Įžanga
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę pokyčių. Šiuo metu ypač svarbu rūpintis savo sveikata, nes ji tiesiogiai veikia būsimo kūdikio raidą. Vienas iš aspektų, kuriam reikėtų skirti didelį dėmesį, yra dantų būklė. Nėštumo metu dantys tampa jautresni ir pažeidžiamesni, todėl svarbu žinoti priežastis, kodėl taip atsitinka, ir kaip tinkamai prižiūrėti dantis šiuo laikotarpiu.
Bendras pasiruošimas nėštumui
Apsisprendimas turėti kūdikį - vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Be abejo, naują gyvybę geriausia pradėti tuomet, kai abu būsimieji tėvai yra geros sveikatos. Patariama pasidomėti, ar šeimoje nėra buvę paveldimų ligų, atkreipti dėmesį į žalingus aplinkos veiksnius. Pastaruoju metu aplinkos užterštumas labai padidėjo. Teršalai gali pakenkti būsimam vaikeliui arba net sukelti persileidimą. Galbūt Lietuvoje užterštumas kiek mažesnis, tačiau dar prieš pastojant reikėtų pasirinkti kuo saugesnę aplinką bei kuo saugesnius maisto produktus.
Maistas turi būti įvairus ir visavertis, taigi panašu, kad šaldytuve nebelieka vietos pusfabrikačiams. Kad būsimosios mamos organizmas gautų visų būtinų medžiagų, naudinga pavartoti specialių nėščiosioms skirtų vitaminų ir mineralų kompleksų. Nėštumo metu viena rimčiausių problemų, su kuria susiduria nėščioji, - mažakraujystė. Dažniausiai ji pasireiškia antrojoje nėštumo pusėje, tačiau viskuo reikia rūpintis iš anksto. Pasirinkite maisto produktus, kuriuose gausu geležies: liežuvį, veršieną, kitas mėsos rūšis, burokėlius, žemuoges (sezono metu), obuolius ir t.t. Profilaktikai galima vartoti geležies druskų preparatų. Folio rūgštis yra būtina būsimo vaikelio nervų sistemai vystytis. Būtent dėl šios priežasties rengiantis pastoti rekomenduojama jos vartoti (1 mg/p.). Be abejo, abiem tėvams būtina mesti rūkyti, atsisakyti nesaikingo alkoholio vartojimo.
Planuojant nėštumą, rekomenduojama ne tik pasirūpinti sveika mityba, vengti streso, bet ir pasitikrinti, ar nesergate kai kuriomis ligomis, ypač infekcinėmis, pvz., toksoplazmoze, lytiškai plintančiomis ligomis. Dar geriau, jei padarysite specialų kraujo tyrimą ir išsiaiškinsite, ar turite imunitetą tokioms infekcinėms ligoms, kaip raudonukė ar tymai. Susirgus, atrodytų, „nepiktomis“ vaikiškomis ligomis nėštumo metu, gali kilti rimtas pavojus kūdikio sveikatai. Esant reikalui, nuo raudonukės galima pasiskiepyti, tačiau po skiepų nerekomenduojama pastoti anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Kai kurie gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti ir nuo parotito (kiaulytės), hepatito B, stabligės.
Dantų priežiūra planuojant nėštumą
Nors nėštumo metu pas stomatologą lankytis privaloma, geriausia dantų būklę pasitikrinti dar prieš pastojant. Taip nėštumo metu išvengsite ne tik streso, bet ir papildomo švitinimo rentgeno spinduliais. Jei jau esate nėščia, nepamirškite apie tai pasakyti savo stomatologui. Beje, sveikais dantimis turėtų pasirūpinti ir būsimasis tėvelis, kadangi bučiuojantis pasikeičiama ne tik seilėmis, bet ir piktaisiais mikrobais, galinčiais pakenkti nėščiosios dantims, kurie ir taip šiuo laikotarpiu yra labiau pažeidžiami.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei skauda spenelius nėštumo metu?
Pagrindinės dantų problemų priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos dantų būklei. Pagrindinės priežastys, kodėl nėštumo metu dantys tampa trapūs ir pažeidžiami:
- Hormoniniai pokyčiai: Padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis gali sukelti dantenų uždegimą (gingivitą), dėl kurio dantenos tampa jautrios, patinusios ir kraujuoja valantis dantis.
- Padidėjęs rūgštingumas: Pykinimas ir vėmimas, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, padidina burnos rūgštingumą, o tai ardo dantų emalį.
- Kalcio trūkumas: Nors mitas, kad nėštumo metu kūdikis "atimą" kalcį iš motinos dantų, iš tiesų kalcio trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos ar nepakankamo kalcio vartojimo.
