Įvadas
Gražina Balandytė buvo viena ryškiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, palikusi gilius pėdsakus šalies kultūroje. Jos talentas, charizma ir unikalus humoro jausmas žavėjo žiūrovus ir kolegas. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos gyvenimo kelią, kūrybinę veiklą teatre ir kine, bei prisiminsime kolegų ir artimųjų atsiminimus apie šią išskirtinę asmenybę.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Gražina Balandytė gimė 1937 m. birželio 27 d. Tučiuose, Viekšnių valsčiaus Tučių kaime. 1955 m. pradėjo lankyti Klaipėdos dramos teatro studiją. 1956 m. baigė Klaipėdos aukštesniąją medicinos mokyklą.
Karjera teatre
1956-1957 m. ir nuo 1958 m. buvo Kauno dramos teatro, 1957-1958 m. - Klaipėdos dramos teatro aktorė. Kauno dramos teatre sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, įkūnydama įvairius personažus nuo klasikinių iki šiuolaikinių pjesių. Jos talentas atsiskleidė vaidmenyse spektakliuose:
- Justinas Marcinkevičius. Dvidešimtas pavasaris (rež. Henrikas Vancevičius)
- M. Stehlihas. Kaimiška meilė
- Nazimas Hikmetas. Keistuolis (rež. A. Galinis)
- Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Dvylika brolių juodvarniais lakstančių (rež. Henrikas Vancevičius)
- Antonas Čechovas. Trys seserys (rež. Aleksejus Arbuzovas)
- Aleksejus Arbuzovas. Tai buvo Irkutske (rež. Henrikas Vancevičius)
- Karlas Goldonis. Viešbučio šeimininkė
- Aleksandras Diuma (sūnus). Dama su kamelijomis
- Arturas Mileris. Visi mano sūnūs (rež. Henrikas Vancevičius)
- Kazys Inčiūra. Žemaitė (rež. Raimundas Samulevičius)
- Frederikas Garsija Lorka. Bernardos Albos namai (rež. Henrikas Vancevičius)
- Bertoltas Brechtas. Opera už tris skatikus
- A. Gončarovas, G. Kostiukovas. Oblomovas
- Dalia Urnevičiūtė. Vadink mane motina
- Fiodoras Dostojevskis. Pažemintieji ir nuskriaustieji (rež. Stasys Motiejūnas)
- Dalia Urnevičiūtė. Numintas slenkstis
- Konstantinas Chojinskis. Nakties istorijos
- V. Guberiovas. Didysis burtininkas (rež. Stasys Motiejūnas)
- Dalia Urnevičiūtė. Tėvuko žaislai (rež. Stasys Motiejūnas)
- Michailas Bulgakovas. Moljeras
- Sergejus Prokofjevas. Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (rež. Stasys Motiejūnas)
- Kazys Saja. Mamutų medžioklė (rež. Jonas Jurašas)
- Eduardas de Filipas. Vaiduokliai
- Nikolajus Gogolis. Revizorius (rež. M. Kosmanas)
- Kazys Saja. Šventežeris (rež. Nadiežda Ševeliova)
- Emilis Braginskis, Eldaras Riazanovas. Kartą Naujųjų Metų naktį
- Peteris Šeteris. Juodoji komedija
- Michailas Roščinas. Valentinas ir Valentina (rež. L. Gražvyda)
- Kazys Saja. Dilgėlių šilkas (režisierė Kazimiera Kymantaitė)
- Ivanas Butkovčianas. Kol gaidys užgiedos (rež. E. Antuanetė)
- Maksas Frišas. Biografija-vaidinimas (rež. Vytautas Čibiras)
- Juozas Grušas. Švitrigaila (rež. Lidija Vasiljevna)
- Aleksejus Arbuzovas. Senamadė komedija (rež. Valdas Lencevičius)
- Ernestas Brylis. Paveikslėliai ant stiklo (rež. V.)
- Leonidas Zorinas. Nepažįstamoji (rež. Nadežda)
- Maksimas Gorkis. Paskutinieji
- Antonas Čechovas. Ivanovas (rež. Eimuntas Nekrošius)
- Juozas Grušas. Gintarinė vila
- Michailas Šatrovas. Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje
- Džonas Pristlis. Laikas ir Konvėjai
- Manolis Koresas. Senelių namai (rež. Doloresa Kazragytė)
- Semas Šepardas. Pakastas vaikas
- Edvardas Bondas. Jūra
- Antonas Čechovas. Vyšnių sodas (rež. Julius Dautartas)
- Žanas Mišelis Ribesas. Pilaitėje, prie pat giraitės
- Kenis Mijimoto, Šichiro Fukazava. Japonijos naktys
- Džeimsas Goldmanas. Liūtas žiemą
- Atolas Fugardas. Kelionė į Meką
- Žanas Lukas Lagarsas. Tolima šalis
- Federikas Garsija Lorka. Donja Rosita, arba Gėlių kalba
G. Balandytė taip pat vaidino Kauno valstybinio muzikinio teatro Džono Kanderio miuzikle „Kabaretas“, už kurį 2005 m. buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už nepagrindinį Froilen Šnaider vaidmenį.
