Įvadas
Šiandien mobilusis telefonas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, įskaitant ir vaikų pasaulį. Tačiau, kaip ir bet kuri technologija, mobilieji telefonai turi tiek privalumų, tiek trūkumų, ypač kai kalbama apie vaikų globos namus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles vaikų globos namuose, siekiant užtikrinti vaikų saugumą, gerovę ir tinkamą ugdymą.
Mobilusis Telefonas Vaikų Gyvenime: Ar Tai Būtinybė?
Vis dažniau tėvai, globėjai ir vaikų globos namų darbuotojai susiduria su dilema, ar vaikui tikrai reikalingas mobilusis telefonas. Mobilusis telefonas vaikui gali tapti net socialinio statuso simboliu. Nusprendus, kad vaikui mobilusis telefonas nereikalingas, galima pasiekti keletą reikšmingų laimėjimų.
Mažiau laiko prie ekranų
Telefonų neturintys vaikai susiduria su mažesne priklausomybės nuo ekranų rizika. Kartu jie rečiau patiria dėmesio sutrikimą, nerimą, miego problemų. Pastaraisiais metais prestižinės pasaulio universitetų komandos analizavo tūkstančius vaikų duomenų. Pensilvanijos universiteto mokslininkai, išanalizavę daugiau kaip 10 tūkst. Kalifornijos universiteto tyrėjai pastebėjo, kad 9-13 metų vaikai, kasdien telefone praleidžiantys kelias valandas, prasčiau atlieka net paprastas užduotis: garsinį skaitymą, žodžių mokymąsi, skaičiavimus. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad dažnas telefono naudojimas silpnina gebėjimą dirbti nuosekliai. Japonijos mokslininkai tyrė ryšį tarp „priklausomybę sukeliančio“ telefono naudojimo ir emocinės savijautos. Pasak ekspertų, ankstyvas nuolatinis naudojimas gali paveikti miegą, socialinius įgūdžius, emocijų reguliavimą ir net šeimos santykius. Augant ekranų įtakai, vis daugiau tyrimų rodo: tai ne trumpalaikė mada, o reali raidos ir sveikatos rizika.
Geresni socialiniai įgūdžiai
Be mobiliojo telefono vaikai priversti dažniau bendrauti gyvai. Taip jie mokosi aiškiau reikšti mintis, geriau atpažinti emocijas pagal mimikas, kūno kalbą, spręsti konfliktus be skaitmeninių filtrų, čia ir dabar. Telefonas dažnai tampa barjeru tarp vaikų ir tikro bendravimo. Be jo bendravimo patirtis būna gilesnė ir autentiškesnė.
Daugiau laisvo laiko
Be išmaniojo telefono vaikas nepriklauso nuo nuolatinių pranešimų, žaidimų ar socialinių tinklų. Tai suteikia daugiau erdvės nuoboduliui, kas yra gerai! Iš nuobodulio dažnai gimsta kūrybiškumas. Vaikui tenka kurti žaidimus, statyti, piešti, mąstyti, nes šalia nėra išmaniojo įrenginio, kuris suteikia jau viską paruoštą.
Taip pat skaitykite: Duomenų apsaugos vadovas
Saugumas
Netgi geriausi filtrai išmaniajame telefone neapsaugo nuo netinkamo turinio: smurto, pornografijos, melagingos informacijos ar patyčių.
Mažiau streso
Mobilieji telefonai neatsiejami nuo socialinių tinklų naudojimo. Šie kelia didelį spaudimą net suaugusiesiems, ką jau kalbėti apie vaikus. Todėl mažieji, nelindėdami socialiniuose tinkluose, išvengia lyginimosi su kitais, nepatiria FOMO efekto (baimės kažką praleisti), virtualinių patyčių, negauna neigiamų komentarų.
Mobiliojo Telefono Trūkumai: Ribotas Ryšys ir Socialinė Atskirtis
Kiekvienas reiškinys turi dvi puses: kur yra balta, egzistuoja ir juoda. Svarbu įvertinti ir galimus neigiamus aspektus.
