Vaikų Globos Namų Vaikų Iššūkiai: Tyrimai ir Perspektyvos Lietuvoje

Įvadas

Vaikų namai - tai vieta, kur auga likimo nuskriausti vaikai, netekę tėvų globos arba iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Šiems vaikams ugdymas tampa ypač svarbus, nes jis suteikia galimybę integruotis į visuomenę, įgyti profesiją ir kurti savarankišką gyvenimą. Tačiau vaikų namų auklėtinių motyvacija ugdymuisi dažnai būna žema dėl patirtų traumų, emocinių sunkumų ir socialinės atskirties. Šiame straipsnyje aptariami vaikų globos namų veiklos tikslai, uždaviniai, teikiamos paslaugos, ugdymo galimybės ir iššūkiai, su kuriais susiduria globos namų auklėtiniai rengiantis savarankiškam gyvenimui. Taip pat nagrinėjami deinstitucionalizacijos proceso aspektai ir alternatyvios pagalbos formos šeimoms, siekiant sumažinti vaikų patekimą į globos įstaigas.

Vaikų Namų Auklėtinių Ugdymo Motyvacijos Ypatumai

Vaikų namuose augantys vaikai dažnai patiria įvairių sunkumų, kurie neigiamai veikia jų motyvaciją mokytis. Dažniausiai pasitaikantys iššūkiai:

• Psichologinės traumos: Daugelis vaikų yra patyrę smurtą, nepriežiūrą, atskyrimą nuo šeimos, kas sukelia ilgalaikius emocinius ir psichologinius sunkumus.
• Emociniai sunkumai: Vaikai dažnai jaučiasi vieniši, apleisti, nesaugūs, kas apsunkina jų gebėjimą susikaupti ir mokytis.
• Socialinė atskirtis: Vaikų namų auklėtiniai dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės, patiria diskriminaciją ir stigmatizaciją, kas mažina jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją siekti aukštų rezultatų.
• Ugdymo spragos: Dėl nestabilios gyvenimo situacijos ir dažnos mokyklų kaitos vaikai gali turėti didelių ugdymo spragų, kas apsunkina mokymąsi ir mažina motyvaciją.

Veiklos Tikslai ir Uždaviniai

Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas nuo 1 iki 18 metų amžiaus likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) bei vyresniems kaip 18 metų asmenims (iki pilnametystės gyvenusiems VGN), kuriems išlaikymas globos namuose yra pratęstas (asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu), iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą.

Pagrindiniai vaikų globos namų uždaviniai:

• Vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas, užtikrinti vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
• Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje.
• Sudaryti sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo(si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas. Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuoti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir kt. pagalbą, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.

Paslaugos Vaikų Globos Namuose

Vaikų globos namuose teikiamos dvi pagrindinės socialinės globos rūšys: trumpalaikė ir ilgalaikė.

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

• Trumpalaikė socialinė globa skirta vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėnesių.
• Ilgalaikė socialinė globa skirta be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.), pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d., netaikant tam tikrų reikalavimų, išskyrus reikalavimą, kad vaikų socialinės globos namuose vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30.

Priėmimas Į Vaikų Globos Namus

Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo, esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Apgyvendinant vaiką, pateikiami šie dokumentai:

• VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktas;
• Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
• Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
• Vaiko gimimo liudijimas arba piliečio pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jeigu turi);
• Išrašas iš vaiko gimimo įrašo;
• Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas apie vaiko sveikatą;
• Pagal poreikį dokumentai (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę;
• Kiti susiję su vaiku dokumentai.

Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Ugdymas ir Pasirengimas Savarankiškam Gyvenimui

Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Tai reiškia, kad siekiama sukurti vaikams kuo jaukesnę ir saugesnę aplinką, kurioje jie galėtų gauti visą reikiamą pagalbą ir paramą.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Svarbus vaikų globos namų uždavinys - rengti auklėtinius savarankiškam gyvenimui, ugdant:

• Buitinius įgūdžius: maisto gaminimas, tvarkymasis, skalbimas ir kt.
• Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius: gebėjimas bendrauti su kitais, spręsti konfliktus, dirbti komandoje.
• Asmeninius įgūdžius: savarankiškumas, atsakingumas, savikontrolė.
• Sveikatai palankius įgūdžius: sveika mityba, higiena, fizinis aktyvumas.
• Finansinio raštingumo įgūdžius: gebėjimas planuoti biudžetą, taupyti, skolintis atsakingai.
• Mokymosi ir profesinės karjeros įgūdžius: gebėjimas mokytis, pasirinkti profesiją, ieškoti darbo.

