Nėštumo nutraukimas yra sunkus sprendimas, kurį moterys priima dėl įvairių priežasčių. Svarbu suprasti priežastis, būdus ir galimas pasekmes, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą sprendimą ir užtikrinti fizinę bei psichinę gerovę.
Krizinis nėštumas ir sprendimo priežastys
Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris sukelia didelių sunkumų moteriai. Tai gali būti susiję su:
- Artimosios aplinkos paramos trūkumu.
- Finansiniais rūpesčiais.
- Sveikatos problemomis.
- Persileidimo rizika.
Sprendimas nutraukti nėštumą gali būti grindžiamas įvairiomis priežastimis:
- Netinkama finansinė padėtis.
- Netinkamas laikas gyvenime.
- Smurtas namuose.
- Nenoras turėti vaikų.
- Gydytojų rekomendacijos dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.
Nėštumo nutraukimo teisė ir saugumas
Sveikatos priežiūra, užtikrinanti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei. Nėštumo nutraukimas yra paprasta ir įprasta sveikatos priežiūros procedūra.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir simptomai: vaiko temperatūra 37
Emocinė parama
Jei visgi kamuoja abejonės, nesate tikra ar nėštumą norite nutraukti, rekomenduojama konsultacija su psichikos/emocinės sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali palaikyti šiuo sunkiu metu ir galbūt padėti atsakyti sau į klausimą ar esate pasirengusi tapti mama, ar visgi norite rinktis nėštumo nutraukimą. Psichologo konsultaciją galite gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre (PSC). Jei konsultacijos laukti tektų ilgai, taip pat galite kreiptis į specialistus dirbančius jūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuruose (VSB).
Nėštumo nutraukimas Lietuvoje
Oficialiai Lietuvoje galima nutraukti iki 12 savaičių trukmės nėštumą. Dėl medicininių indikacijų (t. y. įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 sav.). Statistikos duomenimis, Lietuvoje abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius po truputį auga. Pastaraisiais metais gydytojams dėl su gyvybe nesuderinamų patologijų tenka nutraukti apie 1-2 proc.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Vaistinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav.
Nėštumo nutraukimo būdai
Šiandien taikomi du nėštumo nutraukimo būdai: chirurginis ir medikamentinis nėštumo nutraukimas. Abu metodai yra saugūs, efektyvūs ir mediciniškai patvirtinti, tačiau skiriasi savo eiga, poveikiu organizmui, taikymo terminais ir emocine patirtimi.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas
Tai ankstyvo nėštumo nutraukimo metodas, kai nėštumas nutraukiamas pasitelkiant vaistinius preparatus. Šis metodas gali būti atliekamas ankstyvuoju laikotarpiu - iki 9 savaitės.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikui temperatūra: maudyti ar ne?
Procesas vyksta dviem etapais:
- Mifepristonas: Pirmasis vaistas, vartojamas prižiūrint gydytojui ar klinikoje. Jis blokuoja progesteroną - hormoną, kuris reikalingas nėštumo palaikymui. Po šio vaisto vartojimo nėštumas nustoja vystytis.
- Misoprostolis: Antrasis vaistas, vartojamas po 24-48 val. Jis sukelia gimdos susitraukimus, kurie išstumia gemalą. Procesas gali būti panašus į stipresnes menstruacijas, lydimas spazmų ir kraujavimo.
Privalumai:
- Neinvazinis metodas.
- Nereikia chirurginės intervencijos ar bendrosios nejautros.
- Gali būti atliekamas namuose (jei tai leidžiama pagal šalies teisės aktus ir gydytojo rekomendacijas).
Galimi nepatogumai:
- Kraujavimas gali trukti nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.
- Dažnai pasireiškia stipresni gimdos spazmai ar skausmas.
- Emocinė savijauta gali būti itin jautri.
Svarbu: Prieš pasirenkant medikamentinį nėštumo nutraukimą būtina pasitarti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus.
Chirurginis nėštumo nutraukimas
Tai medicininė procedūra, kurios metu nėštumas nutraukiamas gydytojui fiziškai pašalinant nėštumo audinius iš gimdos. Šis metodas dažniausiai taikomas tada, kai jau negalima atlikti medikamentinio nėštumo nutraukimo, arba dėl tam tikrų medicininių priežasčių. Chirurginis nėštumo nutraukimas galimas šiek tiek ilgesnį laiką - iki 12 nėštumo savaitės.