Ribotas ryšys su tėvais/globėjais
Telefonas - greitas būdas susisiekti su tėvais, paklausti jų svarbios informacijos, informuoti apie pasikeitusį sutartą planą, pranešti apie kilusį pavojų… Be telefono vaikai lieka su stipriai apribota galimybe prireikus susisiekti su gimdytojais, todėl gali negauti operatyvios pagalbos.
Atotrūkis nuo bendraamžių
Šiuolaikiniame gyvenime vaikų bendravimas dažnai vyksta per įvairias socialinių tinklų ir kitas mobiliąsias programėles. Todėl vaikas be telefono gali jaustis nepriklausantis grupei, izoliuotas, praleidžiantis bendrus pokalbius, susitarimus. Iš viso to netgi gali išsivystyti kuo realiausia socialinė atskirtis.
Taip pat skaitykite: Privatumo aspektai ieškant telefono knygoje
Technologinių įgūdžių stoka
Tinkamai naudojamas išmanusis telefonas lavina informacijos paieškos įgūdžius, kritinį mąstymą, bendrą informacinių technologijų (IT) raštingumą. Vaikas be telefono šiose srityse gali atsilikti nuo bendraamžių. Tai gali pasijusti net švietimo procese, jeigu mobilieji įrenginiai ugdymo įstaigoje pasitelkiami kaip mokymo priemonė. Kai kurios mokyklos ar neformaliojo ugdymo veiklos remiasi programėlėmis ar elektroninėmis platformomis.
Ribotas savarankiškumas
Telefonas skirtas ne tik bendrauti. Tai ir žemėlapiai, priminimai, laiko planavimas. Be telefono vaikas turi labiau priklausyti nuo suaugusiųjų, sunkiau mokosi savarankiškumo, mažiau valdo savo laiką ir atsakomybes.
Pusiausvyros Paieška: Kaip Rasti Aukso Vidurį?
Vis daugiau ekspertų teigia: esmė - ne pats telefonas, o kaip, kada ir kam naudojamas. Jeigu tėvai nori riboti atžalos naudojimąsi mobiliuoju telefonu, gali ne apskritai drausti, o leisti naudotis tik tam tikru metu, aprūpinti paprastesniu modeliu, naudojamu tik susisiekti, o ne naršyti internete. Galima įdiegti specialių programėlių, ribojančių prie telefono praleistą laiką ir kontroliuojančių turinį. Visuomet yra sprendimų, kaip rasti pusiausvyrą tarp kardinalių „taip“ ir „ne“ mobiliajam telefonui, tik reikia, kad jų ieškoti norėtų patys tėvai ir turėtų reikalingų žinių.
Kaip Užtikrinti Saugumą?
Nusprendus, kad vaikui reikalingas mobilusis telefonas, svarbiausia pasirūpinti atžalos saugumu. Skaitmeninis pasaulis pilnas pavojų, tačiau tinkamai pasiruošus galima apsaugoti vaiką nuo didžiosios dalies rizikų.
Pagrindiniai saugumo aspektai ir praktiniai sprendimai:
- Tėvų kontrolės programėlės ir nustatymai. Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai per nustatymus arba įdiegus specialias programėles leidžia tėvams stebėti, ką vaikas veikia telefone, riboti turinį ir laiką ekrane. Galima užblokuoti suaugusiesiems skirtas svetaines, programėles ar paieškos rezultatus. Tėvai gali patvirtinti arba atmesti vaiko prašymus atsisiųsti naujų programėlių. Tik svarbu paaiškinti, kad toks gimdytojų kišimasis skirtas saugumui, o ne šnipinėjimui.
- Asmeninės informacijos apsauga. Vaikai neretai neįvertina, kokią riziką kelia net paprasta nuotrauka ar adreso pasidalijimas. Todėl ypač svarbu mokyti viešai neskelbti savo pavardės, adreso, mokyklos pavadinimo ar tikslios buvimo vietos, nesiųsti nuotraukų nepažįstamiems, nesisiųsti failų iš neaiškių šaltinių, nespausti ant nepatikimų nuorodų.