Tyrimai rodo, kad bendruomeniniuose globos namuose, kuriuose sukuriama artimesnė šeimos aplinka, vaikai geriau ugdosi savarankiško gyvenimo įgūdžius. Pasikeitusi fizinė, socialinė ir emocinė aplinka bei kasdienės veiklos organizavimas sudaro palankesnes sąlygas vaikų ugdymui.

Galimybės Didinti Vaikų Namų Auklėtinių Ugdymo Motyvaciją

Nepaisant iššūkių, yra daug galimybių padidinti vaikų namų auklėtinių ugdymo motyvaciją ir padėti jiems sėkmingai integruotis į visuomenę:

• Emocinės paramos užtikrinimas: Svarbu sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai galėtų išreikšti savo jausmus, pasidalinti sunkumais ir gauti reikiamą psichologinę pagalbą.
• Individualizuotas ugdymas: Būtina atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius, gebėjimus ir interesus, sudarant individualius ugdymo planus ir pritaikant mokymo metodus.
• Motyvacijos skatinimas: Reikia nuolat skatinti vaikus siekti užsibrėžtų tikslų, girti už pasiekimus ir padėti įveikti sunkumus. Svarbu parodyti, kad mokymasis yra įdomus ir naudingas.
• Socialinių įgūdžių ugdymas: Būtina ugdyti vaikų socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, konfliktų sprendimas, kurie padės jiems sėkmingai bendrauti su kitais žmonėmis ir integruotis į visuomenę.
• Profesinis orientavimas: Reikia padėti vaikams susipažinti su įvairiomis profesijomis, atrasti savo talentus ir pomėgius, planuoti savo ateitį ir siekti karjeros.
• Bendradarbiavimas su šeima (globėjais): Svarbu palaikyti ryšius su vaikų biologinėmis šeimomis (jei tai įmanoma) arba globėjais, įtraukti juos į ugdymo procesą ir užtikrinti vieningą požiūrį į vaiko ugdymą.
• Sėkmingų pavyzdžių demonstravimas: Reikia supažindinti vaikus su sėkmingais žmonėmis, kurie patys augo vaikų namuose arba patyrė sunkumų, bet sugebėjo pasiekti gerų rezultatų. Tai įkvepia vaikus ir suteikia jiems vilties.
• Neformalus ugdymas: Įvairūs būreliai, sporto užsiėmimai, ekskursijos ir stovyklos padeda vaikams atsiskleisti, įgyti naujų įgūdžių ir patirties, plėsti akiratį ir didinti motyvaciją mokytis.
• Sąlygų sudarymas: Svarbu sudaryti sąlygas gabiems vaikams tobulėti. Lietuvoje gabių vaikų ugdymas vis dar tėra labiausiai pasišventusių mokytojų ir tokių vaikų tėvų rūpestis. Kol būsimieji pedagogai ruošiami tik darbui su mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais, vis garsiau pripažįstama, kad gabūs vaikai - taip pat specialiųjų poreikių ir jiems reikia papildomo dėmesio.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir jam reikia individualaus požiūrio. Tik nuoširdus rūpestis, supratimas ir palaikymas gali padėti vaikams namų auklėtiniams įveikti sunkumus ir atsiskleisti.

Smurto Prevencija Vaikų Globos Namuose

Moksliniai tyrimai ir gyvenimas rodo, kad patirtas smurtas daro neigiamą įtaką fizinei ir psichologinei vaiko raidai. Todėl svarbu apsaugoti vaikus nuo tokio juos žalojančio patyrimo, o skriaudžiamam vaikui laiku suteikti tinkamą pagalbą.

