Skydliaukė - tai maža, bet labai svarbi endokrininė liauka, esanti kakle, kuri gamina hormonus, gyvybiškai svarbius medžiagų apykaitai, energijos balansui, širdies bei nervų sistemos veiklai. Šie hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka. Nėštumo metu skydliaukės veikla moters organizme kinta, todėl svarbu žinoti, kokios yra TTH (tireotropinio hormono) normos nėštumo metu ir kaip jos skiriasi nuo normų, kai moteris nesilaukia.
Skydliaukės veikla nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla. Nėštumo metu skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę. Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“.
TTH normos nėštumo metu: skirtumai nuo normų nesilaukiant
Tireotropinis hormonas (TTH arba TSH) - tai hipofizės gaminamas hormonas, reguliuojantis skydliaukės veiklą ir skatinantis gaminti skydliaukės hormonus - trijodtironiną (T3) bei tiroksiną (T4). Šie hormonai daro įtaką medžiagų apykaitai, energijos balansui, širdies bei nervų sistemos veiklai. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi.
Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė:
- Pirmojo trimestro metu: 0,1-2,5 mIU/l
- Antrojo trimestro metu: 0,2-3 mIU/l
- Trečiojo trimestro metu: 0,3-3 (3,5) mIU/l
Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
Taip pat skaitykite: Kalio poveikis nėštumo metu
TTH tyrimo svarba nėštumo metu
Nėštumo metu gali atsirasti skydliaukės veiklos pokyčių. Paprastai jie nėra pavojingi, tačiau kai kurioms moterims gali išsivystyti skydliaukės liga. Hipertirozė pasireiškia maždaug 1 iš 500 nėščiųjų, o hipotirozė - maždaug 1 iš 250. Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškianys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas.
Todėl labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites.
Kada nėščioms moterims rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą?
Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:
- Skydliaukės simptomų
- 1 tipo CD
- Anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas
- Nutukimas
- Taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas
- Skydliaukės ligos giminėje
- Sunkus jodo trūkumas
Hipotirozė nėštumo metu: rizikos ir gydymas
Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.
Taip pat skaitykite: CRB lygis nėštumo metu: ką tai reiškia?
Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l.
Jodo svarba nėštumo metu
Nėštumo metu dėl pagreitėjusios glomerulų filtracijos ir jodo klirenso bei transplacentinės jodo pernašos vaisiui padidėja jodo poreikis. Nėščių ir maitinančių krūtimi moterų jodo paros norma - 250 μg. Ši jodo paros norma gali būti pasiekta vartojant 150-250 μg kalio jodido tabletes arba nėščiųjų polivitaminus su jodu. Paros jodo suvartojimas nėštumo metu neturėtų viršyti 500 μg.
Subklinikinė hipotirozė (SH) nėštumo metu
SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštumo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito. SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu. Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės.
Vaistų vartojimas sergant hipotireoze nėštumo metu
Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Taip pat skaitykite: Vitamino D svarba nėštumui