Dirbtinis apvaisinimas ir miomos: galimybės ir pasirinkimai

Gimdos miomos - viena dažniausių ginekologinių ligų, apie kurią vis dar kalbama per mažai. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos miomas ir dirbtinio apvaisinimo (IVF) sąsajas, rizikos veiksnius ir galimus gydymo būdus.

Kas yra gimdos miomos?

„Gimdos miomos - tai nepiktybiniai gimdos lygiųjų raumenų augliai, kurie dažniausiai atsiranda vaisingo amžiaus moterims“, - aiškina Danuta Vasilevska. Anot jos, miomos yra labai dažnos - jų turi net iki 75 proc. 30-50 metų moterų. Miomų atsiradimą lemia hormonų veikla, genetika, amžius, nutukimas, aukštas kraujospūdis. „Miomos beveik niekada neatsiranda iki brendimo, o menopauzės metu - dažniausiai sumažėja.

Simptomai ir diagnostika

Daugeliu atvejų gimdos miomos yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant įprastinį ginekologinį patikrinimą. Pagrindinis diagnostikos metodas - ultragarsinis tyrimas per makštį, kurio metu įvertinamas miomų skaičius, dydis, jų lokalizacija bei naviko echovaizdas. Simptomai pasireiškia maždaug 30-40 proc. moterų ir priklauso nuo miomų dydžio bei jų augimo vietos. Dažniausias simptomas - gausios mėnesinės, kurios neretai sukelia mažakraujystę. Kiti simptomai - apatinės pilvo dalies skausmas, šlapinimosi sutrikimai, ypač dažnas noras šlapintis, taip pat vaisingumo problemos. Esant miomoms, gali kilti ir nėštumo komplikacijų: priešlaikiniai gimdymai, netaisyklinga vaisiaus padėtis ar pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas.

Gydymo pasirinkimai

Pasak D. Vasilevskos, ne visoms miomoms reikia gydymo. Jei moteris nejaučia simptomų, miomos yra mažos, jų augimas lėtas, nėra įtarimų dėl jų piktybiškumo - pakanka stebėjimo ultragarsu kartą per metus. Tačiau kai simptomai tampa ryškūs ir trikdo moters gyvenimo kokybę, gydymas yra būtinas. Gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pacientės amžių, miomų skaičių ir vietą, simptomų pobūdį, taip pat moters norą išsaugoti vaisingumą ar gimdą bei galimą vaistų šalutinį poveikį.

Miomų gydymo galimybės:

Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą

• Vaistai (simptomų mažinimui)
• Chirurginis gydymas (miomų mazgų šalinimas arba gimdos pašalinimas)
• Gimdos arterijų embolizacija (minimaliai invazyvi procedūra)

Gimdos arterijų embolizacija (GAE)

„Gimdos miomų embolizacija (GME) - tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu per vos 2-3 mm dūrį kirkšnyje įvedamas plonas kateteris, o į miomą maitinančias arterijas suleidžiamos mikrodalelės (mikrosferos). Taip užblokuojama kraujotaka, ir mioma, netekusi maitinimo, pradeda trauktis. Per 3-12 mėnesių jos tūris sumažėja vidutiniškai 50-80 proc., o simptomai dažniausiai visiškai išnyksta“, - aiškina gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas. Šis metodas leidžia moteriai išsaugoti gimdą, išvengti didesnės chirurginės intervencijos ir greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Kaip atliekama procedūra?

Prieš procedūrą pacientės atvyksta į konsultaciją, kurios metu įvertinami turimi tyrimai. Jei dubens magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) dar nebuvo atliktas - jis paskiriamas papildomai. Atsižvelgiant į rezultatus ir nesant kontraindikacijų (jų pasitaiko itin retai), numatoma embolizacijos data. Jei kyla neaiškumų ar reikalingas platesnis vertinimas - pacientė siunčiama pas gydytoją ginekologą. Procedūros dieną pacientė atvyksta atlikusi visus reikiamus tyrimus. Jai taikoma lengva intraveninė nejautra, o procedūra atliekama per nedidelį dūrį šlaunies srityje. Įvedus kateterį suleidžiamos itin smulkios mikrodalelės, kurios užkemša kraujotaką. Miomos pradeda nykti natūraliai, be chirurginio pjūvio.

