Kraujo tyrimas yra vienas iš dažniausiai atliekamų tyrimų vaikams, padedantis įvertinti jų sveikatos būklę. Jis gali būti skiriamas ne tik sergant, bet ir profilaktiškai, siekiant anksti nustatyti galimas ligas ar sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie vaikų kraujo tyrimų normas, pagrindinius rodiklius ir jų reikšmes, taip pat patarimai, kaip tinkamai paruošti vaiką šiam tyrimui.
Kada Reikia Atlikti Kraujo Tyrimą Vaikui?
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus. Išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę, nes kraujas - tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta organizme. Tyrimai padeda nustatyti, ar nėra mažakraujystės, uždegimo, inkstų, kepenų ar skydliaukės veiklos sutrikimų, taip pat įvertinti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga.
Pasiruošimas Kraujo Tyrimui
Tinkamas pasiruošimas kraujo tyrimui yra labai svarbus norint gauti kuo tikslesnius rezultatus. Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytis visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų.
Laikas ir Mityba
Kraujo tyrimą geriausia atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Jei vaikas neištvėrė ir kažką suvalgė, kraujo tyrimą galima atlikti praėjus dviem valandoms po valgio. Vaikų hematologės Justinos Klimaitės teigimu, jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai, ypač vanduo, neiškreipia galutinių rezultatų. Tačiau, jei tikrinama, ar vaikas neserga cukriniu diabetu, valgyti prieš tyrimus nereikėtų, bet vandens atsisakyti nebūtina.
Psichologinis Pasiruošimas
Vaikų hematologė Justina Klimaitė pabrėžia, kad tėvai turi tinkamai paruošti vaiką kraujo tyrimo procedūrai, nesvarbu, ar bus imamas kraujas iš piršto (kapiliarinis), ar iš venos (veninis). Svarbu prisiminti, kad vaikas nėra mažas suaugusysis, todėl ir elgtis su juo reikia atitinkamai. Hematologė pataria:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Negąsdinti vaikų, nes gydytojai nori jiems padėti.
- Nemeluoti, bet kalbėti su vaiku ir pasakoti, kas jo laukia, nepaisant jo amžiaus.
Skysčių Vartojimas
Vaikai yra judrūs ir nemažai prakaituoja, todėl svarbu, kad jie gertų pakankamai skysčių. Jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai, ypač vanduo, neiškreipia galutinių rezultatų.
Pagrindiniai Kraujo Tyrimo Rodikliai ir Jų Normos
Bendras kraujo tyrimas (BKT) skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekį kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis. Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės, o informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais. Leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą.
Kraujo Ląstelės ir Jų Funkcijos
Kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės:
- Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai): tai kraujo ląstelės, kuriose yra hemoglobino. Pagrindinė eritrocitų funkcija - deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius. Norma 2-6 metų vaikams: 3,7 - 4,9 *10^12/l. Rodikliai gali būti padidinti, kai vaiko organizme trūksta deguonies, kai vaikas labai daug prakaituoja, vemia, viduriuoja, kai yra nudegimų, patinimų. Mažesni nei norma rodikliai bendrame kraujo tyrime liudija apie geležies trūkumą (anemija), baltymo, B grupės vitaminų trūkumą.
- Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): tai imuninės sistemos ląstelės, kurios užtikrina apsaugą nuo virusų ir bakterijų. Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. 2-4 metų vaikams norma: 5 - 15,5 *10^9/l. Jų padaugėja sergant leukoze arba bakterinėmis infekcijomis. Sumažėti leukocitų gali sergant virusinėmis ligomis (gripas, tymai, raudonukė, hepatitas, epideminis parotitas ir kt.)
- Trombocitai: kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Trombocitai - svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama. Jie aptinkami kraujavimo vietoje, padėdami susidaryti kraujo krešuliui. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų. Sumažėti - kai sergama virusinėmis ligomis (vėjaraupiai, gripas). Kai šios medžiagos organizme trūksta, traumų atveju kraujoplūdžio ilgai neįmanoma sustabdyti.
Leukocitų Diferenciacija
Leukocitų (WBC) diferenciacija parodo įvairių baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje. Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį analizuojant bendro kraujo tyrimo rezultatus. Pavyzdžiui, alerginės reakcijos gali būti susijusios su eozinofilais. Neutrofilai paprastai parodo bakterinę infekciją, o limfocitų padidėjimas siejamas su virusine infekcija.
Leukocitai, kurie dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra skirstomi į penkias grupes: neutrofilus (NEUT), limfocitus (LYMPH), monocitus (MONO), eozinofilus (EOS) ir bazofilus (BASO). Eozinofilai įprastai atskleidžia alergines organizmo reakcijas. Neutrofilai perspėja apie bakterinį uždegimą, limfocitai - apie virusinį uždegimą arba tuberkuliozę. Monocitai taip pat gali rodyti virusinį uždegimą, tačiau jų gali padaugėti sveikstant po ligos - tuomet jie rodo organizmo atsaką į ligą. Bazofilų kiekio pokytis dažniausiai pastebimas sergant retesnėmis ligomis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Hemoglobinas
Hemoglobinas - baltymas, kurio yra kraujo eritrocituose, ir kuris tiekia deguonį į visas organizmo ląsteles. Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą.