- Dažnesnis užkandžiavimas: Nėštumo metu dažnai padidėja apetitas, todėl moterys dažniau užkandžiauja, o tai didina riziką susidaryti apnašoms ir vystytis kariesui.
Kaip išvengti dantų problemų nėštumo metu
Norint išsaugoti sveikus dantis nėštumo metu, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Tinkama burnos higiena: Valykite dantis du kartus per dieną su fluoro turinčia dantų pasta. Naudokite tarpdančių siūlą arba šepetėlį kasdien, kad pašalintumėte apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų.
- Profesionali dantų priežiūra: Reguliariai lankykitės pas stomatologą profilaktiniam patikrinimui ir profesionaliai burnos higienai.
- Sveika mityba: Vartokite daug kalcio, fosforo ir vitamino D turinčių maisto produktų. Venkite saldžių užkandžių ir gėrimų. Jei užkandžiaujate, rinkitės sveikus variantus, tokius kaip vaisiai, daržovės ar riešutai. Pavyzdžiui, nėščiosioms rekomenduojama vengti tuno ir kitų riebių žuvų, nes jų taukuose neretai būna padidėjęs gyvsidabrio, švino ir kitų sunkiųjų metalų kiekis. Venkite ir gausiai tręšiamų ar auginamų netoli gatvės vaisių bei daržovių.
- Kova su pykinimu: Po vėmimo skalaukite burną vandeniu su soda, kad neutralizuotumėte rūgštis. Palaukite bent 30 minučių prieš valydami dantis, kad rūgštys nesuardytų emalio.
- Venkite žalingų įpročių: Rūkymas ir alkoholio vartojimas nėštumo metu ne tik kenkia bendrai sveikatai, bet ir didina dantų problemų riziką.
Dantų gydymas nėštumo metu
Jei nėštumo metu atsiranda dantų problemų, svarbu nedelsti ir kreiptis į stomatologą. Daugelis dantų gydymo procedūrų yra saugios nėštumo metu, ypač jei jos atliekamos antrąjį trimestrą. Tačiau būtina informuoti stomatologą apie savo nėštumą, kad jis galėtų parinkti tinkamiausią gydymo planą ir vengti potencialiai pavojingų vaistų ar procedūrų. Nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti jokių vaistų. Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, reikia vengti bet kokių veiksnių, galinčių sukelti persileidimą.
Atmintinė apie kraujavimą nėštumo metu
Normalaus nėštumo metu, kuris trunka 38-40 savaičių, kraujavimo neturėtų būti. Tačiau kraujavimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Implantacinis kraujavimas: Labai trumpalaikis ir neskausmingas. Jis atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės.
- Kraujavimas dėl hormonų svyravimų: Pirmuosius du tris mėnesius gali negausiai kraujuoti tuo metu, kai būdavo mėnesinės.
- Persileidimas: Tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Gresiančio persileidimo metu atsiskiria tik nedidelė dalis dangalo, kuriuo vaisius jungiasi su motina gimdoje. Kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Gimdos kaklelis būna uždaras, o vaisius - gyvas. Tokį nėštumą tinkamas režimas ir gydymas padeda išsaugoti.
- Negimdinis nėštumas: Jei apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina ir bręsta už gimdos ribų, nėštumas vadinamas negimdiniu. Labai svarbu, atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, kuo anksčiau išsitirti pas gydytoją.
- Pūslinė išvisa: Ji išsivysto tuomet, kai normalus gaurelinis dangalas, iš kurio vystosi placenta, pavirsta į masę pūslelių, užpildytų skystu turiniu.
- Lytiniai santykiai: Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis - lytiniai santykiai.
- Priešlaikinis gimdymas: Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo (tokiu laikomas gimdymas nuo 22-osios iki 37- osios savaitės).
- Placentos pirmeiga: Tai tokia patologija, kai placenta prisitvirtina prie apatinės gimdos dalies ir dengia (visiškai arba didesne ar mažesne savo dalimi) gimdos kaklelio angą.
- Priešlaikinis normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimas: Paprastai placenta nuo gimdos sienų atsiskiria tik gimus vaikui, tačiau gali atsiskirti ir prieš laiką.
Jei nėštumo metu pastebėjote kraujavimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Vaistai nuo dygstančių dantų
Paveldimumas ir dantų būklė
Paveldėjimas dar kartais gali nebūti labai stiprus, jeigu dantukai ir mityba prižiūrima itin kruopščiai tą žinant.