- Pokalbiai apie internetines grėsmes. Svarbu su vaikais reguliariai kalbėtis apie internetines patyčias (kaip jas atpažinti, ką daryti susidūrus), sukčiavimą ir fiktyvias pažintis (kaip elgtis, jeigu internetinis „draugas“ prašo pinigų, dovanų, asmeninės informacijos), netinkamą turinį (ką daryti netyčia pamačius ar gavus netinkamą vaizdo įrašą, nuorodą ar kt.). Reguliarūs pokalbiai apie tai padeda vaikui geriau atpažinti pavojų ir suteikia drąsos kreiptis pagalbos.
- Laiko ir turinio ribojimas. Vaikams svarbu mokėti planuoti savo laiką. Jei naudojimasis telefonu neturi aiškių ribų, tai gali virsti net priklausomybe. Jos išvengti padeda aiškiai nustatytos taisyklės: kiek laiko per dieną galima naudotis telefonu ir kokioms veikloms. Taip pat rekomenduojamas laikas be ekranų: vakarieniaujant, prieš miegą, savaitgaliais gamtoje ir kt. Svarbi ir paties turinio kontrolė: tėvai turėtų kartu su atžalomis aptarti, kokių programėlių ar žaidimų (ne)galima naudoti ir kodėl.
- Ne žaislas, o įrankis. Svarbu išmokyti vaiką vertinti telefoną ne kaip pramogą, o kaip atsakomybę. Tam padeda bendros taisyklės, pvz., „jei netyčia sudaužai - pats prisidedi prie taisymo“, „jei elgiesi netinkamai - tam tikram laikui netenki galimybės naudotis“. Svarbu skatinti teigiamą veiklą: mokymąsi, kalbų lavinimą, pažintinius užsiėmimus skatinančios programėlės gali parodyti, kad telefonas - vertingas pagalbininkas.
Rekomendacijos Dėl Mobiliųjų Telefonų Naudojimo Mokyklose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose. Anot ministerijos, įstaigoms siūlomose rekomendacijose nustatomos gairės, kuriomis vadovaudamasi kiekviena mokykla parengs savo tvarką dėl mobiliųjų telefonų naudojimo.
Taip pat skaitykite: Namų stebėjimas su WiFi kameromis
Mokyklos vidaus teisės aktuose ministerijos suburta darbo grupė siūlo nusistatyti, kaip bus ribojamas mobiliųjų telefonų naudojimas, pavyzdžiui, mokiniui atvykus į mokyklą jie gali būti paliekami specialiai įrengtose saugiose vietose, išjungti ar begarsiu režimu veikiantys gali likti mokinių kuprinėse ir pan. Mokyklos tvarkoje taip pat turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka, pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų.
„Grupėje sutarta, kad mobiliųjų telefonu naudojimo tvarka turi būti mokyklos bendruomenės susitarimas. Jame turėtų būti atsižvelgiama į konkrečios bendruomenės poreikius, mokinių amžių, aktyviai įtraukiant ir juos, kad jie patys taip pat galėtų atsakingai nuspręsti ir sąžiningai laikytųsi susitarimų“, - teigė ministrė Raminta Popovienė.
„Kai mokyklos pasirengs savo tvarkas, labai svarbu supažindinti ir mokinių tėvus, siekti susitarimo, kad vaikai, ypač jaunesni, ir namuose turėtų tam tikras taisykles dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo“, - pridūrė ji.
Anot ministerijos, telefonais ugdymo tikslais ir mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto iniciatyva galėtų naudotis 9-10 ir I-IV gimnazijos klasių mokiniai. Mobilieji telefonai taip pat turi būti prieinami mokiniams, kuriems dėl jų sveikatos ar kitų išskirtinių aplinkybių jie reikalingi.
Šiuo metu Švietimo įstatymas nedraudžia mokyklose mokiniams naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu.
Psichologinis Poveikis Vaikams
Jau prieš keletą metų JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai. Pasak tyrėjos, būtent tada pradėjo blogėti psichinė sveikata vaikų, kurie naudojosi smarkiai populiarėjančiais išmaniaisiais telefonais. Tais metais vaikai pradėjo kalbėti, jog jaučiasi „liūdni, be vilties, nereikalingi… kad jie nieko gero negali nuveikti“.
