Vaikų globos namuose augantys paaugliai dažnai susiduria su stigma ir klaidingais įsitikinimais, kurie trukdo jiems rasti šeimą ir šiltus namus. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vyresnius vaikus sunkiau globoti, nes jie jau turi sukaupę daug neigiamos patirties, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, turi teisę į laimę, meilę ir šeimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime vyresnių vaikų globos ypatumus, paneigsime gajus mitus ir atskleisime, kodėl šis žingsnis gali tapti vienu prasmingiausių jūsų gyvenime.
Stereotipai ir realybė
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys ir nepareigingi. Tačiau ši aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės ir sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo globos.
Svarbu suprasti, kad globos namuose augantys paaugliai gali būti pikti, išsigandę ir prislėgti. Jie kartais gali būti nesąžiningi arba jiems gali sunkiai sektis mokykloje. Tačiau tai nereiškia, kad jie yra "sunkūs" ar "nepataisomi". Jie tiesiog normalūs paaugliai, kuriems reikia saugios, rūpestingos aplinkos ir supratimo.
Kodėl verta globoti vyresnį vaiką?
Jei abejonės didesnės už norą, jei trūksta motyvų, kodėl apsisprendimas globoti iš esmės pakeičia jauno žmogaus gyvenimą ir leidžia jam pajusti tikrojo gyvenimo šeimoje džiaugsmą, verta paminėti keletą svarbiausių šio nepaprastai prasmingo žingsnio momentų:
- Galimybė pakeisti gyvenimą: Kaip ir visiems globojamiems vaikams ir jauniems žmonėms, jiems tiesiog reikia tos šeimos ar asmens, kuris galėtų padėti pakeisti jų gyvenimą ir ateities perspektyvas.
- Lengvesnis bendravimas: Paauglystėje vaikai nori būti nepriklausomi, jiems reikalingas atsiskyrimas nuo suaugusiųjų. Tai reiškia, kad globėjams gali būti lengviau su paaugliu nei su mažu vaiku, kuriam reikia nuolatinės priežiūros.
- Gyvybiškai svarbių įgūdžių mokymas: Galite išmokyti jauną žmogų gyvybiškai svarbių įgūdžių, pradedant nuo gyvenimo aprašymo susikūrimo ir darbo paieškų iki dalijimosi, kaip planuoti savo biudžetą. Dalyvaujant drauge ir šalia vyresnio vaiko gyvenime, pokyčiai būna pakankamai greitai pastebimi.
- Abipusis praturtinimas: Kai svetimas tampa savu - pačiu artimiausiu - neapsakomas jausmas. O dar didesnė prasmė randasi suvokus, kaip pasikeitė jauno ir vis dar mažo žmogaus pasaulis - pradedant mąstysena ir baigiant socialiniais įgūdžiais.
Bendruomeniniai vaikų globos namai - alternatyva institucinei globai
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje siekia, kad be tėvų globos likusiems vaikams nereikėtų augti dideliuose vaikų globos namuose. Vienas iš sprendimų - bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie kuriami remiantis vaiko teisių reikalavimais ir vaiko poreikiais, artimoje šeimai aplinkoje.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Kas yra bendruomeniniai vaikų globos namai?
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą. Jie įkuriami bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže), pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tokiuose namuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, rekomenduojama, kad šis skaičius būtų dar mažesnis.
Šiuo metu šalyje vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d.
Pagrindiniai principai:
- Šeimai artimos aplinkos sukūrimas: Veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą.
- Mažas gyventojų skaičius: Siekiama, kad vaikų skaičius būtų nedidelis, sukuriant jaukesnę ir individualizuotą aplinką.
- Integracija į bendruomenę: Namai įkuriami bendruomenėje, skatinant vaikų dalyvavimą vietos gyvenime.
Tikslai ir uždaviniai:
Bendruomeninių vaikų globos namų tikslas - užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir šiuose namuose apgyvendintam vaikui globos (rūpybos), ugdymo, sveikatos, socialines paslaugas, sudaryti jam tinkamas artimas šeimai gyvenimo sąlygas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui bendruomenėje, užtikrinti ir organizuoti vaikui bendruomenines socialinės paslaugas, atitinkančias individualius vaiko poreikius ir skatinančias vaiko savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą visuomenėje bei socialinę įtrauktį, užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir jį atstovauti.
Uždaviniai:
- Saugios aplinkos kūrimas: Sukurti jaukią ir patogią gyvenamąją aplinką, užtikrinant vaikų fizinį, psichinį ir emocinį saugumą.
- Pastovumo užtikrinimas: Laikytis vaiko globos vietos pastovumo principo, užtikrinant vaikui pastovią gyvenamąją aplinką bei pagal galimybes pastoviai su juo dirbančią specialistų komandą.
- Sveikatos priežiūra: Užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą, skiriant dėmesį vaiko sveikatinimo programoms, suteikiant galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą ir ligų profilaktiką.
