsakingas pilietis privalo balsuoti. Tegul vaikas pareigūnui pasako jūsų adresą, paduoda pasus. Kai užpildysite biuletenį, leiskite vaikui jį įmesti. O išreiškę savo valią, tą progą atšvęskite kavinėje ar parke. Vaikai pasijus dalyvavę svarbiame įvykyje. O juk jie mokosi žiūrėdami ir klausydamiesi. Jei parodysite, kad tai yra svarbu, tai vaikas tuo net neabejos!
- Turėkite vėliavą. Jau dvejų trejų metų vaikas gali nupiešti Lietuvos vėliavą. Ikimokyklinukas gali ne tik nupiešti, bet ir žinoti, ką tos spalvos reiškia. O pradinukas jau gali ir gerbti savo šalies vėliavą. Jei gyvenate nuosavame name, nepamirškite jos iškelti.
- Didžiuokitės savo šaknimis. Geriausiai meilę ir pagarbą protėvių žemei ir viskam, kas su ja susiję, skiepyti darželinukams. Raginkite darželio auklėtoją bent retsykiais su vaikais padainuoti liaudies dainas, užuot žavėjusis radžių ir jį panašių repertuarais. Knygynuose tikrai yra puikių rinkinių (net kartu su knygelėmis, kuriose ir muzika, ir žodžiai). Vaikai ne tik klausytųsi, bet ir išmoktų!
- Dalyvaukite šventėse. Nepatingėkite visa šeima išsiruošti į mieste rengiamą šventę. Tokios bendruomeninės šventės leidžia suvokti, kad mes kartu, mes tauta, mes lietuviai.
- Puoselėkite tautiškumą kasdien. Kad lietuviais esame mes gimę, prisiminkime ne tik per vasario 16-osios ar kovo 11-osios šventes. Kartkartėmis, pasitaikius progai, o ir visai be progos kalbėkime su vaikais apie savo Lietuvą, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie visais laikais garsino mūsų šalį ir tebegarsina. Jau net mažas vaikas gali suprasti, kad valstybę kuriame MES ir ji tokia, kokios visi esame verti.
Taip pat skaitykite: Renginiai vasario 16-ąją