Ne tik nėštumas: Diabetas ir dantys
Nėštumas - natūrali būklė, reikia rūpintis savimi, tačiau „stiklinis gaubtas“ tikrai nereikalingas. Regis, tai tokia įprasta šių laikų liga, kad nereikalauja dėmesio - įsišvirkštei dozę insulino ir džiaukis gyvenimu. Deja, toks požiūris - apgaulingas. Diabetas - viena klastingiausių šių laikų ligų. Pasaulyje kas 10 sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai ir vienas žmogus, sergantis diabetu, miršta, o kas 30 sekundžių dėl diabeto komplikacijų amputuojama koja. Baisiausia, kad daugybę metų sergama be jokių aiškių simptomų, o jie pasirodo tik tuomet, kai organai būna smarkiai pažeisti.
Diabeto komplikacijos yra pagrindinė pablogėjusios gyvenimo kokybės, neįgalumo ir priešlaikinės mirties priežastimis. Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja, kad esant tokiai tendencijai mirštamumas nuo cukrinio diabeto per ateinantį dešimtmetį padidės 25 proc., o ateityje dėl to gali žymiai sumažėti gyvenimo trukmė.
Kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje galima išvengti šių baisių komplikacijų. Diabetas baudžia tuos, kurie nesigydo, neatsižvelgia į gydytojų rekomendacijas.
Pavyzdžiui, diabetu sergantis žmogus turi pavalgyti laiku ir nei daugiau, nei mažiau nei reikia organizmui. Pusę kalorijų turi sudaryti angliavandeniai - vaisiai, daržovės, kruopos, 30 proc. - riebalai ir apie 20 proc. - baltymai. Maistas turi būti kuo liesesnis. Žinoma, pavalgęs per daug žmogus gali susileisti papildomų insulino dozių, tačiau jeigu jis nuolat leisis papildomas dozes, pradės augti svoris, nes jis visą laiką persivalgo. Tokiam žmogui būtina kasdien judėti: lipti laiptais, o liftu, išlipti viena stotele anksčiau ir pan. Reikia rasti progų pajudėti. Žmonės neretai to nesupranta ir net klausia, kodėl nustačius diabetą nesuteikiamas neįgalumas. Tačiau tikslas ir yra tinkamai kontroliuoti diabetą, kad žmogus netaptų neįgalus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie dantukų dygimą
Dar vienas dalykas, be kurio neįsivaizduojamas diabetiko gyvenimas, - būtina nuolat sekti gliukozės lygį kraujyje: prieš pusryčius, praėjus 2 valandoms po valgio, prieš pietus ir pan. Tačiau šiam veiksmui reikia turėti priemonių, o valstybė kompensuoja tik dalį gliukozės kiekio matavimo juostelių.
Kadangi dėl diabeto gali kentėti ir kiti organai, taip pat dantys, svarbu profilaktiškai lankytis pas įvairius specialistus - pas akių gydytoją, neurologą, stomatologą ir pan.
Osteogenezė ir dantų trapumas
Tai yra paveldimoji kaulų liga. Jos priežastis - I tipo kolageno sintezės sutrikimai. Dėl mutacijų I tipo kolageno grandines koduojančiuose genuose, vietoje mažiausios aminorūgšties glicino yra įterpiamos didesnės aminorūgštys. Dėl šios priežasties negali susidaryti stabili triguboji I tipo kolageno struktūra, sutrikęs kolagenas yra hidrolizuojamas, sutrinka kaulinio audinio mineralizacija ir atsiranda kaulų sistemos sutrikimų. Šiai kaulų ligai yra būdingas kaulų trapumas, tačiau pažeidžiamos ir kitos struktūros (sąnariai, akys, ausys, oda, dantys), čia daug I tipo kolageno.
Mityba ir dantų būklė
Situacijai įtaką gali daryti maistas. Galbūt suvalgoma per daug saldumynų ir dantukai ne visada plaunami arba vaikas valgo daug tokio maisto, kuris šalina kalcį iš organizmo. Pvz., tas pats cukrus, dirbtinis saldiklis sacharinas, gazuoti gėrimai (angliarūgštė labai silpnina emalį), rūgštinis maistas (rūkyti mėsos produktai, perdirbta ir perkepta mėsa), produktai su mielėmis (bandelės; mielės organizme reikalauja cukraus) ir t.t.
Dantų implantacija
Sveiki visi, kurie dreba vien pagalvoję apie vizitą pas odontologą. Šiandien mes susėdome pakalbėti apie dalyką, kuris daugeliui kelia šiurpą, nors iš tikrųjų turėtų kelti viltį vėl normaliai kramtyti. Kalbame apie dantų implantaciją. Tikriausiai ne kartą girdėjote baisių istorijų iš giminių ar draugų, kurie dantis tvarkėsi dar tais laikais, kai nuskausminimas buvo labiau psichologinis nei realus. Tačiau laikai pasikeitė, technologijos pažengė į priekį, o mitai, deja, liko tie patys.