- Individualizuotos paslaugos: Organizuoti vaikui reikalingas paslaugas bendruomenėje, atsižvelgiant į jo individualius poreikius bei išsakytus norus, atitinkančius vaiko interesus. Paslaugų sudėtis konkrečiam vaikui yra individualizuojama ir numatyta vaiko ISGP, o nuo 16 metų.
- Vaiko dalyvavimas: Užtikrinti vaiko dalyvavimą visų su juo susijusių klausimų sprendime, kompetentingą vaiko nuomonės išklausymą ir įvertinimą. Atsižvelgti į vaikų nuomonę, pasirenkant mokyklą, organizuojant laisvalaikį, dalyvaujant veiklose, kultūriniuose renginiuose ir t.t.
- Teisių užtikrinimas: Supažindinti darbuotojus su vaikų teisių įstaigoje užtikrinimo tvarka. Vykdyti bet kokios formos smurto prevenciją, organizuojant grupinius ir individualius pokalbius su vaikais, dalyvaujant šiai temai skirtuose renginiuose bei programose. Periodiškai supažindinti vaikus su jų teisėmis bei įgalinti atpažinti netinkamą elgesį jų atžvilgiu.
- Visapusiškas dalyvavimas: Užtikrinti vaikams tinkamą pagalbą bei visavertį dalyvavimą visose gyvenimo srityse, sudarant galimybes naudotis visomis vaikams skirtomis programomis ir (ar) kompleksiškai teikiamomis paslaugomis bendruomenėje, dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje.
- Profesionalumas: Užtikrinti BVGN darbuotojų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, tobulinimąsi.
Struktūra ir personalas:
Kiekvienoje Šeiminių namų šeimynoje gali gyventi iki 8 vaikų. Vaikų priežiūrą vienoje šeimynoje užtikrina 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai.
Pavyzdinė struktūra:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
- 1 vyriausiasis socialinis darbuotojas
- 1 socialinis pedagogas
- 5 socialiniai darbuotojai
- 13 individualios priežiūros darbuotojų
- 1 slaugytojas
- 1 specialistas
- 1 pagalbinis darbininkas
- 1 psichologas
Gyvenimo sąlygos:
Namuose vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau dviejų vaikų, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, globotiniai gali ir skatinami, mokomi pagal savo amžių ir galimybes patys gaminti maistą.
Namuose, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą. Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris gali leisti vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.
Bendruomeninių vaikų globos namų pavyzdžiai Lietuvoje:
- Elektrėnų šeimos namai: Nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jai visą parą rūpinasi darbuotojai.
- VšĮ „Šv. Jono vaikai“ (Trakų rajonas): Bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose.
- Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Krekenavos socialinės globos namai: Tai įstaiga, kurios misija yra padėti kiekvienam žmogui susigrąžinti gyvenimo prasmę, orumą ir tikėjimą savimi. Čia teikiama visapusiška socialinė pagalba įvairių socialinės rizikos grupių asmenims bei šeimoms, siekiant juos palaikyti ir motyvuoti įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Pagrindinis globos namų tikslas - suteikti individualizuotą paramą žmonėms, kurie dėl amžiaus, negalios ar socialinių iššūkių nebegali savarankiškai rūpintis savimi ir šeimos reikalais. Globos namuose teikiama kompleksinė pagalba, pritaikyta prie asmens sveikatos ir specifinių poreikių, kasdien užtikrinama orumą išsauganti pagalba, kultūriniai užsiėmimai ir dvasinė parama. Krekenavos globos namų darbuotojai - tai iniciatyvūs, motyvuoti specialistai, kuriems svarbu ne tik teikti priežiūrą, bet ir įkvėpti vilties bei palaikyti kiekvieno globotinio savarankiškumą.
Patirtys ir atsiliepimai:
Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.
„Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti. Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę.
„Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė teigia: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui.
Iššūkiai ir perspektyvos
Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.
„Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.
Darbas su šeimomis
Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m.
Ką galite padaryti?
Kaip šalis, mes turime prikviesti kuo daugiau nuoširdžių ir atvirų žmonių globoti vaikus, ypač vyresniuosius. Iš 1 600 vaikų, augančių globos institucijose, net 1 200 yra vyresni nei 12 metų amžiaus.
Jei svarstote apie galimybę globoti vyresnį vaiką, svarbu:
- Būti kantriam: Kai kurie dalykai gali lėtai keistis, o pasikeitus ir vėl grįžti prie senų modelių.
- Būti supratingam: Atminkite, kad vaikas gali būti išsigandęs, sumišęs ir nesaugus.
- Būti palaikančiu: Padėkite vaikui ugdyti įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui.
- Būti atviram: Leiskite vaikui būti savimi ir priimkite jį tokį, koks jis yra.
Daugiau informacijos, kaip tapti globėju, kaip padėti vaikams, jums suteiks jūsų gyvenamosios vietos globos centro specialistai, kurių kontaktus rasite www.globoscentrai.lt, arba rašykite el.