Naktinis šlapinimasis į lovą, arba naktinė enurezė, yra dažna problema, kuri gali paveikti vaikus įvairiais amžiaus tarpsniais. Ši būklė gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinį stresą vaikui bei jo šeimai. Supratimas apie naktinio šlapinimosi priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes yra esminis žingsnis siekiant veiksmingai padėti vaikams, susiduriantiems su šia problema.
Įvadas
Naktinis šlapinimasis į lovą yra būklė, kai vaikas, paprastai vyresnis nei penkerių metų, nevalingai šlapinasi miegodamas. Tai gali būti pirminė enurezė, kai vaikas niekada nebuvo visiškai sausas naktimis, arba antrinė enurezė, kai vaikas, kuris anksčiau buvo sausas, vėl pradeda šlapintis į lovą. Naktinė enurezė yra dažnesnė tarp berniukų nei mergaičių.
Dažnas Rūpestis: Kas Yra Naktinė Enurezė?
Nevalingas naktinis šlapinimasis į lovą, kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikučių bėda. Įvairių šalių duomenimis, net 15 proc. penkiamečių-šešiamečių turi šį rūpestį. Tai nėra rimta liga, veikiau vėluoja vaiko branda ir įgūdžiai. Vaikui augant kartais tai praeina savaime, tačiau gali būti, kad naktinis šlapimo nelaikymas yra rimtų inkstų ar šlapimo takų ligų požymis. Taip pat ši bėdelė gali byloti apie cukrinį diabetą, kai pradėjęs daugiau gerti vaikas ima šlapintis į lovą.
Kada Kreiptis Į Medikus?
Pasak specialistų, į medikus verta kreiptis tada, kai į lovą šlapinasi vyresnis negu penkerių metų vaikas. Jeigu šlapią lovytę radote tik kartą, nerimauti neverta: greičiausiai vaikas tądien buvo pavargęs ar prieš atsiguldamas išgėrė daugiau negu įprastai skysčių. Problema yra tada, kai vaikas šlapinasi po kelis kartus per savaitę ar kasdien - ir tai nuolat kartojasi. Tėvai kartais nedrįsta kreiptis į gydytojus, nes tai atrodo ne taip svarbu ir „garbinga”, kaip, pavyzdžiui, širdies skausmas. Vaiką prižiūrintis šeimos ar vaikų ligų gydytojas irgi dažnai neskiria dėmesio šiai problemai. O vaikui augant ir jo negydant bėda tampa rimtesnė ir vis sunkiau pagydoma. Be to, metams bėgant tai tampa didelė visos šeimos problema: tėvams rūpesčių ir išlaidų kelia kasdien skalbti patalėlius, vargina nemalonus šlapimo kvapas, o vaikai bijo važiuoti į stovyklas, nakvoti pas draugus ir ilgainiui gali net imti vengti bendraamžių.
Paveldimumas Ir Psichologiniai Aspektai
Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc. Kitaip sakant, 3 iš 4 jų vaikų šlapinsis naktį. Labai svarbu tėvams ir vaikams tai žinoti: paaiškinus, kad vaikas nėra vienintelis, turintis tokią problemą, palengvėja visiems. Naktinio šlapinimosi gydymo sėkmė labai priklauso nuo visų: kompetentingo gydytojo, vaiko ligos istoriją žinančių tėvų ir vaiko noro. Neigiamai nusiteikę vaikai apsunkina gydymą, todėl jų pastangos irgi svarbu.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pirminė Ir Antrinė Enurezė
Naktinė enurezė yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė - tokia, kai nuo gimimo nėra buvę 6 mėn., kad vaikas išbūtų naktį sausas. Antrinė - kai puikiai išmiegodavęs naktimis sausas, vaikas staiga nei iš šio, nei iš to ima šlapintis į lovą. Antrinė enurezė diagnozuojama daug rečiau ir jos priežastys išties psichologinės: pradėta lankyti mokykla, darželis, įtampa dėl tėvų skyrybų, patirta prievarta, didelis išgąstis ir pan. Šiuo atveju gali padėti psichologai ir psichoterapeutai. Tačiau dažniausiai diagnozuojama pirminė vaikų naktinė enurezė, kurios priežastys ir gydymas neturi nieko bendra su psichologija.
Kas Gydo Naktinį Šlapimo Nelaikymą?
Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė užsienio seminaruose ne kartą girdėjo mintį: „Vaikų naktinį šlapimo nelaikymą turi gydyti tas, kas šią problemą išmano ir nori gydyti.” Kitaip sakant, sunku pasakyti, kas - vaikų inkstų ligų gydytojas, o gal užteks ir patyrusio šeimos ar vaikų ligų gydytojo? Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Pirmiausia tėvai turi kreiptis į vaiką prižiūrintį mediką. Šis, jei reikės, siųs aukštesnio lygio specialistui.
Diagnostika: Tyrimai Ir Šlapinimosi Dienynas
Pirmiausia atliekamas įprastas šlapimo tyrimas, kruopšti fizinė vaiko apžiūra ir labai gerai surinkta anamnezė (vaiko vystymosi ir gyvenimo istorija). Naktiniam šlapinimuisi įtakos gali turėti padidėję adenoidai, įgimti stuburo slankstelių pažeidimai. Jeigu vaikas yra per mažo ūgio ar svorio, reikėtų pagalvoti apie daugiau priežasčių. Kartais gali būti skiriami urodinaminiai šlapimo tyrimai, kai įvedus kateterį elektrodais fiksuojama, kaip vyksta visas šlapinimosi procesas. Jei vaikas šlapinasi naktimis, geriausia yra išsamus pokalbis. Tėvai turi papasakoti visas smulkmenas, būtinai pasakyti, kaip vaikas jau buvo gydytas.
Šlapinimosi dienynas
Šlapinimosi dienynas teikia išties daug informacijos. Siūloma dienyną vesti savaitgalį, kai visi namie, vaikas nelanko darželio ar mokyklos. Jį pildyti būtina bent dvi dienas, o gerai būtų ir savaitę. Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė; kada ir po kiek šlapinosi; ar jam skaudėjo šlapinantis; ar kelnytės sušlapo naktį ir pan. Atnešus užpildytą dienyną, dažnai paaiškėja, kad vaikai skysčių geria mažai (o tai klaida) arba skysčiai geriami netolygiai: darželyje ar mokykloje jų gaunama nedaug, daugiausia išgeriamas vakare. Iš dienyno galima spręsti apie vaiko šlapimo pūslės tūrį. Jeigu išgėrus 100 ml šlapimo pūslė jau būna pilna, vadinasi, tai jau problema - per mažas šlapimo pūslės tūris. Maždaug 4-5 m. vaikas turėtų per dieną šlapintis 6-7 kartus. Gali šiek tiek svyruoti, bet ne rečiau kaip 4 ir ne dažniau kaip 8 kartus per parą.
Naktinė enurezė būna kelių rūšių: kai vargina tik naktinis šlapimo nelaikymas (monosimptominė) ir kai, be naktinio šlapimo nelaikymo, yra taip pat ir kitų apatinių šlapimo takų šlapinimosi sutrikimų požymių (nemonosimptominė). Labai dažnai tėvams atrodo, kad yra tik monosimptominė naktinė enurezė, bet po pokalbio ir užpildžius dienyną paaiškėja kiti dalykai. Gydymas irgi abiem atvejais skirtingas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Gydymo Būdai
Besišlapinančiam į lovą vaikui gydytojas gali skirti gydymą vaistais. Jų yra keletas rūšių - vieni kompensuojami, kiti - ne. Kitas būdas - elektriniai žadintojai. Tai tokie prietaisai, kurie reaguoja į drėgmę. Pradėjęs naktį šlapintis vaikas pažadinamas. Ilgainiui jis išmoksta pabusti anksčia - tada, kai prisipildo pūslė. Ar efektyvūs alternatyvūs gydymo būdai, tarkim, akupunktūra ar kiti, moksliškai nėra įrodyta.
Gydant naktinį vaikų šlapinimąsi greito rezultato tikėtis neverta. Tai kelių mėnesių darbas ir vieno universalaus gydymo būdo visiems nėra. Kartais tenka derinti kelis vaistus ir būdus. Pediatrų gydomi vaikai dažnai patiria pasikartojančias šlapimo organų sistemos infekcijas ar naktinės enurezės (NE) simptomus (seilėtekis, troškulys) dieną. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galimą funkcinį šlapinimosi sutrikimą ir ištirti pacientą. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui, kuris kyla dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo.