Pacienčių baimės ir realybė

Kalbėdamas apie pacienčių baimes A. Gydytojas aiškina, kad nors embolizacija yra minimaliai invazyvi, vis dėlto tai operacija, ir pirmąją parą diskomfortas iš tiesų gali būti: „Procedūros metu taikome vietinę nejautrą ir trumpą sedaciją, todėl dažniausiai moterys pojūčius apibūdina kaip diskomfortą, bet ne stiprų skausmą. Po jos gali būti jaučiamas tempimo pojūtis, nestiprus skausmas, pakilti temperatūra - tai vadinamasis poembolizacinis sindromas. Po procedūros pacientės atsigauna gana greitai. Be to, tyrimais nustatyta, kad nors rizika nėštumui išlieka, net 61 proc. moterų, norinčių pastoti, tai pavyksta per dvejus metus po embolizacijos. „Svarbu žinoti, kad pastojimas priklauso nuo daugelio faktorių, bet ši procedūra pati savaime tikrai nėra kliūtis“, - patikina gydytojas radiologas.

GAE privalumai

Pasak Andrejaus Afanasjevo, ši procedūra, lyginant su kitais gimdos miomų gydymo metodais, turi keletą svarbių privalumų. Miomų embolizacija atliekama per itin mažą pjūvį kirkšnyje, todėl, lyginant su atviromis operacijomis, moters kūnas daug mažiau traumuojamas. Kadangi tai yra minimaliai invazyvi procedūra, kur kas mažesnė yra ir įvairių infekcijų, kraujavimo ar kitų chirurginių komplikacijų rizika. Po embolizacijos moterys įprastai patiria daug silpnesnį ir trumpiau trunkantį skausmą. Mažai invazyvi procedūra užtikrina ir greitesnį atsigavimą - grįžti prie kasdienių veiklų moteris gali praėjus vos kelioms dienoms po gydymo, kai tuo tarpu po chirurginių operacijų - ne anksčiau kaip po kelių savaičių.

„Procedūra efektyviai mažina miomų dydį, stabdo jų augimą ateityje ir tokius su liga susijusius simptomus kaip gausus kraujavimas menstruacijų ciklo metu, mažakraujystė, spaudimo ar prispildymo jausmas dubenyje, dažnas šlapinimasis ir kt. Tyrimų duomenimis, daugelis moterų patiria simptomų palengvėjimą per kelias savaites po atliktos embolizacijos.

Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į akušerį ginekologą ar intervencinį radiologą reikėtų varginant gausioms ar ilgiau trunkančioms menstruacijoms, stipriems menstruacijų skausmams, patiriant nuolatinį dubens skausmą, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus ar pastebėjus kitus nerimą keliančius simptomus. Tačiau net ir nejausdama jokių simptomų, savo sveikata besirūpinanti moteris bent kartą per metus turėtų atvykti profilaktinei ginekologinei patikrai“, - pataria A.

Dirbtinis apvaisinimas (IVF) ir miomos

Dirbtinis apvaisinimas (IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kurios metu kiaušialąstė apvaisinama sperma už gimdos ribų, o vėliau embrionas perkeliamas į moters gimdą. Nors IVF padeda daugeliui nevaisingų porų susilaukti vaikų, svarbu žinoti, kad nėštumas po IVF gali būti susijęs su tam tikrais rizikos veiksniais, įskaitant priešlaikinį gimdymą.

Miomų įtaka IVF sėkmei

Miomos gali turėti įtakos vaisingumui ir IVF sėkmei. Miomos, esančios gimdos ertmėje (vidinėje sienelėje), gali trukdyti embriono implantacijai ir didinti persileidimo riziką. Tokiais atvejais rekomenduojama miomas pašalinti prieš IVF procedūrą. Miomos, esančios išorinėje gimdos sienelėje, dažniausiai neturi įtakos vaisingumui ir IVF sėkmei.

Kada šalinti miomas prieš IVF?

Sprendimas dėl miomų pašalinimo prieš IVF priklauso nuo individualios situacijos, miomų dydžio, vietos ir simptomų. Vaisingumo specialistas įvertins visus veiksnius ir rekomenduos tinkamiausią gydymo planą.

Rizikos veiksniai po IVF

• Daugiavaisis nėštumas: Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną. Mat daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė.
• Motinos amžius ir sveikatos būklė: Vyresnis motinos amžius ir tam tikros sveikatos problemos (pvz., diabetas, hipertenzija) gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką po IVF.
• Gimdos anomalijos: Įgimtos gimdos anomalijos ar buvusios gimdos operacijos gali turėti įtakos nėštumo trukmei.
• Emocinis stresas: Nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas.

Priešlaikinio gimdymo prevencija

Priešlaikinio gimdymo priežastys ir rizikos veiksniai yra labai daug, dalies jų išvengti negalima. Maždaug pusės priešlaikinių gimdymų priežastys lieka nežinomos.

Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai

Prevencijos būdai:

• Progesterono preparatai: Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus.
• Gimdos kaklelio apsiuvimas: Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.
• Vaistai, koreguojantys kraujo krešėjimą: Esant kraujo krešėjimo problemoms, gali būti skiriami vaistai, koreguojantys kraujo krešėjimą.
• Ramesnė veikla ir streso vengimas: Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.
• Vieno embriono įsodinimas: Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną.
• Gydytojo konsultacijos: Taip pat reikėtų vengti abejotino naudingumo gimdos ar gimdos kaklelio operacijų ir kiekvieną iš jų aptarti su moterį gydančiu gydytoju.

Mitai apie miomas

Pasak Andrejaus Afanasjevo, apie gimdos miomas sklando daug įvairiausių mitų. Dauguma jų pagrįsti pasenusia medicinine informacija arba iš lūpų į lūpas plintančiais klaidingais įsitikinimais.

• MITAS Nr. 1: Miomos - piktybiniai dariniai. Laimei, atsakymas yra - ne. Dauguma miomų yra gerybinės ir supiktybėja tik labai retais atvejais. Šie dariniai nesusiję ir su gimdos vėžiu.
• MITAS Nr. 2: Histerektomija - vienintelis gydymo būdas. Sparčiai tobulėjant medicinai, šiuo metu pacientėms siūlomos inovatyvios minimaliai invazinės histerektomijos alternatyvos. Viena jų - gimdos miomų embolizacija.
• MITAS Nr. 3: Miomos lemia nevaisingumą. Įtakos vaisingumui turi toli gražu ne visos miomos. Tikimybė pastoti ir išnešioti kūdikį priklauso nuo daugelio veiksnių. Moterys, turinčios besimptomių miomų, paprastai nepatiria jokių vaisingumo problemų ir lengvai pastoja. Visgi, kai kuriais atvejais miomos gali apsunkinti pastojimą ar vaisiaus išnešiojimą.
• MITAS Nr. 4: Miomos išnyksta po menopauzės. Nors gimdos miomų rizika sumažėja po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, su šia problema gan dažnai susiduria ir vyresnės moterys.
• MITAS Nr. 5: Miomos pašalinamos visam laikui. Nors atliekant miomų embolizaciją daugeliu atvejų miomos pašalinamos visam laikui, visgi, kartais jos gali vėl formuotis ir sukelti simptomus, reikalaujančius papildomo gydymo.
• MITAS Nr. 6: Visos miomos sukelia gausų kraujavimą. Gausios ar skausmingos mėnesinės - dažni gimdos miomų simptomai. Tačiau juos patiria ne visos moterys, kurioms diagnozuotos miomos. Kiti dažni simptomai - vidurių užkietėjimas, šlapimo pūslės disfunkcija, nugaros skausmai, skausmingi lytiniai santykiai. Nedidelės miomos gali nesukelti jokių simptomų, o ir didesnės - ne visada sukelia gausų menstruacinį kraujavimą ar dubens skausmą.
• MITAS Nr. 7: Visos miomos didėja. Miomos gali išaugti pakankamai didelės ir sukelti net pilvo išsipūtimą, tačiau ne visos miomos laikui bėgant didėja. Daugelis moterų turi mažas miomas, kurios neauga ir nesukelia jokių simptomų. Kai kurios miomos gali išaugti iki tam tikro dydžio ir tada nustoti augti. Kai miomos tampa itin didelės, jos spaudžia šlapimo pūslę ar žarnyną, todėl ima varginti dažnas šlapinimasis arba užkietėję viduriai. Nors ir retai, bet pasitaiko atvejų, kai mioma plyšta ir prireikia skubios medicininės pagalbos.
• MITAS Nr. 8: Miomas visada reikia pašalinti. Miomas rekomenduojama pašalinti, jeigu jos sukelia stiprų kraujavimą, skausmą, kitus gyvenimo kokybę bloginančius simptomus, vaisingumo sutrikimus. Tačiau simptomus sukelia ne visos miomos.
• MITAS Nr. 9: Miomas galima gydyti tik vaistais. Medikamentinis miomų gydymas kartais įmanomas. Progesterono pagrindu pagamintos tabletės ar injekcijos gali sumažinti gausų kraujavimą ir kitus simptomus. Kai kurie vaistai laikui bėgant retais atvejais gali padėti sumažinti miomas. Tačiau svarbu žinoti, kad šie vaistai veikia tik tol, kol juos vartojate. Medikamentinis gydymas yra ganėtinai brangus ir nėra kompensuojamas. Nustojus vartoti vaistus, simptomai gali atsinaujinti, o miomos - toliau augti. Kai kurios moterys taip pat patiria nemalonų šalutinį šių vaistų poveikį.
• MITAS Nr. 10: Miomos išnyksta po menopauzės. Miomos - gerybiniai lygiųjų gimdos raumenų navikai, kurių augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Jos ne visada išnyksta po menopauzės.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #miomos