Pasak psichoterapeutės Victorios Prooday, mūsų pačių namuose plečiasi tyli tragedija, paliečianti mūsų vaikus. Tyrėjai atskleidė šokiruojančią vaikų psichinių susirgimų statistiką, šiuo metu jau siekiančią epidemijos mastus: 1 iš 5 vaikų turi psichikos problemų; 43 procentais išaugo vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimai; 37 procentais išaugo paauglių depresija; 200 procentų išaugo savižudybių lygis 10-14 metų vaikų amžiaus grupėje. Pradinių mokyklų vadovai pastebi, kad technologijos ir tyčiojimasis online jau nuo penktos klasės smarkiai veikia vaikų psichinę sveikatą.
Svarbu galvoti apie tai, vietoje ko naudojami telefonai ir kam jie naudojami, kokiems tikslams. Jei susisiekti su tėvais, draugais, palaikyti ryšiui, paskirti susitikimą - tuomet tai puiki ryšio priemonė. Nufotografuoti patikusį vaizdą ir pasidalinti juo su draugais - puiku. Pasiklausyti kartu patikusios muzikos, susirasti informacijos - visa tai praplečia gyvenimą. Pagrindinis klausimas - ką pakeičia telefonų ir kitų ekranų naudojimas.
Jei esame įpratę kurti savo vaizduotėje „filmus“, dar pasiginčysime su kūrėjais. Filmai yra labai greita stimuliacinė medžiaga. Realiame pasaulyje veiksmas vyksta žymiai lėčiau. Mūsų smegenys, jei gauna daug greitos stimuliacinės medžiagos, greitai mokosi, bet greitai prie jos ir pripranta. Tuomet realybėje ima trūkti greičio, besikeičiančių kadrų ir vystosi priklausomybė nuo ekranuose vykstančių vaizdų - filmų, žaidimų. Realybė pasidaro per daug nuobodi ir nepatraukli, vis daugiau bėgama į telefonus, kompiuterius, ieškant įdomesnio gyvenimo.
Auga tokia vaikų karta, kuri savo aplinkoje mato daug žmonių, prasmengančių ekranuose. Seneliai tarsi užhipnotizuoti žiūri TV, tėvai prie kompiuterių suzombėja, o jei atsitraukia nuo jų, tuomet sulenda į telefonus. Daugelis bendraamžių pertraukas leidžia su telefonais, autobusuose daugelis žiūri ne pro langus, o į telefonus. Tai net ir vaikas, kuriam nėra įdomu, kas vyksta per telefoną, jaučiasi vienišas, nepajėgus konkuruoti su technologijomis, ima joms pasiduoti, pats ieškoti kompanijos telefone ar kitame ekrane, nes gyvus žmones tampa vis sunkiau pasiekti.
Telefonai, planšetės duodami užimti net ir labai mažus vaikus, tarsi sakant, kad nuobodžiauti yra blogai, savos mintys yra nepageidaujamos, geriau „lavintis“ su kitų pateikiamais žaidimais, užduotėlėmis. Ir vaikai nebeištveria kelionių be telefonų, nebegali palaukti, nebegeba susigalvoti sau veiklos mintyse, vaizduotėje ar realybėje. Tie vaikai, kurie ramiai sėdi sukišę nosis į telefonus, išmoksta naudotis programėle, perpranta žaidimus.
Svarbu nebūti kategoriškiems, teigiant, kad technologijos - tai gėris ar blogis, nes pačios technologijos nėra nei gėris, nei blogis. Tai tik priemonės, kurios turėtų palengvinti mūsų gyvenimą, nors kartais, netinkamai naudojamos, gali sukelti ir žalos. Reikia rodyti pavyzdį, kad gyvas santykis su žmogumi yra svarbesnis už veiklą, kuri vyksta telefone, kompiuteryje ar kt.
Jei vaikas kreipiasi į jus, o jūsų dėmesys sutelktas į ekraną - ar paliekate ekraną, ar vaiką? Mes nuolat pasitikriname, kiek esame reikalingi ir svarbūs aplinkiniams. Jei suaugę pasirenka ekranus, kaip jaučiasi vaikai?