Funkciniai Šlapinimosi Sutrikimai
Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams pasireiškia, kai organizme nėra neurologinės patologijos bei įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Šlapimo pūslės funkcijos - šlapimo kaupimas ir pašalinimas. Jas kontroliuoja autonominė ir somatinė nervų sistemos. Koordinuotas ir visiškas šlapimo išsiskyrimas priklauso nuo nepažeistos inervacijos. Autonominė nervų sistema inervuoja šlapimo pūslę per parasimpatinius ir simpatinius kelius. Simpatinė sistema yra atsakinga už veiksmingą šlapimo pūslės prisipildymą, o parasimpatinė sistema - už šlapinimąsi.
Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - dažna vaikų problema, sudaranti iki 40 proc. apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kuriems vaikams šlapimo pūslės disfunkcija būna kartu su žarnyno disfunkcija (šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais). Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - tai toks šlapinimasis, kai organizme nėra pažeistų neuroninių kelių, nėra įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Pakitimų gali išsivystyti šlapimo prisipildymo arba pašalinimo etapu. Remiantis urodinaminiais tyrimais, šie šlapinimosi sutrikimai yra klasifikuojami į stimuliavimo sindromą su detruzoriaus nestabilumu ir prisipildymo fazės sutrikimą (kitaip - disfunkcinį šlapinimąsi), kai yra šlapimo šalinimo fazės sutrikimas. Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Prie funkcinių šlapinimosi sutrikimų priskiriama ir ureterinis refliuksas.
Enurezė skirstoma į monosimptominę (nėra kitų apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomų) ir nemonosimptominę (enurezė su apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomais). Išskiriami 2 pagrindiniai patofiziologiniai enurezės tipai: naktinė poliurija dėl naktį sumažėjančios vazopresino koncentracijos ir per maža pagal amžių šlapimo pūslė, dažnai susijusi su šlapimo pūslės hiperaktyvumu (dažnesnė sergant nemonosimptomine enureze). Galima enurezės priežastis yra abiejų šių patofiziologinių mechanizmų derinys, be to, visiems vaikams būdingas sutrikęs pabudimo iš miego mechanizmas, kada prisipildo šlapimo pūslė.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Ištyrimas
Gydant pacientą, sergantį šlapimo pūslės disfunkcija, turime tiksliai žinoti sukėlusią priežastį. Prieš diagnozuojant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, svarbu diferencijuoti funkcinę patologiją nuo organinės. Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys: šlapinimosi ypatumai, tuštinimosi ypatumai, šeiminė anamnezė, skysčių vartojimas, šlapimo organų sistemos ligų anamnezė, perinatalinė ir neonatalinė anamnezė, neurologinis ir psichologinis išsivystymas, nesutarimai šeimoje, stresas, mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).
Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą.
Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Ieškoma nugaros smegenų agenezės. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga.
Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu.
Toliau tiriant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems įtariama šlapimo organų sistemos disfunkcija: tyrimas ultragarsu (UG), cistometrografija (cistometrija), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija).
Psichologinė Pagalba Ir Tėvų Rolė
Tėvai į gydytoją-vaikų psichiatrą pagalbos dažniausiai kreipiasi per vėlai. Jeigu namie yra „šlapukas“, tai kenčia ne tik jis pats, bet ir visa šeima. O jeigu dar apie tai sužino draugai, pažįstami… Vaikutis gyvena nuolat įsitempęs: bijo išvykti į stovyklą, į svečius su nakvyne, nes nakties metu gali prisišlapinti lovoje. Vaikai, kurie šlapinasi naktį į lovą, patiria daug neigiamų emocijų. Tai trukdo vaiko asmenybės formavimuisi.
Aišku, pirmiausia reikia ištirti, ar nėra kokių nors organinių pakitimų - inkstų arba šlapimo takų ligų. Jeigu naktimis vaikas ima šlapintis, pradėjęs lankyti vaikų darželį arba mokyklą, tai gali būti įtampos, baimės pasekmė. Labai svarbu, ar pats vaikutis ryte jaudinasi dėl to, kad jis atsibudo šlapias, ar ne. Kai šlapintis pradeda jautrūs vaikai, pradėję lankyti vaikų darželį ar mokyklą, jie labai sunkiai emociškai išgyvena savo „bėdą“.