Yra keli chirurginio nėštumo nutraukimo metodai:
- Iki 6 nėštumo savaitės: Per makštį įvedamas plonas vamzdelis ir išsiurbiami nėštumo audiniai, be gimdos kaklelio praplėtimo. Procedūra trunka apie 5-10 minučių. Taikoma vietinė nejautra. Ankstyvo nėštumo (iki 5-6 sav.) nutraukimas vakuuminės aspiracijos būdu (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas), kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio.
- Nuo 6 iki 12 nėštumo savaitės: Gali prireikti išplėsti gimdos kaklelį. Ši procedūra gali būti skausmingesnė, todėl dažnai atliekama taikant bendrinę nejautrą. Be to, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba dar vėlyvesnis, jeigu nutraukimui yra medicininių indikacijų) yra nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
Privalumai:
- Greita ir itin efektyvi procedūra (dažniausiai trunka iki 15 minučių).
- Efektyvumas viršija 98%.
- Kraujavimas po procedūros paprastai būna trumpesnis.
- Gydytojas gali tiesiogiai stebėti gimdos būklę ir užtikrinti, kad procedūra būtų atlikta tiksliai ir saugiai.
Galimi nepatogumai:
- Invazinis metodas, reikalaujantis chirurginės intervencijos ir nejautros.
- Nors komplikacijos, tokios kaip infekcija ar gimdos pažeidimas, yra labai retos, jos vis tiek įmanomos.
- Emocinė patirtis gali būti sudėtingesnė dėl procedūros pobūdžio ir medicininės aplinkos.
Nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų (po 12 savaitės)
Antrąjį trimestrą (po 12 savaitės) nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią. Tokiais atvejais sprendimą priima gydytojų komisija, atsižvelgiant į kiekvieną situaciją individualiai. Kokiais atvejais gali būti nutraukiamas iki 22 sav. Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir simptomai po cezario
Kaip atliekamas nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų?
Nėštumui nutraukti paskiriama data, numatytu laiku reikia atvykti į ligoninę. Pacientei atvykus pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai. Po to pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius. Jie vis stiprėja, yra gana skausmingi, todėl skiriama nuskausminamųjų. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius iš gimdos natūraliais takais pasišalina. Tiesa, kitose šalyse vėlyvo nėštumo nutraukimo metodikos gali skirtis. Pavyzdžiui, pacientei taikoma vietinė nejautra, po to tiesiai į pilvą suleidžiami vaistai, stabdantys vaisiaus kraujotaką. Po to moteris paliekama stebėjimui. Po kelių ar keliolikos valandų prasideda sąrėmiai, tačiau kartais prireikia skatinamųjų, dirbtiniai sukeliančių sąrėmius. Gali būti plečiamas gimdos kaklelis. Tada natūraliais takais pagimdoma.
Atsistatymas po nėštumo nutraukimo
Atsistatymas po nėštumo nutraukimo paprastai yra greitas - dauguma moterų prie įprastos veiklos gali grįžti per 1-2 dienas. Vis dėlto organizmas gali dar kurį laiką reaguoti į įvykusius pokyčius: kraujavimas dažnai tęsiasi kelias dienas, o kai kuriais atvejais - ir ilgiau. Siekiant išvengti galimų komplikacijų, gydytojai rekomenduoja kurį laiką vengti lytinių santykių, tamponų naudojimo ir maudynių (ypač stovinčiame vandenyje), nes tai gali padidinti infekcijos riziką. Atsistatymo laikotarpiu labai svarbu stebėti savo savijautą - pakilusi temperatūra, itin gausus kraujavimas ar nemalonus kvapas gali būti ženklai, kad reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Kiekvienos moters patirtis yra individuali, todėl svarbu klausytis savo kūno ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei kyla nerimas.
Kaip nustatyti nėštumą ir jo trukmę?
Nėštumo nustatymas paprastai prasideda nuo pirmųjų požymių - dažniausiai tai menstruacijų vėlavimas, padidėjęs krūtų jautrumas, nuovargis ar pykinimas.
