Įvadas
Vaikų literatūra, ypač paveikslėlių knygos, atlieka svarbų vaidmenį vaiko raidai, ugdant meilę skaitymui, vaizduotę ir pasaulio pažinimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas sudaro gerą vaikišką knygą apie gyvūnus, kaip ji turėtų būti suprojektuota ir kokią reikšmę ji turi jaunajam skaitytojui.
Paveikslėlių Knygų Magija
Gintarė Adomaitytė pastebi, kad paveikslėlių knygos, nors ir trumpos, gali būti labai paveikios. Jos yra tarsi saldainių dėžutės - mažos, bet talpinančios daug džiaugsmo. Paveikslėlių knygos nėra tas pats, kas komiksai, nors abu žanrai gali sudominti įvairius žmones. Jos ypač svarbios tiems, kuriems skaitymas nėra lengvas, tačiau norisi patirti literatūros džiaugsmą.
"Sivužas": Pasaka Su Iliustracijomis
Marius Marcinkevičius knyga „Sivužas“, iliustruota Linos Dūdaitės, yra puikus pavyzdys, kaip tekstas ir iliustracijos gali papildyti vienas kitą. Pavadinimas, iš pradžių atrodantis keistas, tampa prasmingas perskaičius visą istoriją. Tai jauki ir šilta pasaka, primenanti klasikinę Kęstučio Navako „Dramblį Dra bei uodą Uo“.
Knygos pradžia nukelia į žiemos dieną, kai Paršelis išsiruošia pasivaikščioti. Puslapiai nenumeruoti, kad nesugriautų leidinio vientisumo. „Sivužas“ - tai ne tik paveikslėlių knyga, bet ir literatūrinė pasaka, kurioje iliustracijos yra lygiavertės tekstui. Šriftas ranka rašytas, kas pastaruoju metu tampa vis populiaresne tendencija.
Vienas pagrindinių knygos įvykių - Paršelis įtikina karvę Adelaidą čiuožti ant užšalusio ežero. Istorija slepia daug prasmių tarp eilučių. Sivužas - tai žuvis, jei skaitysime atvirkščiai. Ši knyga puikiai tinka edukacijoms darželiuose ir mokyklose.
Taip pat skaitykite: Vaikų čiuožyklos: kainos ir tipai
"Per Balas Link Aušros": Istorija Apie J. Basanavičių
Monikos Vaicenavičienės knyga „Per balas link aušros“ pasakoja apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus. Knygos pradžia - „Suvalkiečiai garsėja kaip geri ūkininkai. O ūkininkai daug ožkų laiko. Kai palyja, ožkos braido po balas.“ Autorė drąsiai brenda į J. Basanavičiaus gyvenimą, piešdama gyvūnus, kuriais didžiavosi patriarcho tėvai. Knygoje galima atrasti save ir savo artimųjų istorijas.
Šioje knygoje tvarkingai nurodyti šaltiniai ir padėkota konsultantams. Rašytoja Vaicenavičienė kiek silpnesnė nei dailininkė Vaicenavičienė. Nepaisant to, knyga yra gyvybinga ir įtaigi, o klasika atgyja naujai. Įsivaizduojamos panašaus pobūdžio knygos apie Donelaitį, Vaižgantą, Šatrijos Raganą, Salomėją Nėrį.
"Antis, Mirtis Ir Tulpė": Sudėtingos Temos Vaikams
Wolf Erlbruch knyga „Antis, Mirtis ir tulpė“ pasakoja apie mirtį santūriai ir taupiai. Nėra patoso ar saldumo, būdingo vaikų literatūrai. Spalvos blausios, palikta daug baltos erdvės. Tulpė Mirties rankose atrodo vieniša.
Wolfas Erlbruchas - Hanso Christiano Anderseno medalio ir Astridos Lindgren premijos laureatas, vaikų literatūros olimpinis ir pasaulio čempionas. Jis nebijo pasakoti apie baimes ir mirtį. Knygos ekranizuojamos ir inscenizuojamos. „Nieko rimto“ išleido W. Erlbrucho knygą „Ponia Majer, paukštelė“.
Ši knyga pelnė Eugenijos Stravinskienės premiją už reikšmingiausią ir meniškiausią vertimą vaikams. Nežinia, ar Lietuva supras šią knygą, nes dažnai vengiama kalbėti apie liūdesį, netektį ir mirtį. Perskaičius knygą per kelias minutes, apie ją mąstoma ilgai.
Taip pat skaitykite: Vaikiškų elektromobilių apžvalga Tauragėje
Lenkų Paveikslėlių Knygų Tradicijos
Małgorzatos Cackowskos, Anitos Wincencjusz-Patynos ir Grażkos Lange knyga „Look! Polish Picturebook!“ pristato iliustravimo meno raidą Lenkijoje. Šiuolaikinės lenkų paveikslėlių knygos yra vertinamos pasaulyje. Knygoje ir parodoje rodomos grafinio apipavidalinimo tradicijos Lenkijoje ir tai, kas nauja. Šiuolaikiniai kūrėjai turi pirmtakus, tokius kaip Bohdanas Butenko ir Januszas Stanny.