Hemoglobino normos vaikams pagal amžių (g/l):
- 1 diena: 152-235
- 2-6 dienos: 150-240
- 14-23 dienos: 127-187
- 24-37 dienos: 103-179
- 40-50 dienų: 90-103
- 2-2,5 mėnesio: 92-150
- 5-7 mėnesių: 101-129
- 8-10 mėnesių: 105-129
- 11-13,5 mėnesių: 107-131
- 1,5-3 metų: 108-128
- 5 metai: 111-143
- 10 metų: 119-147
- 12 metų: 118-150
Hemoglobino rodiklis gali būti didesnis dėl organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų, įgimtos širdies ydos ir kai kurių kitų susirgimų. Mažas hemoglobino rodiklis parodo anemiją (mažakraujystę, kai organizme trūksta geležies). 1-5 metų vaikams norma yra 11,0 - 14,0 g/dl.
Trombocitų Kiekis
Taip pat tam, kad išsiaiškintų problemą, gydytojams svarbu žinoti ir trombocitų kiekį. Kai šios medžiagos organizme trūksta, traumų atveju kraujoplūdžio ilgai neįmanoma sustabdyti. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų. Sumažėti - kai sergama virusinėmis ligomis (vėjaraupiai, gripas).
Eritrocitų Nusėdimo Greitis (ENG)
Labai svarbus rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - tai ant mėgintuvėlio dugno per valandą nusėdusių eritrocitų kiekis. Šiam punktui gydytojai skiria ypatingą dėmesį. Eritrocitų nusėdimo greitis yra svarbus tik esant lėtinei ligai: onkologinei arba lėtinėms infekcijoms. Esant ūmiam uždegimui, ypač jei susirgo vaikas, reikia daryti C-reaktyvaus baltymo tyrimą (CRB), kuris ypač greitai reaguoja į uždegiminius procesus.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Kaip Vyksta Kraujo Tyrimas?
Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai. Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes. Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant (pavyzdžiui, jei yra kokių nors „nenormalių“ savybių, apie kurias pranešė ar nepranešė automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas).
Šeimos medicinos centre, naujame Medicinos diagnostikos ir gydymo centro V. Grybo g. padalinyje, visi kraujo tyrimai atliekami skubos tvarka, o bendro kraujo tyrimo rezultatus pacientas jau gali sužinoti vos per kelias minutes apsilankymo pas šeimos gydytoją metu. Jei prireikia papildomų kraujo tyrimų, pacientui nereikia niekur vykti - kraujo mėginys paimamas tos pačios konsultacijos metu. Paprastai kraujo tyrimų atsakymai pacientui išsiunčiami el. paštu per 24 val.
Kada Skiriamas Kraujo Tyrimas?
Kartais šis kraujo tyrimas atliekamas vietoje įprastinio sveikatos patikrinimo arba paties patikrinimo metu. Taip pat užsakomas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai. Kaip minėta anksčiau, leukocitų kiekio padidėjimas ar diferenciacijos pakitimai gali reikšti infekciją arba uždegimą. Anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažas hemoglobino ir (ar) hematokrito kiekis, bet tai nebūtinai reiškia pačią ligą.
Jei diagnozuojama anemija, dažniausiai vertinami ir pagalbiniai rodikliai, tokie kaip MCV, MCH, MCHC ir RDW. Nustačius trombocitopeniją (sumažėjusį trombocitų kiekį), galima įtarti kaulų čiulpų problemas, pernelyg didelį alkoholio vartojimą, imunologines ar genetines problemas, pažengusią kepenų ligą, taip pat pokyčiai gali būti vartojant kai kuriuos vaistus. MPV gali parodyti, kaip greitai trombocitai yra pagaminami kaulų čiulpuose ir kokiu greičiu patenka į kraują.
Kiti Svarbūs Tyrimai Vaikams
Be bendro kraujo tyrimo, vaikams rekomenduojama atlikti ir kitus svarbius tyrimus:
C-reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas: esant uždegimui, šis tyrimas ypač greitai reaguoja į uždegiminius procesus.
CRB norma gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, bet dažniausiai laikoma, kad vaikų CRB norma yra iki 5 mg/l.
CRB rezultatas (mg/l) Reikšmė 0-5 mg/l Normalus lygis 5-10 mg/l Gali rodyti lengvą uždegimą (pvz., virusą) 10-40 mg/l Vidutinio lygio uždegimas >40 mg/l Gali rodyti rimtą, dažniausiai bakterinę infekciją CRB kiekis gali padidėti, kai vaikas serga:
- Virusinėmis infekcijomis (pvz., gripas, adenovirusas) - dažnai lengvas padidėjimas
- Bakterinėmis infekcijomis (pvz., plaučių uždegimas, angina, šlapimo takų infekcija) - reikšmingai padidėja
- Po vakcinacijos - trumpam gali pakilti
- Esant traumai, nudegimui, operacijai - organizmo atsakas į audinių pažeidimą
Sunerimti verta, jei:
- Vaikas karščiuoja ilgiau nei 3 dienas
- Yra vangus, atsisako valgyti ar gerti
- Skundžiasi stipriu skausmu (gerklės, ausų, pilvo)
- CRB rodiklis labai aukštas arba sparčiai kyla
Cukraus kiekio kraujyje nustatymas: svarbu atkreipti dėmesį, ypač jeigu vaikas labai daug geria ir daug šlapinasi.