- Nėštumo testas: Pirminis būdas nėštumo nustatymui - nėštumo testai, kuriuos galima atlikti namuose. Jie nustato hormono hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekį šlapime. Patikimiausi rezultatai gaunami praėjus bent kelioms dienoms po praleistų mėnesinių. Jei testas teigiamas, tai ženklas, kad galite būti nėščia, tačiau galutinai patvirtinti nėštumą turėtų gydytojas.
- Gydytojo konsultacija ir kraujo tyrimas: Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimą hCG lygiui nustatyti - šis tyrimas yra tikslesnis už šlapimo testą ir gali aptikti nėštumą anksčiau.
Nėštumo trukmė paprastai skaičiuojama nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Tiksliai nustatyti nėštumo amžių padeda ultragarsinis tyrimas - ypač pirmąjį trimestrą, kai vaisiaus dydis yra vienas iš patikimiausių rodiklių.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu testas teigiamas arba įtariate, kad galite būti nėščia, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją ginekologą. Ankstyvas nėštumo patvirtinimas leidžia užtikrinti tinkamą priežiūrą ir išvengti galimų rizikų, tokių kaip negimdinis nėštumas ar sveikatos sutrikimai. Tikslus nėštumo trukmės žinojimas yra labai svarbus - nuo jo priklauso galimi medicininiai sprendimai, tyrimų planavimas ir, esant poreikiui, pasirinktos nėštumo nutraukimo galimybės.
Emocinė parama ir konsultacijos
Svarbu paminėti, kad prieš bet kokį nėštumo nutraukimo sprendimą moteriai turi būti suteikta visa reikalinga informacija, konsultacija bei laikas apsispręsti. Nėštumo nutraukimas dažnai lydi ne tik fizinį, bet ir emocinį išgyvenimą. Taigi tėvams, lyg iš giedros dangaus išgirdusiems žinią, kad jų vaikelis niekada taip ir negims, gali prireikti rimtos specialistų pagalbos. Todėl labai svarbu, kad moterys turėtų galimybę gauti profesionalią medicinos konsultaciją, suprasti visas galimas rizikas ir pasekmes bei būti palaikomos, o ne teisiamos dėl savo sprendimo. Nėštumo nutraukimas yra asmeninis sprendimas, kurį reikia priimti atsakingai, remiantis patikima informacija ir gydytojo rekomendacijomis.
Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena. Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos. Tai padaryti galima kreipiantis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą (PSC) ir gaunant psichologo konsultaciją.
Nėštumo nutraukimo paslaugas teikiančios įstaigos
Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutrakimas dažniausia yra pigesnis. Kai kurių klinikų kainoraščiuose nurodyta, kad kuo didesnio gestacinio amžiaus nėštumas, tuo brangiau operacija kainuos (pavyzdžiui, 5 sav. nėštumo nutraukimas kainuoja 250 Eur, o 10 sav. - jau 500 Eur).
Kai kurios klinikos Lietuvoje, pavyzdžiui, Dr. A. Kildos klinika, teikia nėštumo nutraukimo paslaugas. Ši klinika siūlo tiek chirurginį, tiek medikamentinį nėštumo nutraukimą, atliekamą pilnoje nejautroje, konfidencialiai ir saugiai. Visi reikalingi tyrimai atliekami vietoje, atsakymai gaunami iš karto konsultacijos metu. Klinikos filialai yra įsikūrę:
- Vilniuje (S. Žukausko g.).
- Kaune (Miško g.).
- Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. ir Dragūnų g.).
- Kretingoje (J. Basanavičiaus g.).
Svarbu apmąstyti
Prieš nutraukdama naują gyvybę, kiekviena moteris turėtų gerai pamąstyti - ar tai tikrai išspręs jos problemas. Neskubėkite. Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos:
- Nepilnas abortas (dažniausia komplikacija, iki 2 proc.), kuris atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Ne visiškai atliktas abortas (pasitaiko maždaug 2 proc. atvejų). Ši komplikacija pasireiškia gimdoje likus gleivinės gabalėliui ar vaisiaus audinių.
- Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %). Infekcijos. Infekcijos tikimybė - mažesnė nei 1 proc.
- Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Nesėkmingai atliktas abortas. Maždaug 0,2 proc. atvejų nėštumas nėra nutraukiamas ir tęsiasi toliau, tačiau tai dažniausia atsitinka abortą atliekant iki 6-osios nėštumo savaitės.