Vaidmenys kine ir televizijoje
Nuo 1957 m. G. Balandytė filmavosi kine, sukūrė įsimintinus vaidmenis filmuose:
Taip pat skaitykite: Vaiva Budraitytė: biografija
- Justė filme "Svetimi"
- Ramunė filme "Laiptai į dangų"
- Ginto mama filme "Linksmos istorijos"
- Žmona filme "Nerami rudens diena"
Taip pat vaidino televizijos filmuose ir serialuose:
- Duknienė filme "Palanga" (rež. Mamertas Karklelis)
- Margevičienė seriale "Čia mūsų namai" (rež. Saulius Vosylius)
- Seriale "Butkai ir Dapkai"
Algimanto Puipos režisuotas filmas „Edeno sodas“ buvo vienas paskutiniųjų, kuriame nusifilmavo G. Balandytė.
Įvertinimas ir apdovanojimai
Gražinos Balandytės talentas ir indėlis į Lietuvos kultūrą buvo įvertinti daugybe apdovanojimų:
- 1965 m. - LTSR nusipelniusios artistės vardas
- 1995 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
- 1996 m. - personalinis „Fortūnos“ prizas už moters vaidmenį spektaklyje „Japonijos naktys“
- 2004 m. - padėkos „Fortūna“ už viso gyvenimo nuopelnus
- 2005 m. - „Auksinis scenos kryžius“ už nepagrindinį Froilen Šnaider vaidmenį miuzikle „Kabaretas“
- 2006 m. - Vyriausybės kultūros ir meno premija
- 2008 m. - Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premija už scenos meno puoselėjimą ir reikšmingą kultūrinę veiklą
Kolegų ir artimųjų atsiminimai
Kolegos ir artimieji prisimena G. Balandytę kaip talentingą, charizmatišką ir šiltą žmogų.
Režisierius Algimantas Puipa prisimena: „Ten buvo ir G. Balandytė, supratau, kad ji - kino žvaigždė. Tada pasijuokdavome.“
Taip pat skaitykite: Vaiva Budraitytė apie savo gyvenimą
Aktorė Gražina Baikštytė: „Tai buvo geniali aktorė ir labai šiltas žmogus. Labiausiai man patiko jos humoro jausmas. Ji turėjo puikų charakterį, į viską žiūrėjo per linksmumo prizmę. Apskritai buvo įdomu su ja bendrauti. Anksčiau, kai vykdavo „Kino dienos“, drauge važinėdavome po Lietuvą. Buvo susibūręs toks mergaitiškas kolektyvas: G. Balandytė, Vaiva Mainelytė ir aš. Mes leisdavome laiką kartu ir mums būdavo be galo smagu. Nereikėjo net vyriškos kompanijos. Po visų renginių pasidarydavome dar mini spektaklių sau. Ji buvo labai žaisminga moteris“.
Klaipėdos jaunimo teatro vadovas ir režisierius Valentinas Masalskis: „Tai buvo šypsena, kompanijos žmogus - visos premjeros pasibaigdavo dažniausiai jos namuose“.
Režisierius Aidas Giniotis: „Labiausiai norėčiau išskirti jos aristokratinį humoro jausmą - labai subtilų, labai aštrų. Bendraudama su pasauliu ji turėjo tai, ką mes vadindavom mėlynojo kraujo lygiu. Kai kartu repetuodavom, prie jos visada reikėdavo pasitempti, turėdavai truputėlį sureguliuoti savo kalbą ir mintis, kad jos būtų tauresnės, tikslesnės“.
Režisierius Raimundas Banionis: „Artistė labai gera, be abejo, labai gera, tai jau nekvestionuojama. Rami, gili, graži ir aistringa. Čia - ne pagyrimai, čia konstatavimas fakto, kad buvo tikrai neeilinė asmenybė mūsų teatro ir kino pasaulyje“.
Teatro režisierius Gintaras Varnas: „Gražina buvo, jei taip trumpai, visko siela. Teatro, spektaklio, baliuko, ji visada buvo visko centras. Tryško entuziazmu, visada su puikiu humoro jausmu, labai šmaikšti - bet kokioje situacijoje surasdavo frazę, kad situacija taptų juokinga. Ji tikrai buvo žavinga savo charakteriu, savo charizma. Visada besišypsanti, kad ir kas ten būtų. Net ir po insulto ji vis tiek šypsodavosi, vis tiek juokaudavo. Ji tokia nenustygstanti, nenuorama, padauža gal net“.
Taip pat skaitykite: Apie Vaivos Rykštaitės kūrybą
Paskutinieji metai ir atminimas
Paskutiniaisiais gyvenimo metais G. Balandytė sunkiai sirgo, tačiau išliko optimistiška ir neprarado humoro jausmo. Aktorė mirė 2020 m. liepos 27 d. Kaune. Jos atminimas gyvas kolegų, artimųjų ir žiūrovų širdyse. G. Balandytė paliko neišdildomą įspūdį Lietuvos teatre ir kine, o jos talentas ir asmenybė įkvėps ateities kartas.
Ištraukos iš interviu su Gražina Balandyte
Interviu su Gražina Balandyte atskleidžia jos požiūrį į gyvenimą, teatrą ir kūrybą. Štai keletas įsimintinų citatų:
- „Ryšys su teatru man yra kaip motyvacija rytojui.“
- „Gyvenime man svarbiausia meilė. Meilė gyvenimui, žolei, pienės pūkui… Ir tai mane gelbsti. Be meilės nieko negali būti.“
- „Gyvenimas yra žaidimas. Reikia į viską žiūrėti linksmai, tada ir gyventi bus daug linksmiau.“
- „Aš visiškai nejaučiu savo amžiaus!“
- „Net bulves skusti man yra kūryba.“
- „Kaip gerai, kad jūs esate!“