Ukmergės Antano Smetonos gimnazija - švietimo įstaiga, turinti gilias tradicijas ir reikšmingą vaidmenį Lietuvos istorijoje. Nuo įkūrimo iki šių dienų gimnazija išgyveno įvairius etapus, patyrė permainų, tačiau išliko svarbiu švietimo ir kultūros židiniu Ukmergės krašte.
Gimnazijos įkūrimas ir pirmieji metai
Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos ištakos siekia 1918 m. vasario 5 d., kai Ukmergėje buvo įkurta lietuviška „Saulės“ gimnazija. Oficialiai gimnazija pradėjo veikti 1918 m. kovo 6 d. Jos įkūrimo iniciatorius buvo žinomas visuomenės veikėjas, advokatas Boleslovas Dirmantas (1882-1950). Gimnazija įsikūrė dabartinės „Ryto“ specialiosios mokyklos patalpose.
Valstybinės gimnazijos laikotarpis
1919 m. liepos mėnesį gimnaziją iš „Saulės“ draugijos perėmė atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos Švietimo ministerija. Ji buvo pavadinta Ukmergės valstybine gimnazija. Pirmasis gimnazijos direktorius buvo J. Baronas. Ukmergės valstybinė gimnazija veikė visą prieškarinės Lietuvos laikotarpį ir ugdė ne tik Ukmergės, bet ir visos Lietuvos inteligentiją.
Naujų rūmų statyba ir Antano Smetonos vardo suteikimas
1935 m. buvo sumanyta statyti valstybinę gimnaziją Ukmergėje, tačiau dėl lėšų stokos mintį teko atidėti. 1937 m. liepos 23 d. prasidėjo naujos gimnazijos statybos. 1938 m. spalio 15 d. Ukmergės gimnazijai buvo pastatyti nauji, moderniški rūmai J. Basanavičiaus gatvėje. Tų pačių metų spalio 15 d. rūmai buvo pašventinti. Gimnazija buvo pavadinta Antano Smetonos vardu. Atidarymo iškilmėse dalyvavo pats Prezidentas Antanas Smetona, tuometinis švietimo ministras J. Tonkūnas ir kiti svečiai. Gimnazijos pastatas buvo pradėtas statyti 1937 metais. Paminėtina, kad gimnazijos statybą globojo ir pats prezidentas Antanas Smetona. Rūmų statybą vykdė rangovai J. Šeizonas, A. Gurvyčius ir kt. Gimnazijos sienos buvo raudonų molinių degtų plytų. Klasėse buvo dedamos parketinės grindys, o rūbinėje, valgykloje ir sporto salėje - lentų grindys.
A. Smetonos gimnazija stovi Maironio ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje, yra kampinio, „L" formos plano, su pusiau uždaru vidiniu kiemu. Vienas sparnas pastato yra apie 60 m ilgio, kitas - 70 m. Pastato užstatymo linija atitraukta nuo gatvės - taip prieš mokyklą suformuojama reprezentacinė erdvė. Vietos parinkimą iš dalies lėmė praktinės priežastys, susijusios su sklypų įsigijimu, tačiau naujai tiesiamoje gatvėje iškilusi gimnazija atitiko modernios mokymo įstaigos reikalavimus: ramioje ir atviroje aplinkoje apstu šviesos bei švaraus oro, pakankamai erdvės užsiėmimams lauke. Rūmai statyti netaupant, pabrėžiant gimnazijos statusą, siekiant ilgaamžiškumo. Darbus vykdė garsių rangovų grupė: Šeinzonas, Judelevičius ir Gurvičius, techninę priežiūrą vykdė inžinierius Jonas Stankūnavičius. Buvo statoma iš raudonų degtų plytų, sienos tinkuojamos, stogas dengtas raudonos spalvos Marselio tipo čerpėmis (šiuo metu jos pakeistos skarda). Fasado cokoliai ir framūgos (kolonos pavidalo tarpai tarp langų) pirmo aukšto - iš granito.
