Šis straipsnis skirtas apžvelgti Valdemaro Razumo, žymaus Lietuvos mokslininko ir visuomenės veikėjo, biografiją, jo indėlį į Lietuvos mokslą ir jo vadovavimą Lietuvos mokslų akademijai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Informacijos apie ankstyvąjį V. Razumo gyvenimą ir studijas pateikta nedaug.
Karjera ir Veikla
V. Razumas yra biochemikas, profesorius ir akademikas. Jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos prezidentu.2013 m. kovo 19 d. Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė nutarimui "Dėl Lietuvos mokslų akademijos prezidento patvirtinimo". Šis nutarimas (projektas Nr. XIIP-280) buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos mokslo akademijos statutu ir atsižvelgiant į Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo 2013 m. sausio 22 d. nutarimą. Už nutarimą balsavo 96 Seimo nariai, 1 susilaikė. Šis teisės aktas įsigaliojo nuo 2013 m.
Indėlis į Lietuvos Mokslą
V. Razumo vadovavimo metais Lietuvos mokslų akademija (LMA) išliko svarbiu mokslo centru Lietuvoje. Jis pabrėžė LMA vaidmenį puoselėjant lituanistikos tradicijas ir lietuviškumą net ir sudėtingais laikotarpiais. Reorganizavus Lituanistikos institutą, iš jo išsivystė trys humanitarinio profilio institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvos istorijos.
Lietuvos Mokslų Akademijos Istorija
Lietuvos mokslų akademija (LMA) buvo įkurta 1941 m. sausio 16 d. Akademijos idėją dar tautinio atgimimo metais gaivino Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas ir kiti šviesuoliai. 1907 m. jie įkūrė Lietuvių mokslo draugiją.
Taip pat skaitykite: Apie Valdemarą Frankonį
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje pradėjo kurtis mokslo įstaigos: 1919 m. atnaujintas Vilniaus universitetas, 1920 m. Kaune įsteigti Aukštieji mokslo kursai, kurie vėliau tapo Lietuvos universitetu. Profesūra iškėlė būtinybę suburti Mokslų akademiją Lietuvoje.
1928 m. žymiausi Lietuvos inteligentai Mokslų akademiją suvokė kaip savarankišką mokslinių tyrimų centrą. Pagal statuto projektą MA turėjo turėti 3 skyrius su mokslo institutais. Akademiją turėjo sudaryti tikrieji nariai (akademikai), nariai korespondentai, nariai bendradarbiai ir garbės nariai.
Dėl lėšų stokos MA įsteigimas buvo atidėtas. Prie šio sumanymo grįžta 1933 m., tačiau realūs darbai prasidėjo tik 1939 m. įsteigus Lituanistikos institutą. Iniciatyviausi buvo istorikas Konstantinas Avižonis, lituanistas Petras Skardžius ir etnologas Jonas Balys.
Lietuvai atgavus Vilnių, Lituanistikos institutas perkeltas į sostinę, jam perduota Vrublevskių biblioteka, Lietuvos mokslo draugijos ir kitų draugijų archyvai, muziejai.
1941 m. balandžio 18 d. įvyko pirmasis tikrųjų narių susirinkimas, kuriame prezidentu išrinktas profesorius Vincas Krėvė-Mickevičius, viceprezidentu - profesorius Antanas Purėnas.
Taip pat skaitykite: Apie Valdemarą Misevičių
Prasidėjo mokslo įstaigų steigimas. Lituanistikos instituto padalinių pagrindu iki karo įsteigti Lietuvių kalbos, Etnologijos, Lietuvos istorijos institutai. Lietuvių literatūros institutui vadovavo Vincas Mykolaitis-Putinas.
1941 m. gegužės 28 d. MA prezidiumas nutarė įsteigti Ekonomikos bei Lietuvos teisės ir ūkio istorijos institutus, o birželio 11 d. - Chemijos, Geologijos ir geografijos, Biologijos bei Eksperimentinės medicinos institutus.
Vokiečių okupacijos metais Lietuvos mokslų akademija nebuvo uždaryta. Tačiau represijos palietė ir akademikus: į Štuthofo koncentracijos stovyklą išvežtas Vladas Jurgutis. Dėl finansavimo sumažėjo darbuotojų skaičius.
Sugrįžus sovietų valdžiai, atnaujinta LMA veikla. 1946 m. prezidentu išrinktas Juozas Matulis, kuris pareigas ėjo iki 1984 m.
Pokario metais Mokslų akademija plėtojosi pagal sovietinį modelį: mokslinė veikla griežtai reglamentuota, mokslininkai ideologiškai spaudžiami. Tačiau Akademijoje vis tiek reiškėsi pažangi mokslinė mintis. Buvo sukurti Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Geologijos ir geografijos, Eksperimentinės medicinos, Žemės ūkio, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės institutai.
Taip pat skaitykite: Valdemaro Frankonio indėlis į muzikos pasaulį
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžta prie laisvajame pasaulyje plėtojamo Mokslų akademijos modelio. Akademikas - tai garbės vardas, įpareigojantis būti strateginės mokslo plėtros Lietuvoje ekspertu.
Požiūris į Lietuviškumą
Valdemaras Razumas pabrėžė lituanistikos tradicijų ir lietuviškumo svarbą Lietuvos mokslų akademijoje. Jis teigė, kad net ir gūdžiausiais sovietiniais metais LMA išliko lietuviška, puoselėjo lietuviškumą.
tags: #valdemaras #razumas #gimimo #data