Šis straipsnis skirtas apžvelgti žinomo Lietuvos laidų vedėjo ir apžvalgininko Tomo Dapkaus gyvenimą, remiantis turimais biografijos faktais, atkreipiant dėmesį į jo karjerą ir asmeninį gyvenimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Nors tiksli gimimo data nenurodyta, žinoma, kad Tomas Dapkus buvo 32 metų, kai atšoko vestuves. Tai leidžia daryti prielaidą, kad jis gimė apie 1980-uosius. Informacijos apie jo vaikystę ir jaunystę nėra daug, tačiau žinoma, kad jis yra baigęs studijas, nors konkreti specialybė nenurodoma.
Karjera televizijoje
Tomas Dapkus yra žinomas kaip LNK savaitės aktualijų laidos vedėjas ir laidų apžvalgininkas. Tai rodo jo patirtį ir kompetenciją žurnalistikos srityje.
Asmeninis gyvenimas: Vestuvės
Vienas svarbiausių įvykių Tomo Dapkaus gyvenime - vestuvės su aštuoneriais metais jaunesne ukrainiete Natali Semerova. Jiedu susituokė Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Pažintis ir santykiai
Tomas Dapkus portalui Žmonės.lt teigė, kad jų santykiai su Natali palaipsniui tapo vis rimtesni. Nors jų pažintis truko nepilnus metus, jie jautė, kad yra skirti vienas kitam.
Taip pat skaitykite: Edisono išradimai
Tarptautinės vestuvės
Vestuvėse dalyvavo artimiausi poros bičiuliai ir jaunosios giminės iš Ukrainos. T. Dapkus paminėjo, kad turėjo svečių iš Belgijos, Alžyro, Didžiosios Britanijos, todėl vestuves vadino tarptautinėmis. Pamergė buvo ukrainietė, o pabrolys - prancūzas.
Žmonos pilietiškumas ir aktyvumas
Pažymėtina, kad kai pora susipažino, vyko Euromaidano protestai Ukrainoje. Natali aktyviai sekė situaciją savo šalyje ir organizavo protestus prie Rusijos ambasados. Tomas Dapkus teigė, kad dėl žmonos tautybės jis sulaukia išskirtinio dėmesio.
Planai po vestuvių
Jaunavedžiai medaus mėnesio artimiausiu metu neplanavo.
Kiti biografiniai faktai
Remiantis pateikta informacija, galima teigti, kad Tomas Dapkus yra aktyvus visuomenės veikėjas, domisi politika ir palaiko ryšius su įvairių šalių atstovais.
Mykolo Šimelio gyvenimo istorija
Mykolas Šimelis gimė 1889 m. spalio 10 d. Gardino apskrities Golinkų kaime, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi Gardino gimnazijoje ir nuo septyniolikos metų pradėjo dirbti. Baigęs Pskovo puskarininkių mokyklą, tarnavo caro kariuomenėje. 1918 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, M. Šimelis savo gyvenimą susiejo su ja. Baigęs miškininkų kursus Raudondvaryje, 1921 m. tapo laisvai samdomu valstybinės miškų tarnybos raštininku, vėliau - Bačkonių girininkijos girininku. Per karą Mykolas Šimelis išgelbėjo 14 žydų, tačiau už tai sumokėjo savo gyvybe - 1945 m. liepos 10 d. buvo nužudytas Strošiūnų miške.
Taip pat skaitykite: Lietuvos medicinos legenda: Tomas Biržietis
Partizanų kovos ir atminimo įamžinimas
Straipsniuose minimi partizanų kovų atgarsiai Lietuvoje, ypač Kauno rajone. Paminėtas Sūduvos partizano V. Balsio-Uosio 100-metis, partizanų pagerbimo diena, taip pat diskusijos dėl ugdymo įstaigų pavadinimų suteikimo žymių asmenų vardais. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija yra pavyzdys, kaip įamžinamas partizanų atminimas. Taip pat minimi tremtiniai ir politiniai kaliniai, jų atsiminimai ir veikla.
Partizanų atminimo įamžinimas
Lietuvoje aktyviai įamžinamas partizanų atminimas. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija yra vienas iš pavyzdžių, kaip švietimo įstaigos pagerbia laisvės kovotojus. Gimnazijoje įkurtas J. Lukšos-Daumanto atminimo muziejus, kurį 1994 m. įkūrė direktorius V. Vitkauskas, įtraukdamas į muziejaus kūrimą ir moksleivius.
Juozo Lukšos-Daumanto atminimas
Straipsniuose minimi renginiai, skirti J. Lukšos-Daumanto atminimui: minėjimai jo žūties vietoje Pabartupio kaime, atminimo paminklo atidengimas Liubave. Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad rasti partizanų vado palaikus yra mūsų pareiga.
Tremtinių atsiminimai ir veikla
Straipsniuose minimi tremtiniai ir politiniai kaliniai, jų atsiminimai ir veikla. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) mini savo 35-metį, o jos nariai dalijasi prisiminimais apie organizacijos ištakas ir veiklą.
Taip pat skaitykite: Stanislovo Tomo veikla