Taip pat skaitykite: Statistika apie gimstamumą Ukmergės rajone
Gimnazijos rūmų statyba pareikalavo nemaža pastangų tvarkant miesto infrastruktūrą. Priėjimui prie gimnazijos naujai išgrįsta J. Basanavičiaus gatvė, atvestas vandentiekis ir kanalizacija. Spaudoje pristatant gimnazijos projektą minima, kad čia tilps 15 klasių, fizikos, gamtos ir istorijos kabinetai, darbelių ir paišybos klasės, biblioteka, skaitykla, dvi salės: viena gimnastikos, kita - posėdžiams, vakarams ir t.t. Šioje salėje bus įrengta didelė scena (apie 70 m2), kuria iš dalies galės pasinaudoti ir Valstybės Teatras. Be to, tame pastate bus ir kitos patalpos, kaip administracijai, valgyklai, dušui, rūbinėms ir kt. Gimnazijoje buvo įrengtos ne tik klasės bei įprastos administracinės patalpos, bet ir du butai sargams, muziejus, pastogėje buvo du apšildomi kambariai ir vienas nešildomas turistams. Klasėse buvo įrengtos parketo grindys (neišlikusios), rūbinėje, koridoriuje, valgykloje - teracinės (išliko tik dviejuose pagrindiniuose vestibiuliuose), sporto salėje - lentinės. Skulptorius B. Bučas 1937 m. bareljefais dekoravo gimnazijos interjerą (vienas iš jų vaizdavo prezidentą A. Smetoną mokinių būryje), sukūrė fontanėlius, kurie buvo įrengti vestibiuliuose. Mokyklinis inventorius buvo įsigytas iš Kauno baldų dirbtuvių.
Amžininkai rašė, kad pastato projektas daro didingą įspūdį savo masyvumu ir moderniu stiliumi. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos galime drąsiai teigti, kad tai viena iš svarbiausių gimnazijų, išlikusių iš tarpukario Lietuvos.
Gimnazijos veikla tarpukario metais
Visa mokyklos užklasinė veikla buvo nukreipta moksleivių auklėjimui. Buvo siekiama, kad kiekvienas mokykloje vykstantis renginys būtų aukšto meninio lygio. Gimnazijoje veikė choras, tautinių šokių ratelis, literatų, jaunųjų matematikų ir kiti įvairaus pobūdžio būreliai. Veikė dramos sekcija, kuri statė veikaliukus ir rodė juos ne tik mokyklos renginių metu, bet ir savo spektaklius pristatinėjo ir plačiai miesto visuomenei. Į užklasinę veiklą buvo įtraukiami visi gimnazistai, nes net kiekviena klasė leisdavo savo sienlaikraščius. Taip pat nuo 1953 metų mokykla turėjo bandomąjį mokomąjį sklypą.
Pokario laikotarpis ir sovietinė okupacija
Antano Smetonos vardo gimnazija tapo ir visos Ukmergės kultūros ir švietimo Meka. Joje vyko kultūriniai renginiai, susitikimai su žymiais žmonėmis. Čia eiles skaitė mūsų literatūros klasikė Salomėja Nėris. Tačiau viską nubraukė karas ir bolševikų okupacija. Gimnazijos pavadinime nebeliko A. Smetonos vardo, klasėse - jo bareljefo ir kryžių. Nebeliko ir senosios dvasios.
Gimnazijos atkūrimas atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, papūtė nauji vėjai, gaivinantys švietimą, kultūrą. Lietuvai vėl tapus laisva, gimnazijai buvo grąžintas A. Smetonos vardas. 2000-aisiais susirinkę 1945 metų laidos gimnazijos abiturientai nutarė bent iš dalies atkurti tai, kas sunaikinta. Pasak tuometės gimnazijos direktorės Liucijos Dzigienės, aktų salėje vyko gimnazijos atkūrimo grupės posėdis. Jame dalyvavo Švietimo skyriaus ir Švietimo ministerijos atstovai. Staiga atsidarė durys, o tarpduryje - du vyrai, nešę didžiulį paveikslą. Kai jie į mus atsuko paveikslą, pamatėme, kad tai Smetonos portretas. Vėliau buvo atkurtas triptikas su A. Smetona.
Taip pat skaitykite: Ukmergės rajono demografija
Gimnazija šiandien
1997 m. vasario 24 d. Ukmergės rajono savivaldybės švietimo skyrius išleido raštą “Dėl gimnazijos kūrimo Ukmergės rajone”. Jau 1997 m. sausio 29 d. rajono merė buvo išleidusi potvarkį Nr.31-p, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė gimnazijos kūrimo koncepcijai paruošti. Švietimo skyriaus specialistai įgalioti įvertinti gimnazijos kūrimo dokumentus ir individualias programas iki 1997-11-10 ir pateikti juos Vilniaus apskrities švietimo skyriui iki 1997-11-15, o Švietimo ir mokslo ministerijai iki 1997-12-02. 1998 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės Antano Smetonos gimnazija 75 metų sukaktį pasitinka pagražėjusi, suremontuota, renovuota.