- Gimdos sienelės perforacija (prakiurimas).
- Kraujavimas iki 3 mėn. po operacijos.
Savaiminis abortas (persileidimas)
Yra be galo daug priežasčių, dėl kurių gali įvykti abortas. Savaiminį abortą gali sukelti daugelis infekcinių ligų (ypač tokių, kurių metu karščiuojama, nes pakilus aukštai temperatūrai gali prasidėti sąrėmiai, kurių metu vaikas išstumiamas iš gimdos), taip pat lytinių organų anomalijos (kai gimda neišsivysčiusi, yra netaisyklingos formos: dviragė, balno formos). Persileidimo rizika padidėja jei motina serga širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, cukriniu diabetu. Taip pat po operacijų, kai gimdoje susidaro sąaugos, sergant kiaušidžių vėžiu ar gimdos naviku (vaisiui vystytis gali trukdyti tiek gerybinis, tiek piktybinis navikas), ligomis, dėl kurių sutrinka kiaušidžių funkcija. Abortas gali įvykti ir po jau buvusio savaiminio ar dirbtinio persileidimo (jų metu dažnai kyla uždegimai). Dažnai persileidimas kyla dėl didžiulio streso, kurį motina patiria bijodama prarasti kūdikį (streso metu išsiskiria medžiagos, skatinančios gimdos susitraukimus).
Prasidedant persileidimui nėščioji dažniausiai jaučia nestiprius skausmus pilvo apačioje, kartais šiek tiek pakraujuoja iš makšties. Jei taip atsitinka, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tuomet dar yra didelė tikimybė išsaugoti vaisių. Jei gydymas visgi nepradedamas, skausmai vis stiprėja, darosi nepakeliami, moteris labai kraujuoja. Savaiminis abortas įtariamas pastebėjus jam būdingus simptomus. Tuomet atliekamas ligonės fizinis ištyrimas. Jį atlieka akušeris - ginekologas. Įvertinama ligonės bendra būklė (pamatuojamas kraujospūdis, temperatūra, pulsas, kvėpavimo dažnis). Apžiūrimi lytiniai organai. Įvertinami vidiniai lytiniai organai, gimdos dydis, kietumas, skausmingumas, gimdos kaklelio pravirumas, turinys. Taip pat dėmesys atkreipiamas į kraujavimo stiprumą, išskyras. Paskiriami kraujo, krešėjimo rodiklių, šlapimo tyrimai. Taip pat atliekamas ultragarsinis tyrimas. Jei gręsia persileidimas ligonė dažniausiai hospitalizuojama. Jai skiriamas lovos režimas, vitaminai, dieta. Jau prasidėjęs persileidimas stabdomas vaistais, kurie slopina gimdos susitraukimus, stabdo kraujavimą, skiriama raminamųjų. Jei aborto išvengti nepavyksta (vaisius žūva), dažniausiai taikoma gimdos abrazija (išgrandymas). Po jos gimda traukiasi, nustoja kraujuoti. Atsiradus komplikacijų negyvas vaisius gali būti pašalinamas chirurginiu būdu.
Pasekmės moters sveikatai
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei.
Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:
- infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis
- nevaisingumas;
- krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje;
- priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu. Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
- Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį idenitifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
Galimos pasekmės moters psichinei sveikatai:
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusiu su patirtu abortu.
Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:
- Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio
- Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą
- Neatleidimą
- Gėdą dėl tokio poelgio
- Santykių griūtį
- Vienišumo jausmą
- Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo
- Nemigą ir košmarus
- Nerimą
- Depresiją
- Valgymo sutrikimus
- Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis
- Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai
- Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių
- Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu
- Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais
- Pasikartojančius aborto išgyvenimus
- Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą
- Gali kilti mintys apie savižudybę
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan.
Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Prevencija
Kaip daugelis žino, oficialiai Lietuvoje galima nutraukti iki 12 sav. nėštumą. Palyginimui, medikamentais gali būti nutraukiamas ne didesnis nei 9 sav. nėštumas. Tačiau ne visos moterys žino, kad dėl medicininių indikacijų (t. y. įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 sav.
Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 sav. rekomenduojama neturėti lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėn. Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą: jis patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai.
Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 m. Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms.
#
tags: #temperatura #po #nestumo #nutraukimo