Jei įvyko taip, kad vaikas jau prie ekrano ir sunku jį nuo jo atitraukti, svarbu ne panikuoti ar graužtis, o imtis veiksmų. Ir tikrai nereikia atimti telefono, nes taip tik bus sukurtas konfliktas ir jūs jo nelaimėsite. Vaikams svarbu jausti, kad jie gali kontroliuoti savo gyvenimą, o prieštaravimas jus gali tik nutolinti.
Jei matote, kad vaikui labai svarbu technologijos ir jos pasirenkamos, užuot gyvai bendravus, geriausia, ką galite padaryti - draugiškai pasidomėti, ką vaikas veikia, kas jam ar jai įdomu, kuo užsiima, paprašyti, kad ir jus pamokytų. Tokiu būdu parodome, kad vaikas mums svarbus, gerbiame jo pasirinkimus, jog mums svarbus ryšys su vaiku, įdomu, ką jis veikia, kuo domisi. Savo pavyzdžiu rodydami, kaip bendrauti, mokome ir vaikus tuo pasinaudoti - pasidomėti, ką veikiate, kuo gyvena jų draugai.
Antras žingsnis - vietoje tos veiklos, kurią jums pristato jūsų vaikas ekrane, galite pasiūlyti panašią veiklą realiame pasaulyje. Kalba su draugais? Pasiūlykite visiems susitikti kavinėje, finansuokite tokį gyvą pasimatymą. Domisi mokslo dalykais? Pakvieskite į muziejų. Žaidžia žaidimus? Išbandykite stalo žaidimus. Skaito knygas? Organizuokite kelionę į biblioteką. Klausosi muzikos? Pasidomėkite gyvais koncertais ar muzikos pamokomis. Tik svarbu, jog tai darytumėte kartu, draugiškai, pasitardami, kad nekiltų susierzinimo, jei vaikai atsisakys (greičiausiai taip ir bus pirmą kartą).
Jei vaikai neužsidega jūsų pasiūlymais, užsiimkite realia veikla patys - ką nors konstruokite, remontuokite, kurkite, mokykitės. Ikimokyklinukai ar net dešimties, dvylikos metų vaikai ramiai gali išgyventi be telefonų. Draugiškai paaiškinus, kad telefonas yra ryšio ar darbo priemonė, padedanti susisiekti su kitais - vaikai tai priima. Sunkiau, jei mama pati daug laiko praleidžia žaisdama su telefonu, pirmenybę teikia telefonui, o ne vaikui.
Įmanoma apriboti ir TV laiką, filmukus, žaidimus. Vaikams svarbu leisti panuobodžiauti, žaisti laisvai (ne ekranuose, o gyvai), būti lauke, gamtoje, daug judėti, tyrinėti pasaulį ir kartu su jais užsiimti jiems įdomia veikla. Ir atsiras pusiausvyra, ir vaikai patys stebėsis - kaip kiti tiek laiko skiria telefonams, kai aplinkui vyksta toks įdomus gyvenimas.
Tėvai neturėtų toleruoti, kai per bendrus pietus vaikai žiūri į telefonus, tačiau jei jie patys taip daro, jei pietų metu vyksta ginčai, bendravimas nemalonus - vaikai lengviau tai atlaiko žiūrėdami į ekranus, užsiimdami ten vykstančia veikla.
Kartais kyla sunkumų dėl to, kad vaikai, o ypač paaugliai nori pritapti prie grupės ir argumentas „bet visi turi telefonus“ tėvams gali skambėti kaip skaudus priekaištas. Sunku patikėti, bet vaikai gali net didžiuotis, kad tėvai jais rūpinasi ir neleidžia žiūrėti baisių filmų, per daug žaisti telefonu - viskas priklauso nuo to, kaip tėvai tai pateikia. Ar kaip rūpinimąsi vaiku, ar kaip savo…
Ar Tėvai Turi Teisę Atimti Telefoną?
Atsiradus išmaniesiems telefonams ir kitoms elektroninėms programėlėms, ypač aktualus tapo klausimas, ar tėvai turi teisę atimti iš vaikų telefonus. Kai kurie tėvai mano, kad jie turi teisę kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi technologijomis, įskaitant, jei reikia, atimti iš jų telefonus. Ar tokiems veiksmams taikomi teisiniai apribojimai ir ar tėvai turi teisę atimti iš nepilnamečių vaikų mobiliuosius telefonus?