Šiandien storos tinko sienos atvėrė dar vieną mokyklos globėjo atvaizdą. Ir anksčiau renovuojant, tvarkant pastatą buvo aptikta įvairių istorinių puošybos elementų - kryžių, Vyčio ženklų. Istorija nesugriovė iki pamatų gimnazijos, nepavertė jos sandėliu, o svarbiausia - joje gyvuoja geroji tautinio ugdymo dvasia. Graži gimnazijos draugystė užsimezgė su Lietuvos neįgaliųjų sąjunga bei „Ryto“ specialiąja mokykla. Tradicine tapo aktyvi ekologinė veikla. Šįmet gimnazija įkūrė „Gabių vaikų sambūrį“.
Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją baigė daug Lietuvoje ir pasaulyje garsių žmonių. 2018 metais kartu su šimtmetį mininčia Lietuva, šimtmetį minėjo ir seniausia Ukmergės lietuviška gimnazija - Antano Smetonos gimnazija.
Pasitikdama Lietuvos 100-metį ir ruošdamasi spalio 20 dieną švęsti Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos 100-mečio jubiliejų, bendruomenė įgyvendino projektą „Kuriu gimnazijos istoriją“. Jo tikslas - papildyti gimnazijos muziejaus fondus medžiaga apie dirbusius ir dirbančius mokytojus, mokinius, suskaitmeninti turimus rankraščius.
Antano Smetonos gimnazijos direktoriai: buvusi - L. Dzigienė, dabartinis - A. Girdžiūna.
Taip pat skaitykite: Metrikacijos skyriaus paslaugos
Gimnazijos tradicijos ir vertybės
Visa mokyklos užklasinė veikla buvo nukreipta moksleivių auklėjimui. Buvo siekiama, kad kiekvienas mokykloje vykstantis renginys būtų aukšto meninio lygio.
Šiandien Ukmergės Antano Smetonos gimnazija puoselėja tradicijas ir vertybes, kurios formuoja mokinių asmenybes ir pilietiškumą. Gimnazijoje vykdoma įvairi užklasinė veikla:
- Tautinės vakaronės. Kartą metuose Antano Smetonos gimnazija virsta visa Lietuva. Gimnazistai pristato keturis regionus.
- Valstybinių švenčių minėjimai. Laukia ne tik Vasario 16-osios, ir Kovo 11-osios.
- Aktyvi ekologinė veikla. Su tokiu šūkiu gimnazistai kas pavasarį išeina prie Vilkmergėlės.
- Gabių vaikų sambūris. Gimnazija įkūrė „Gabių vaikų sambūrį“.
- Gimnazijos himnas. „Gal tai angelas saugo mus“, - dainuoja gimnazistai savo mokyklos himną.
Iškilūs gimnazijos absolventai
Antano Smetonos gimnaziją baigė daug Lietuvoje ir pasaulyje garsių žmonių: istorikai - A. Vaitkūnas, V. Lesčius, kalbininkai - Zigmas Zinkevičius, L. Kadžytė - Kuzavinienė, K. Vederaitė. Garsūs aktoriai - R. Varnaitė, A. Bružas, D. Sarapinas, V. Vrubliauskas, dailininkai - V. Karatajūtė - Telimaa, J. Machonis, E. Varnas, V. Karatajus. Taip pat rašytojai: išeivių poetas Vl.
1939 metų įvykiai Ukmergės gimnazijoje ir mieste
Šis laikotarpis Lietuvos istorijoje buvo kupinas iššūkių ir permainų, kurios atsispindėjo ir Ukmergės gyvenime.
Švietimas ir kultūra
- Šv. Vincento Pauliečio draugijos veikla: Ši draugija jau nuo 1907 m. veikė R. Kat. Labdarybės D-jos vardu. 1939 m. sausį draugija turėjo sklypą su trejais namais Bažnyčios ir Kapų gatvių kampe. Draugija išlaikė senelių ir vaikų prieglaudas, pradinę mokyklą ir vaikų darželį miesto varguomenei.