Jaunosios kartos menininkai semiasi įkvėpimo iš viso pasaulio ir iš savo šalies kūrėjų paveldo. Technologijos leidžia knygas projektuoti ir spausdinti įvairiais būdais. Józefas Wilkońis žavisi kiekvienu gamybos būdu. Knyga „Maištingasis elektronas“ sukurta planšetiniu kompiuteriu. Reikia propaguoti ne tik asmeninius kūrybinius dailininkų pasiekimus, bet ir lenkų paveikslėlių knygų sėkmę.
„Look! Polish Picturebook!“ pristato skirtingų kartų menininkų poras ir supažindina su 55 asmenybių kūrybinėmis biografijomis. Knygos rodomos kaip visuma, neakcentuojant vien iliustracijų. Autoriai yra ir rašytojai, ir iliustruotojai. Lyginant ankstesniųjų laikų kūrėjus su naujaisiais, atkreipiamas dėmesys į iliustracijas, grafinį apipavidalinimą ir projektavimą. Atskleidžiama, ką sugeba iliustruotojai, kai iškeltas tikslas sukurti abėcėlę, konceptualią knygą arba vaizdu perteikti poeziją.
Pavyzdžiui, lyginami Januszas Stanny ir Marta Ignerska. Parodoma Stanny grafinė koncepcija ir kaip ją išplėtojo Ignerska. Monika Hanulak naujai apipavidalino garsiojo Ignaco Witzo iliustruotą „Pampilio“. Naudodama naująsias technologijas, menininkė įlieja fluorescenciškų spalvų, gyvūnus paverčia žmonėmis - tai visiškai pakeičia pasakojimą. Paveikslėlių knygoje kuriama savotiška vaizdo ir teksto sąsaja. Parodomas tęstinumas ir raida: ir geriausi itin naujoviški projektai, ir jų autorius įkvėpusius šaltinius.
„Look! Polish Picturebook!“ atskleidžia ir Lenkijos istoriją. Vaikams skirtą meną Lenkijos Liaudies Respublikos laikais buvo sunkiau cenzūruoti, tad autoriai ir iliustruotojai vaikų knygose drįsdavo pasakyti daugiau nei kitur. Septintojo-aštuntojo dešimtmečių kūrėjų būta ir tarnavusių ne menui, o propagandai, bet būta ir menininkų, ieškojusių išraiškos laisvės. Tuometinė valdžia knygų iliustravimą laikė sistemai nepavojinga dailės šaka, todėl tam tikrą avangardą leisdavo. Santvarkos permainų metai Lenkijos kultūrai, ypač knygų leidybai, buvo ganėtinai tragiški, o išlaisvėjusią rinką dešimtajame dešimtmetyje užplūdo pigi masinė produkcija. Bet jau 2003 m. lenkų menininkai sugebėjo gerai pasirodyti Bolonijos knygų mugėje, kur Lenkija buvo pakviesta dalyvauti kaip garbės viešnia.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir naujovės vaikų poezijoje
Paveikslėlių knygų kūrimas laikomas dailės šaka. Paveikslėlių knyga - tai kiekvienas darbas, vaizdu ir tekstu arba tik vaizdu perteikiantis tam tikrą visumą, idėją, prozos ar eiliuotą pasakojimą. Dažnai tai ir autorinė knyga, sukurta vienintelio kūrėjo. Tačiau rinkoje esama ir daug šį apibrėžimą atitinkančių, bet labai menkos estetinės vertės paveikslėlių knygų. Skirtumą lemia teksto ir vaizdo ryšys - jo pobūdis ir kokybė. Tekstą ir vaizdą gali sieti simetrinis ryšys, suteikiantis mažiausiai galimybių interpretuoti, arba kontrapunktinis ryšys, kur tekstinis pasakojimas suteikia dar daugiau įtaigos vaizdui arba atvirkščiai. Esama postmodernistinių knygų, kuriose susiejami įvairūs meno stiliai ir šakos, knygų, laužančių nustatytas formos ir turinio ribas. Joms būdinga referentiškumas, ironija. Klasikiniai pavyzdžiai - Maurice’o Sendako „Kur tie pabaisos“ arba Astridos Lindgren „Ar pažįsti Pepę Ilgakojinę“, sukurta dviejų autorių - Astridos Lindgren (teksto autorės) ir Ingridos Vang Nyman (Pepės įvaizdžio kūrėjos), kuri savo piešiniais paryškino išskirtinį šios garsios veikėjos būdą. Itin meniškos lenkų paveikslėlių knygos pavyzdys - Piotro Młodożenieco sukurtas Jano Brzechwos eilėraštuko „Kybur vybur“ apipavidalinimas: tai pikseliais išskaidytas, tapybišką efektą sudarantis vaizdas, išdėstytas komikso seka langeliais, į kuriuos tarsi išdalijama dvieilio pasakojimo struktūra žaidžiant vaizdo fragmentais, sukuriančiais kone atskirus kūrinius. Išskirtinė menininkė yra Marta Ignerska, kurią suporavome su Stanisławu Zameczniku: kurdamas „Stebuklinguosius trikampius“ Zamecznikas gana tiksliai iliustruoja Marios Terlikowskos tekstą, o Ignerska savo konstruktyvistiniuose sumanymuose „Tikroviškoje pasakoje“, kurios pats pavadinimas yra oksimoronas, geometrinėmis figūromis siekia ko kita. Ji efektingai iliustruoja dviejų jaunuolių kelionę. Žodis "picturebook" vartojamas tarptautiniame kontekste, kalbant angliškai, savo krašte derėtų kalbėti apie paveikslėlių knygas.