Rusijoje nėra tiesioginio įstatymo, kuris draustų atimti bet kokius daiktus iš vaikų. Įstatymai nedraudžia atimti įtaisus iš sūnaus ar dukters, nepaisant amžiaus, 12 ar 15 metų. Tai nereiškia, kad tėvai negali auginti savo sūnų ir dukrų bei kontroliuoti tokių dalykėlių naudojimo. Prieigos prie programėlės susiejimas su bausmėmis ir apdovanojimais gali turėti teigiamų ir neigiamų pasekmių.
Pagal įstatymą tėvai turi teisę kontroliuoti savo vaikų iki 18 metų veiksmus. Jie yra atsakingi už švietimą ir vystymąsi bei turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Suaugusieji sako, kad vaikai turėtų suprasti, jog programėlės - ne žaislai, o rimta bendravimo ir informacijos prieiga priemonė. Kita vertus, kai kurios mamos ir tėčiai naudoja mobiliuosius įrenginius ir kitas programėles kaip atlygį už gerą elgesį ar akademinius pasiekimus. Jie mano, kad vaikai nuo 13 metų turėtų suprasti, kad geras elgesys ir sėkmė sukelia teigiamų pasekmių, tokių kaip galimybė gauti programėlę ar kompiuterį.
Tėvai turėtų paaiškinti, kaip teisingai naudotis išmaniuoju telefonu ir kokių taisyklių reikėtų laikytis. Tėvas turi teisę paimti turtą iš savo nepilnamečio vaiko tik tuo atveju, jei tai būtina vaiko saugumui apsaugoti arba turtui išvengti. Tačiau mama ir tėtis neturi teisės be pagrindo atimti iš sūnaus ar dukters asmeninio turto. Kai paauglys pirko telefoną už savo pinigus, jis turi teisę laikyti jį savo nuosavybe. Žinoma, reikia aptarti priežastis, kodėl jie nori paimti įrenginį ir pabandyti rasti kompromisinį sprendimą. Kai tėvai nusprendžia atimti telefoną be sutikimo, tai gali būti laikoma vaiko teisių pažeidimu.
Kai tėvai perka mobilųjį telefoną savo sūnui ar dukrai, jie gali susimąstyti, ar jiems teisėtai leidžiama apžiūrėti jo turinį. Pirmas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra amžius. Pagal įstatymą tėvai yra atsakingi už švietimą ir mokymą, kuris apima elgesio stebėjimą realiame ir virtualiame gyvenime.
Konfliktų Šeimoje Vengimas
Norint išvengti konfliktų šeimoje, svarbu nustatyti aiškias taisykles ir ribas, suteikti vaikams galimybę išreikšti savo mintis ir jausmus bei būti atviriems aptarti bet kokias iškilusias problemas.
- Gerbkite vienas kitą. Tai yra pagrindinis veiksnys siekiant išvengti konfliktų šeimoje.
- Kalbėtis. Konfliktai dažnai kyla dėl nesusipratimų ir prasto bendravimo.
- Netikrinkite vaikų prietaisų be jų žinios. Tėvai turėtų atsiminti, kad telefono tikrinimas pažeidžia paauglio teisę į privatumą ir asmeninį gyvenimą.
- Nustatykite aiškias ir suprantamas taisykles. Vaikas turėtų žinoti, kada ir kiek gali naudotis išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu.
- Nenaudokite grasinimų. Jokie konfliktai neturėtų būti sprendžiami smurtu ar grasinimais. Tėvai neturėtų šaukti, grasinti ar fiziškai bausti savo vaikų.
Straipsnio pabaigoje galima pabrėžti, kad tėvai turi tam tikrų teisių ir pareigų auklėdami savo vaikus, tarp jų ir naudojimosi telefonais kontrolę. Tačiau šios teisės nėra absoliučios ir neturėtų prieštarauti įstatymams, vaiko interesams ir logikai. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp kontrolės ir laisvės, kad vaikas nesijaustų ribotas ir neprarastų pasitikėjimo tėvais.