Valkininkų vaikų sanatorija „Pušelė“, įsikūrusi Dzūkijos miškų apsuptyje, turėjo ilgą ir įvairią istoriją. Nuo pat įkūrimo sovietmečiu iki uždarymo ir bandymų išsaugoti unikalų kultūros paveldą, sanatorija paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje.
Sanatorijos įkūrimas ir klestėjimas
1969 m. duris atvėrusi Valkininkų (Naujųjų Valkininkų) sanatorija „Pušelė“ sovietmečiu buvo gerai žinoma gydymo įstaiga. Joje buvo gydomi vaikai, sergantys kvėpavimo ligomis. Apie vaikų gydymą ir kasdienį gyvenimą „Pušelėje“ rašė ne tik respublikinė, bet ir sąjunginė spauda. Sanatorijos pastatų kompleksas, suprojektuotas Eduardo Chlomausko ir Zigmanto Liandzbergio, buvo kone renesansinis sovietmečio projektas, stebinantis savo užmojais - didžiulis gyvenamasis korpusas, erdvios bendrosios patalpos, lauko baseinas, išpuoselėti gėlynai, miško takai.
Unikalus meno kūrinys: freska „Pušelėje“
Sanatorija išsiskyrė ne tik gydymo paslaugomis, bet ir unikaliu meno kūriniu - dailininkų Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės 1969-1972 m. sukurtu sienų tapybos ciklu sanatorijos korpusus jungiančiame koridoriuje. Šis 12 paveikslų ciklas, besitęsiantis per kelis sanatorijos korpusus jungiančią galeriją - koridorių, buvo įtrauktas į saugomų dailės paminklų sąrašus.
Freskos unikalumas slypėjo ne tik meninėje vertėje, bet ir sumanyme. Architektas Zigmas Liandzbergis suprojektavo pastatą taip, kad freską būtų galima matyti iš kiemo, o vakarais ją stipriai apšviesdavo saulė. Tačiau po renovacijos 2009 metais, sumažinus langus, freska tapo ne tokia matoma.
Aleksandra Aleksandravičiūtė rašė, kad architektas Zigmantas Liandzbergis, stebėjęs dailininkų darbą „Nykštuko“ kavinėje, pakvietė juos ištapyti sieną minėtoje sanatorijoje. Tapydami sieną dailininkai susidūrė su sunkumais - mat koridorius buvo siauras (apie 2 m) ir ilgas (apie 50 m). Žiūrovas negali akimis aprėpti visos sienos, nes atsitraukti tiesiog nėra kur. Turėdamas omeny minėtą problemą, Tomas Sakalauskas rašė, kaip menininkai ją išsprendė: netapė vientiso piešinio, o sieną suskirstė į dvylika paveikslų; šachmatinės grindys siauroje erdvėje suteikia atitolinto vaizdo pojūtį.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų istorija Valkininkuose
Freskos vaizdai, dominuojančių raudonos ir mėlynos spalvų koloritas žavėjo ir žurnalistus, ir dailės specialistus. Irena Geniušienė kūrinį pavadino „stebuklingu teatru, kuriame tartum prasiveria kulisai, palaipsniui atskleisdami vis naujus veiksmus, vienas paskui kitą išplaukiančius reginius. Dailininkų valia tartum sustabdo žirgo šuolio, vėjo gūsio, paukščio skrydžio, liepsnos šokio gražiausią, išraiškingiausią momentą.
Menininkų kūrybinis procesas buvo glaudus bendradarbiavimas, kuriame Algirdo plastinė mintis savotiškai traukė Birutės kuriamo vaizdo dalį, o jos savaip išreikšta plastinė mintis kvietė jo savitai kuriamą reginį.
Freskos niokojimas ir išsaugojimo viltys
Deja, po nepriklausomybės atkūrimo dalis „Pušelės“ komplekso pastatų buvo palikti likimo valiai. Taip sunyko milžiniškas keturių aukštų statinys. Vietos valdžia ne kartą skelbė, kad jį nugriaus. Pastarieji keli dešimtmečiai tapo sienų tapybos niokojimo laikotarpiu, ypač - į „Pušelės“ patalpas persikėlus vaikų globos namų gyventojams. Freskos figūroms tarsi susimokius braižyti, gadinti veidai, ypač - akys… Liūdna pripažinti, tačiau tomis išbraižytomis akimis į mus šiandien žvelgia vaikai iš asocialių šeimų.
Nepaisant to, 2015 metais Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sienų tapyba paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Siekiant išsaugoti šį unikalų kūrinį, buvo imtasi įvairių iniciatyvų:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Restauravimo projektai: Buvo parengtas restauravimo projektas ir pateiktas Kultūros paveldo departamentui, skirtas finansavimas. Tačiau dėl įvairių priežasčių, įskaitant koronaviruso pandemiją, projektas nebuvo įgyvendintas.
- Skaitmeninis atkūrimas: 2017 metais verslininkas Audrius Klimas ėmėsi iniciatyvos ir su komanda skaitmeniniu formatu atkūrė visą freską. Procese dalyvavo ir pati autorė Birutė Žilytė. Šis skaitmeninis atkūrimas leido išsaugoti freskos vaizdą ir skleisti žinią apie šį unikalų meno kūrinį.
- Parodos ir ekspozicijos: Skaitmeniniu būdu atkurtos freskos fragmentai buvo eksponuojami įvairiose parodose ir muziejuose, įskaitant Vilniaus knygų mugę, „Dizaino savaitę“ Kaune ir MO muziejų.
Sanatorijos uždarymas ir ateities perspektyvos
Praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministro sprendimu vaikų sanatorija „Pušelė“ buvo uždaryta. Tokia pertvarka buvo padaryta po Valstybės kontrolės rekomendacijų dėl neefektyviai valdomo valstybės turto.
Uždarius sanatoriją, iškilo klausimas dėl freskos likimo. Kultūros paveldo departamentas skyrė lėšų restauravimo darbams, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, jog „Pušelė“ bus uždaryta, o sutartis dėl restauravimo darbų nutraukiama.
Varėnos rajono savivaldybė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad pastatai būtų perduoti jiems, nes jie galėtų geriau jais pasirūpinti nei Turto bankas. Buvo planuojama sanatorijos patalpose įkurti privačius senelių namus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
tags: #valkininku #vaiku #sanatorija #pusele