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

Vaikus patekusius iš asocialių šeimų, kai kurie iš jų yra patyrę fizinį smurtą, todėl svarbu jiems padėti tai pamiršti. Smurto priežastis laikytina bloga socialinė - ekonominė situacija - nedarbas, menkas uždarbis, netikrumas dėl ateities. Fizinės prievartos prieš vaikus priežastimi dažnai įvardijamos auklėjimo problemos - fizinės bausmės visuomenėje vis dar suvokiamos kaip integrali auklėjimo proceso dalis.

Fizinis ir seksualinis išnaudojimas bei prievarta gali būti ir tarp bendraamžių todėl pedagogui svarbu laiku pastebėti ir užkirsti tam kelią. Vaiko globa - jautri ir aktuali visuomenės problema, ypač aktuali vaikams, neturintiems šeimos. Šie vaikai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kuriems reikalingas saugumas ir gerovė.

Deinstitucionalizacija ir Alternatyvios Pagalbos Formos

Viena iš svarbiausių socialinės politikos krypčių Lietuvoje - deinstitucionalizacija, t. y. perėjimas nuo institucinės globos prie šeimai artimų paslaugų. Tai reiškia, kad siekiama, jog kuo daugiau vaikų augtų šeimose arba šeimai artimoje aplinkoje, o globos namai būtų kraštutinė priemonė.

Norint sustabdyti didelių globos įstaigų plėtrą, būtina užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų. Tam skirtos įvairios priemonės:

• Vaikų dienos centrai: Teikia prevencinę pagalbą vaikams iš riziką patiriančių šeimų, siūlo individualias ir grupines konsultacijas, užsiėmimus, maitinimą.
• Mobiliosios komandos: Teikia pagalbą šeimoms, patiriančioms iššūkių, ypač smurtą ar nepriežiūrą prieš vaikus. Komandoje dirba socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis.
• Pagalba besilaukiančioms moterims: Teikiama saugi aplinka krizių centruose, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, naujagimių priežiūros ir tėvystės įgūdžių kursai.
• Kompleksinė pagalba šeimai: Apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą krizės atveju, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas.
• Globos centrai: Veda mokymus ir užtikrina praktinę, psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams.

Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios galėtų padėti vaikams be tėvų globos.

Iššūkiai ir Perspektyvos

Nors vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį, jie negali visiškai pakeisti šeimos. Pagrindiniai iššūkiai:

• Emociniai sunkumai: Netektis, atskirtis, vienišumas, sunkumai kuriant artimus santykius.
• Socialiniai sunkumai: Adaptacija naujoje aplinkoje, bendravimo problemos, diskriminacija.
• Ekonominiai sunkumai: Nepakankamas finansinis raštingumas, sunkumai įsidarbinant.
• Pasirengimo savarankiškam gyvenimui trūkumas: Nepakankami buitiniai, socialiniai ir profesiniai įgūdžiai.

Svarbu užtikrinti, kad globos namų auklėtiniai gautų visapusišką pagalbą, kuri padėtų jiems įveikti šiuos iššūkius ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Tai apima:

• Psichologinę pagalbą: Individualias ir grupines konsultacijas, terapiją.
• Socialinę pagalbą: Socialinių darbuotojų konsultacijas, pagalbą ieškant būsto ir darbo.
• Švietimo pagalbą: Pagalbą mokantis, profesinį orientavimą.
• Finansinę pagalbą: Stipendijas, pašalpas, paramą pradedant savarankišką gyvenimą.

Be to, svarbu toliau plėtoti alternatyvias pagalbos formas šeimoms, siekiant sumažinti vaikų patekimą į globos įstaigas.

Valstybinė Politika ir Globos Formos

Tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Globos proceso metu vaikai yra auginami, auklėjami kūdikis ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsiskųsti, įsidukrinti, teikiama materialinė parama. Vaiko globos procesas yra nuolatinis pedagoginis procesas, kurį nuolat reguliuoja ir sąlygoja objektyvios kultūros vertybės, ekonominės sąlygos, etika, tarpusavio santykiai, kolektyvas ar grupė ir jų nuostatos bei pedagogo, kaip vaiko globėjo, gebėjimai organizuoti, valdyti situaciją ir įvykius, daryti ugdomąjį poveikį.