Bohdano Butenkos, Józefo Wilkońio, Januszo Stanny, Januszo Grabiańskio ir daugybės kitų kūryba buvo žinoma tarptautinėje knygų grafikos arenoje praeito amžiaus šeštajame-aštuntajame dešimtmečiais, o šio šimtmečio pradžioje lenkų knygos - ir paveikslėlių knygos - iliustravimo meno raida vėl įgavo pagreitį ir užbrėžė naujus aukštus orientyrus. Pawełas Pawlakas, Aleksandra ir Danielis Mizielińskiai, Marta Ignerska, Małgorzata Gurowska, Iwona Chmielewska, Katarzyna Bogucka - šie nūdienos kūrėjai pelno apdovanojimus prestižiniuose konkursuose, jau keletą metų nuolat premijuojami Bolonijoje.
Knygų kūrimo menas Lenkijoje - tai, neabejotinai Januszo Stanny ir Bohdano Butenkos DNR. Tai ir spauda, ji mums svarbiausia. Vienas žymiausių pavyzdžių - Jano Młodożenieco iliustruota Wiktoro Woroszylskio knyga „Pelių reikaliukai“, kurią atsivertę galime tiesiog pamąstyti apie spaudos funkcionalumą. Sumanymo esmė - eilėraštuką vizualizuoti spaudos galimybėmis: raidžių forma ir spalvos čia atlieka iliustracijų funkciją. Originalų šriftą, atliekantį vaizdo funkciją, nuolat vartoja Grażka Lange, savita rašysena puikuodavosi Bohdanas Butenko, Stanisławas Zamecznikas ir Henrykas Tomaszewskis. Iš jaunųjų menininkų verta atkreipti dėmesį į Aleksandros ir Danielio Mizielińskių sumanymą - knygą „Kuo tapsi užaugęs“, kurioje išmoningai derančiomis raidėmis iliustruojamos profesijos. Gebame kurti ir pasakomojo pobūdžio abstrakcijų knygas (angl. concept book). Tai knygos, mokančios sąvokų, raidžių, abėcėlės. Pavyzdžiui, Jano Bajtliko „Auto“, kurioje gausu vaikiškos vaizduotės sąvokų, svarbių šioje gyvenimo atkarpoje. Bohdanas Butenko, vaikiško piešinio schemas, įpročius, žmogeliukus pagaliukus, sąsiuvinio keverzones, kiekvieną knygos grafinio apipavidalinimo elementą panaudojantis meistras, vadinamas knygos architektu. Kaip tik jis ne sykį yra pabrėžęs, kad knyga - lyg megztinis: negalima ištraukti nė siūlo, nes iškart suirs. Kitoniška menininkė yra Ela Wasiuczyńska - ji, įrodo, kad raidynas gali būti šilta ir maloni knyga (nes iliustracijos padirbtos iš pliušo, veliūro ir fliso), nors ir kartoninė.
„Look! Polish Picturebook!“ ir lenkų paveikslėlių knygų paroda parodytos Rygoje, Vilniuje, o spalio-lapkričio mėn. - Taline. Toks sugretinimas išties naujoviškas. Iki šiol tokio leidinio nebūta. Leidinys atskleidžia paveikslėlių knygų kaip įdomaus, gražaus reiškinio, ne vien vaikams skirtos meno šakos, kūrimo galimybes. Leidinys - tai paveikslėlių knyga apie paveikslėlių knygas. Vaizdinis jos dėmuo labai svarbus, ją galima skaityti įvairiais būdais gilinantis į tekstą ir vaizdą, ji originaliai suprojektuota, bet vis dėlto pirmiausia tai - mokslinė knyga! Sugretinimai yra leidinio autorių pasirinkimas. Tai mūsų koncepcija; galima dėl jos diskutuoti, polemizuoti, galima ją papildyti.
tags: #vaikiska #gyvunu #knyga #spausdinimui