Pirmiausia pakalbėkime apie skausmą, nes tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės atidėlioja vizitus metai iš metų. Daugelis įsivaizduoja, kad implantacija yra kažkas panašaus į kankinimų kambario procedūrą. Realybė yra visai kitokia ir dažnai net nuobodi gerąja to žodžio prasme. Šiuolaikinė medicina turi tokių nuskausminamųjų priemonių, kad procedūros metu jūs nejausite absoliučiai nieko, išskyrus lengvą spaudimą ar gydytojo rankų judesius. Tiesą sakant, danties rovimas dažnai būna traumuojantis labiau nei paties implanto įsriegimas. Po procedūros, žinoma, gali būti šioks toks diskomfortas, tinimas ar maudimas, bet tai visiškai normalu bet kokiai intervencijai. Dažniausiai užtenka paprasčiausių vaistų nuo skausmo, kuriuos turite savo namų vaistinėlėje, ir jau kitą dieną daugelis žmonių grįžta į darbą.
Kitas didžiulis baubas, kuriuo gąsdinami pacientai, yra vadinamasis implanto atmetimas. Žmonės prisiskaito internete forumų komentarų ir įsivaizduoja, kad jų organizmas pradės kovoti su implantu kaip su kokiu svetimkūniu ar virusu. Reikia suprasti, kad šiuolaikiniai implantai gaminami iš titano arba cirkonio. Šios medžiagos yra biologiškai suderinamos su žmogaus kūnu. Tai reiškia, kad kaulas ne tik kad neatmeta implanto, bet tiesiogine to žodžio prasme suauga su juo. Žinoma, pasitaiko labai retų atvejų, kai implantas neprigyja, bet statistika rodo, kad sėkmingų procedūrų skaičius siekia apie devyniasdešimt aštuonis procentus. Tai yra milžiniškas sėkmės rodiklis medicinoje. Dažniausiai problemų kyla ne dėl to, kad organizmas kažko nepriėmė, o dėl prastos burnos higienos po procedūros, rūkymo ar lėtinių ligų, kurios nebuvo tinkamai kontroliuojamos.
Dar vienas mitas, atkeliavęs iš gilios senovės, yra įsitikinimas, kad implantacija trunka mėnesių mėnesius, o visą tą laiką žmogus turi vaikščioti be dantų, švepluoti ir valgyti tik košes. Taip, gijimo procesas vyksta, kaulas turi suaugti su implantu, bet tai nereiškia, kad jūs paliekamas likimo valiai. Šiandien egzistuoja metodikos, leidžiančios atkurti šypseną itin greitai. Pavyzdžiui, metodika All-on-4 leidžia pacientui, kuris yra praradęs visus ar daugumą dantų, tą pačią dieną išeiti su naujais, tvirtais dantimis. Įsivaizduokite, ryte atsisėdate į kėdę be dantų arba su klibančiais likučiais, o popiet jau galite šypsotis. Žinoma, iš pradžių uždedami laikinieji dantys, kol viskas sugyja, bet jie atrodo estetiškai ir leidžia funkcionuoti. Ilgas gijimas yra labiau biologinis procesas, vykstantis kaulo viduje, kurio jūs nejaučiate. Jūs gyvenate savo gyvenimą, dirbate, bendraujate, o jūsų organizmas tyliai dirba savo darbą. Tad pasakymas, kad implantacija išbrauks jus iš gyvenimo pusmečiui, yra visiškai neteisingas.
Galiausiai, pakalbėkime apie pavojus. Sklando kalbos, kad implantacija gali pažeisti nervus, sukelti nenuspėjamas komplikacijas ar sugadinti žandikaulį. Reikia suprasti, kad bet kokia intervencija, net paprasčiausias vaistų leidimas, turi teorinę riziką. Tačiau odontologijoje viskas planuojama itin kruopščiai. Prieš bet kokią procedūrą atliekamos kompiuterinės tomografijos, padaromi 3D modeliai. Implantas sriegiamas tiksliai ten, kur jam yra vieta, aplenkiant visas jautrias zonas. Tai nebėra aklas procesas, koks galbūt buvo pačioje implantologijos pradžioje. Dabar tai yra matematika ir inžinerija, sujungta su medicina. Tad apibendrinant galima drąsiai sakyti, kad didžioji dalis baimių yra tiesiog senos pasakos. Medicina žengia į priekį septynmyliais žingsniais, o mes vis dar bijome to, ko bijojo mūsų tėvai. Jei svarstote apie implantaciją, geriausias vaistas nuo baimės yra ne forumų skaitymas, o paprastas, nuoširdus pokalbis su specialistu. Pamatysite, kad velnias nėra toks baisus, o rezultatas vertas kiekvienos minutės.