- Ledo sportas: 1939 m. sausį Ukmergėje buvo labai gyvas ledo sportas, tačiau vienos čiuožyklos pulko aikštėje buvo per maža.
- Vilniaus lietuvių „Varpo“ choro koncertas: 1939 m. sausio 7 d. Ukmergės įgulos kariai džiaugsmingai sutiko Vilniaus lietuvių „Varpo“ chorą. Choras surengė du koncertus - kariams ir visuomenei.
- Laisvamanių susirinkimas: Sausio 8 d. įvyko laisvamanių susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 250 narių. Susirinkusieji priėmė rezoliuciją, kurioje prašoma įvesti civilinę metrikaciją ir atleisti laisvamanių tėvų besimokančius vaikus nuo tikybos pamokų.
- Kino teatro problemos: 1939 m. sausį kino teatro „Modern“ salė buvo ankšta ir tvanki, be to, nuolat trūkinėjo filmos kaspinas.
- Kėdainių gimnazijos mokinių vizitas: Sausio 28-29 d. Kėdainių gimnazijos mokinių delegacija aplankė Ukmergės gimnazijas. Mokiniai apžiūrėjo naujus gimnazijos rūmus, žaidė krepšinį ir tenisą.
- Literatūros premija: Vasario mėnesį Ukmergės miesto literatūros premiją 500 litų už romaną „Mediniai stebuklai“ gavo rašytojas K. Boruta.
- Meno ir kultūros savaitė: Vasario 11-18 d. Ukmergės darbo rūmų pastangomis buvo organizuota “pirmoji meno ir kultūros savaitė”.
- Šaulių choro koncertas: Vasario mėnesį vietos Šaulių choro būrys surengė savo tradicinį koncertą.
- Istorijos ir lietuvių kalbos kursai: Vasario mėnesį mieste pradedami istorijos ir lietuvių kalbos kursai.
Socialinis gyvenimas
- Pagalba vargstantiems: Šv. Vincento Pauliečio draugija išlaikė senelių ir vaikų prieglaudas, pradinę mokyklą ir vaikų darželį miesto varguomenei. Taip pat veikė Krikščionių Labdarybės D-ja, kuri išlaikė senelių prieglaudą.
- Ligoninės problemos: 1939 m. sausį apskrities ligoninėje buvo per daug ankšta, netilpo miesto ir provincijos ligoniai. Ligonius guldė žydų ligoninėje, kur ne žydams nebuvo jauku.
- Pirties trūkumas: Mieste buvo dvi pirtys, tačiau reikėjo švaros dabotojų priežiūros. Miesto savivaldybė turėtų pastatyti pirtį.
- Amatai: Mieste nebuvo ne žydo knygų rišėjo, stikliaus, kaminkrėčio. Verslininkų Sąjungai vertėtų į tai atkreipti dėmesį.
- Puskarininkių arbatėlė: Sausio 22 d. Ukmergės įgulos likt. puskarininkių ramovė surengė susipažinimo arbatėlę.
- Šachmatų turnyras: Sausio 21 d. Ukmergės įgulos likt. puskarininkiai - šachmatininkai sėkmingai kovojo su Ukmergės miesto šachmatininkais.
- Popiežiaus Pijaus XI mirtis: Vasario mėnesį buvo atjaustas gedulas dėl popiežiaus Pijaus XI mirties. Buvo specialios mokinių pamaldos ir gedulingi mišparai Kun. Marijonų bažnytėlėje.
Teisėtvarka ir nusikaltimai
- Apsiausto vagystė: 1939 m. sausį Ukmergės miesto žydelis Boruchas Kacas davė siuvėjui Maušai Kravecui pataisyti apsiaustą. Kravecas sukeitė kailius ir Kacui buvo padaryta 200 litų nuostolių. Kravecas buvo nubaustas 3 mėnesiais paprasto kalėjimo.
- Mokinių vagystės: Vasario mėnesį trys mokiniai buvo išvaryti iš gimnazijos už vogimą knygų iš knygynų.
Politika ir visuomeninė veikla
- Tautininkų veikla: Vasario mėnesį Ukmergės apskrities tautininkų valdyba surengė paskaitas vidaus ir užsienio politikos klausimais.
- Šaulių veikla: Vasario mėnesį miesto šaulių būrys išremontavo patalpėlę, įvedė radiją ir padarė laikraščių skaityklėlę.