Globa aprašoma kaip saugios aplinkos vaiko sveikatai ir ugdymui sukūrimas tam tikroje gyvenamojoje aplinkoje, biologinėje ar globėjų šeimoje, įsivaikinusioje (psichologinėje) šeimoje ar visuomenės globos institucijoje.

Nėra efektyvios struktūros, kuri padėtų išvengti vaiko apgyvendinimo į institucijoje. Šios įstaigos buvo sukurtos remiantis filosofija, kad netinkamą vaiko elgesį galima koreguoti atskiriant vaiką nuo netinkamos aplinkos, neatsižvelgiant į faktą, kad probleminis elgesys gali atsirasti dėl sutrikusių santykis artimiausioje vaiko aplinkoje. Šiuo atveju įstaigos darbuotojai, epizodinė vaiko elgesio korekcija nėra efektyvi.

Tyrimai parodė, kad vaikai, patekę į globos institucijas iki ašešis mėnesio, patiria ilgalaikį raidos atsilikimą. Tačiau šie vaikai dažniausiai atsigaus ir pasivys bendraamžius fizinėje ir pažintinėje raidoje. Todėl būtina iš esmės modernizuoti vaikų globos namuose ugdymo turinį, jų gyvenimo sąlygas ir kokybę.

Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją (1995) ir kaip vieną iš pagrindinių darbo principų iškėlus konfidencialumo principą, imta atsargiai žiūrėti į globotinis ir personalo santykių aptarimą.

Ši nuostata argumentuojama tuo, kad vaikai negali greitai atsigauti, ir bet koks pokytis vaiko gyvenime gali būti žalingas jo gerovei. Vaiko nuomonė gali būti neatsižvelgiama, arba jai skiriama mažiau dėmesio, kai vaikas yra nepakankamai subrendęs, kad išreikštų savo norus arba, kai vaiko norai prieštarauja vaiko interesams.

Kartais iškyla objektyvi būtinybė tokius veiksmus skubiai nutraukti, panaudojant specialias priemones. Tradiciškai toks sąveikos modelis susiklosto ten, kur įsigali asimetrinė priklausomybė, o personalo autoritetas nekvestionuojamas. Tikro giluminio humanizmo komentuojamo tipo įstaigose nebus tol, kol nebus išspręsta ši problema. Reikalo esmė ta, kad personalui ir administracijai keliami reikalavimai (globoti, ugdyti ir užtikrinti tvarką organizacijoje) yra didesni ir sudėtingesni, nei jiems suteikti įgaliojimai. Kita vertus, personalui jokiu būdu nederėtų suteikti kokis nors teisinio sankcionavimo funkcijos ir, kol įmanoma dirbti geruoju, turėtų veikti socialinis darbuotojas.

Gyvenimas globos namuose susijęs su pagrindiniu globos įstaigos tikslu, t.y. socialinė integracija - vaiko savarankiškumo ugdymas. Nors, kaip teigia įstaigos administracija, siekiama, kad vaikas išmoktų gyventi savarankiškai, kita vertus, jam nesuteikiama galimybė mokytis naudotis pinigais, įgyti būtinos buitinės įgūdžių, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Daugelyje įstaigų vyksta ne socialinė integracija, o socialinė dezintegracija.

Daugumos mokslininkų nuomone, globos ir rūpybos sistemai reikalinga reforma, kuri sumažints žalą vaikui patekus į globos instituciją bei skatints savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą.

Teisinis Reglamentavimas ir Statistika

Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos 1998 metais Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme. Dažniausiai vartojamos šios sąvokos: beglobis, beašeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt.

Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Šiuo tikslu siekiama padėti globos namuose gyvenantiems vaikams sumažinti socialinę atskirties riziką.

Lietuvoje veikia instituciniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena tūkstančiai vaikų. Didžioji dauguma šių vaikų - tėvų globos netekę vaikai. Daugelis šių vaikų yra patyrę sunkius stresus, gyvenę nedarniose, konfliktiškose šeimose prastomis materialinėmis sąlygomis. Šie vaikai dažnai yra psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas. Kaip aiškėja iš įvairių mokslinių tyrimų, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialius poreikius.