Kepenų fermentų tyrimas: padeda įvertinti kepenų funkciją.
Inkstų funkcijos tyrimas: padeda įvertinti inkstų funkciją.
Skydliaukės tyrimas: rekomenduojama atlikti nuo 11-12 metų (ir berniukams, ir mergaitėms).
Tuberkuliozės infekcijos Quantiferon-TB-Gold tyrimas (kvantiferono tyrimas): atliekamas iš veninio kraujo, siekiant nustatyti, ar žmogus neserga slaptąja tuberkuliozės forma. Užtenka patikrinti kartą per trejus metus.
Vitamino D kiekio nustatymas: svarbu žinoti, kiek šio vitamino yra organizme, ypač duodant vaikui vitamino D papildus.
Kaip Perskaityti Kraujo Tyrimą?
Jei vaikas karščiuoja, dėmesį gydytojas kreipia į leukocitų (WBC) rodiklius, iš kurių svarbiausi - limfocitai (LYMPH) ir neutrofilai (NEUT). Atsižvelgdamas į šių elementų procentines išraiškas kraujo tyrime, gydytojas nusprendžia, infekcija - virusinė ar bakterinė, koks gydymas reikalingas. Jei vaikas yra alergiškas, tą gali rodyti eozinofilų (EOS) rodiklis. Savo ruožtu sumažėjęs trombocitų (PLT) kiekis gali lemti didesnę kraujavimo tikimybę. Dėl to ant kūno įvairiose vietose gali atsirasti mėlynių, dažnėti kraujavimas iš nosies.
Kraujo Tyrimo Rezultatų Interpretavimas
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas įvertins visus kraujo tyrimo rodiklius, atsižvelgs į vaiko amžių, savijautą, ligos istoriją ir kitus veiksnius, kad nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą. Pilnas kraujo tyrimas visuomet vertinamas su gautais klinikiniais rodikliais. Jeigu paciento kraujo tyrime matome per dideles (+) ar per mažas (-) reikšmes prie tam tikrų ląstelių, tai nebūtinai rodo uždegimą ar ligą. Mat būna, jog žmogus yra ką tik persirgęs virusine liga, tuomet jo leukocitų kiekis kraujyje gali būti mažesnis už normą; arba matome, jog vyrauja monocitai ar limfocitai, tačiau ne visada pagal pakitusius rodiklius žmogų reikia gydyti.
Pasak gydytojos, būna atvejų, jog paciento kraujo tyrimo rodikliai atitinka normas, tačiau jis skundžiasi, jog vargina silpnumas, energijos trūkumas, pykinimas - tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, norint patikslinti šiuos simptomus. Net jei ir sužinojote, jog kai kurie kraujo tyrimo rodikliai neatitinka normos, šeimos gydytoja pataria neišsigąsti ir neprisigalvoti nebūtų diagnozių, geriau apie savo nuogąstavimus papasakoti gydytojui.
Kraujo tyrimai vertinami individualiai ir gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui:
- aktyviai sportuojančių žmonių organizme dažnai būna padidėjęs hemoglobino kiekis, taip pat gali būti didesnis eritrocitų ir hematokrito kiekis.
- Stresas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams. Pavyzdžiui, jei žmogus yra įsitempęs ar pastaruoju metu išgyveno stiprų stresą, jo kraujyje gali sumažėti eozinofilų kiekis. Būna atvejų, kai šių ląstelių skaičius ir padidėja, bet nebūtinai tai rodys alergiją.
Kraujo tyrimų atsakymai turėtų būti vertinami pasigilinus į paciento savijautą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir kt. Šeimos gydytojai visuomet papildomai užduoda pacientui klausimų, jei mato nuokrypius nuo normos.
Kaip Pasiruošti Bendram Kraujo Tyrimui?
Norint gauti tikslius rezultatus labai svarbus tinkamas pasiruošimas prieš tyrimą. Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytos visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų.
- Kraujo tyrimą reikia atlikti iš ryto, rekomenduojama iki 10 valandos ryto.
- Prieš atliekant bendrąjį kraujo tyrimą reikia būti nevalgius bent 3 valandas.
- Bent 15 minučių iki tyrimo nerūkyti, nes nikotinas gali pakenkti rezultatų tikslumui.
- Vengti streso, aktyvesnės veiklos, sporto, didesnio fizinio krūvio.
- Negalima vartoti ir alkoholinių gėrimų ir patariama jų prieš tyrimus vengti kaip įmanoma ilgesnį laiką.
- Jei kraujo tyrimą atliekate vasaros metu, venkite būti tiesioginėje saulėje.