Mažiems vaikams rekomenduojama sudaryti „sausų-šlapių“ dienų kalendorių: popieriaus lape vaikutis turi nupiešti besišypsantį žmogutį arba saulutę, jeigu ryte atsikelia sausas, o jeigu šlapias - žmogutį, kurio skruostais rieda ašaros, arba debesėlį. Tikslinga naudoti pasiekimų lentelę. Įgyjama daugiau drąsos, kai matomas akivaizdus gerėjimas. Visada reikia pagirti vaiką, jei naktis buvo sausa ir niekada nereikia barti, jei lova sušlapo. Daugelis vaikučių, vesdami kalendorių, konsultuojant gydytojui-vaikų psichiatrui, pasveiksta arba pradeda rečiau šlapintis į lovą. Be abejo, dideli krūviai mokykloje, nepalanki situacija šeimoje, per mažai dėmesio namie, netinkama dienotvarkė - visa tai neigiamai veikia mažylį.
Suaugusieji neturėtų manyti, jog tik jie yra labai užimti, turi daugybę rūpesčių, o vaikų problemos yra menkos ir nereikšmingos. Visuomet reikia stengtis suprasti ir užjausti vaiką. Kiekvienas vaikas turėtų sulaukti pakankamai dėmesio, būti mylimas ir globojamas savo šeimoje. Jautriai vaiko psichikai gali pakenkti daugelis dalykų, o ypač tėvų dėmesio stoka gali sutrikdyti jo psichoemocinį vystymąsi. Jokiu būdu negalima vaiko barti, bausti ar gėdinti. Vaikas taip pat norėtų būti sveikas ir jam naktinis šlapimo nelaikymas greičiausiai yra dar didesnė psichologinė problema negu Jums. Juk vaikutis jaučia Jūsų nerimą bei supranta, kokio elgesio iš jo tikitės. Be to, jis bijo, kad apie jo problemą gali sužinoti draugai ar tėvų pažįstami. „Šlapukas“ savo išgyvenimus giliai slepia ir neparodo net artimiausiems žmonėms.
Medikamentinis Gydymas Ir Prietaisai
Naktinė enurezė sunkiai gydoma medikamentais, ypač tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo nebuvo nustojęs naktimis šlapintis į lovą (pirminė naktinė enurezė). Dar sudėtingesni atvejai, jei kas nors iš vaikučio artimųjų sirgo ta pačia liga. Gydyti medikamentais paprastai nepatariama jaunesnių kaip 5-6-erių metų vaikų. Skiriami vaistai, kurie padidina šlapimo pūslės išorinio rauko (raumens, kuris valingai neleidžia išsituštinti pilnai šlapimo pūslei) tonusą, taip pat vaistai, pagerinantys nervinio impulso laidumą, bei hormonai, mažinantys šlapimo išsiskyrimą per inkstus. Kiekvienu atveju medikamentus ir jų dozes reikia pritaikyti individualiai. Pastaruoju metu enurezės gydymui dažnai skiriamas desmopresinas. Jis skatina inkstus labiau koncentruoti šlapimą: šlapimo pasigamina mažiau, ir vaikas naktį išmiega sausas. Gydoma 3 mėn. ir ilgiau. Jei gydoma trumpai, ar vartojama nepakankama vaisto dozė, norimo efekto dažniausiai negaunama.
Gydant enurezę sėkmingai naudojami garso signalus skleidžiantys aparatai. Šlapinimosi sulaikymo „treniruokliai“ padeda suformuoti vaiko šlapinimosi refleksą. Šie prietaisai nustato labai tikslią šlapinimosi pradžią ir duoda signalą smegenims: „noriu šlapintis, reikia pabusti ir eiti į tualetą“. Aparato veikimo mechanizmas gana nesudėtingas. Tikslas - išugdyti natūralų šlapinimosi refleksą. Smegenyse užsifiksuoja, jog kai tik prisipildys šlapimo pūslė, atsiras noras šlapintis, aparatas pradės cypti, todėl bet kokiu atveju vis tiek reikės keltis ir eiti į tualetą, todėl neverta net pradėti šlapintis į lovą. Po kiek laiko vaikas pabunda kelias sekundes anksčiau prieš garsinį signalą, dar vėliau skambučio išvis nereikia.
Ką Daryti Tėvams?
- Suprasti, kad nesate blogi tėvai vien dėl to, jog Jūsų mažylis šlapinasi naktį lovoje.
- Įtikinkite vaiką, kad jis irgi nekaltas dėl tokio veiksmo.
- Visada elkitės su savo vaiku kantriai bei švelniai ir nepasiduokite, kol pavyks išmokyti mažąjį nebesišlapinti lovoje.
- Nustoti vaikui segti sauskelnes ir leisti pajusti, ką reiškia pasišlapinti į kelnytes.
- Pasistenkite iki miego likus 2 val.
tags: #vaiku #slapinimasis #nakti