Pokyčiai ir Inovacijos

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta pokyčiai, siekiant gerinti vaikų globos sistemą. Vienas iš pavyzdžių - projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“. Šio projekto metu rekonstruotas Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas, užtikrinant specialiuosius poreikius atitinkančią aplinką ir privatumą 72 vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia.

Rekonstrukcijos metu sutvarkytos neįgaliųjų asmenų gyvenamosios, asmens higienos patalpos, moderniai įrengtos keramikos, buities darbų, mokomosios virtuvės patalpos ir kineziterapijos salė, grupių virtuvėlės, įrengti keltuvai, pandusai, įsigyta kokybiškų socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikti būtina įranga ir baldai. Įrengtos integruotos virtuvėlės, kuriose vaikai ir jaunuoliai gali pasigaminti maistą. Įrengtos naujos sanitarinės patalpos, pritaikytos asmenims su sunkia negalia. Sumontuoti neįgaliųjų keltuvai, įrengtas pandusas išvažiuoti į lauką neįgaliesiems su vežimėliu. Neįgalūs vaikai ir jaunuoliai nuo šiol gyvena dviviečiuose gyvenamuosiuose kambariuose, o triviečiai kambariai skirti sunkią negalią turintiems asmenims.

Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione teikiamos dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia. Be institucinės globos, „atokvėpio paslaugos“ teikiamos vaikams ir jaunuoliams iš Vilniaus miesto šeimų.

Projektą „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ bendrai finansavo ES ir Lietuvos Respublika.

Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (BVGN)

Apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia - kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“.

Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“. Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.

Teikiamos Paslaugos

• Informavimas: Darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais. Sudaromos sąlygos vaikui gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų (apie švietimą, profesinį pasirengimą, įdarbinimą ir kt.).
• Konsultavimas: Sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis.
• Tarpininkavimas ir atstovavimas: Suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose.
• Aprūpinimas drabužiais, avalyne: Aprūpinama drabužiais, avalyne, patalyne, įranga ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti. Vaikai patys, padedami socialinių darbuotojų, rūpinasi drabužių, avalynės pirkimu.
• Darbinių įgūdžių ugdymas (užimtumas): Darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynose. Vaikų darbiniai įgūdžiai ugdomi kasdieninėje savitvarkos ir tikslinėse veiklose.
• Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas: Sudarytos sąlygos vaikų saviraiškai, parenkant jų poreikiams ir pomėgiams atitinkančias ugdymo įstaigas. Vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai: susitikimai su įdomiais žmonėmis, švenčiami gimtadieniai ir pan. Kartu su vaikais šeimynose nusprendžiama, kokius produktus pirks, sudaromas meniu. Vaikai dalyvauja perkant maisto produktus ir gaminant maistą. Esant reikalui, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, organizuojama speciali, dietinė mityba ir keičiamas maitinimo ritmas.
• Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas: Organizuojama vaikų psichinės ir fizinės sveikatos priežiūra, medicininis sveikatos patikrinimas. Aprūpinama medikamentais, esant poreikiui slaugos priemonėmis. Esant reikalui, vaikai hospitalizuojami, organizuojamas sanatorinis gydymas. Vykdoma traumų ir nelaimingų atsitikimų, ligų prevencija.
• Socialinis darbas, bendravimas: Socialinis darbas vaikams organizuojamas pagal individualius socialinės globos planus, kuriuos rengia tiesiogiai su vaiku dirbantys specialistai. Vaikas skatinamas turėti asmeninį patikėtinį (savąjį asmenį). Bendradarbiaujama su valstybės ir savivaldybės įstaigomis ir institucijomis, sprendžiant socialinės globos organizavimo ir teikimo, globėjų (rūpintojų) paieškos bei įvaikinimo klausimus. Padedama (skatinama) įvairiomis formomis pagarbiai bendrauti su artimaisiais su kitais bendruomenės nariais.
• Transporto paslaugų organizavimas: Vaikai yra aprūpinti vilniečio kortelėmis, kurios periodiškai yra pildomos.
• Ugdymo paslaugų organizavimas: Organizuojant vaikų ugdymą pagal amžių, sudarytos sąlygos ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Sudarytos sąlygos mokyklinio amžiaus vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.

tags: #vaiku #globos #namu #vaiku #issukiai